Tapatybė. Palyginimo principu sukomponuotas „U-Multirank“ reitingas leidžia pačiam susidaryti universitetų reitingą. „U-Multirank“ padarė beprasmes iki tol buvusias varžybas siekti aukščiausių vietų universitetų turnyrinėse lentelėse. Nėra prasmės veržtis aukštyn vien dirbtinai gerinant tradiciškai reitinguose vertinamus veiklos rodiklius.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo nauda šiais laikais nebekelia abejonių: mokslui svarbios verslo finansinės investicijos, verslui – mokslo pagalba kuriant inovatyvius produktus. Sėkmės pavyzdžių apstu ir Lietuvoje. Vienas jų – produktyvus Lietuvos energetikos instituto (LEI) bendradarbiavimas su įvairiomis šalies bendrovėmis.

Apie aukštojo mokslo ir bendrąsias švietimo tendencijas, svarbiausius laukiančius darbus svarsto naujasis Mykolo Romerio universiteto rektorius, buvęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras doc. dr. Algirdas Monkevičius.

Profesinis rengimas. Kasmet daugėja aukštojo išsilavinimo diplomą turinčių specialistų, kurie patraukia mokytis amato į profesines šalies mokyklas, tačiau kelią galima pradėti ir ne nuo finišo. Valstybinius brandos egzaminus (VBE) laiko, į aukštąsias mokyklas stoja bei įstoja ir profesinių mokyklų mokiniai. Kartais jiems pasiseka geriau nei jų bendraamžiams vidurinėse mokyklose ir gimnazijose

Ugdymas. Prieš daugiau kaip dvidešimtmetį amerikiečių mokslininkai W.Straussas ir N.Howe’as pristatė kartų teoriją. Dabartiniai ir būsimi moksleiviai (gimę nuo 2003 iki 2023 m.) priklauso Z kartai – taip vadinama interneto karta, kuri informaciją priima ir apdoroja greičiau nei kiti, bet tik nedidelius jos kiekius. Kiekvienos kartos atstovai turi savo mokymosi ypatumų, todėl nepaprastai svarbus tampa mokytojo uždavinys – atsižvelgti, su kokiais mokiniais dirbama ir kaip jiems perduoti žinias, kurios ne tik sudomintų, būtų suprastos, bet ir įsimintų.

Pedagogika. Žmogus gimsta jau turėdamas didžiulį spiečių neuronų, vėliau, jam augant, smegenyse tarp neuronų formuojasi ryšiai. O nenaudojami ar rečiau naudojami ryšiai nunyksta. Nors neuronų jungtys gali ataugti ir vėliau, tačiau sparčiausiai jos formuojasi ankstyvame vaiko amžiuje. Ir kuo įvairesne veikla užsiima vaikas, tuo daugiau išsivysto neuroninių jungčių.

Pasiekimai. Mokinys vienas, o mokomųjų dalykų daug, bet jis nesimoko žinių gabalais, nes tai – natūralus pažinimo procesas, o ne griežtai laike suplanuotas temų planas. Švietimo madas diktuojanti Suomija tikina pereinanti prie temų, susiejančių skirtingų dalykų žinias, o ne dalijančių mokinio dieną į valandas, kurias jis mokysis matematikos ar istorijos, nes to iš jo pareikalaus darbo aplinka. Lietuvos mokyklose taip pat skatinamas toks požiūris ir pažintinė, tiriamoji veikla, paremta pedagogų darbu, kada jie derinasi prie mokinio ir skatina jo kūrybą bei mąstymą. Kitaip tariant, kai sukūrę idėją Lietuvos mokiniai pagalvos, už kiek ją parduotų, o mokytojas mokys ne septintokus, bet septintoką, neabejojama, kad jie pasieks ir geresnių rezultatų.

Lietuvoje profesijos moko per 70 mokyklų. Daugumoje jų veikia visiškai nauji modernia technika aprūpinti praktinio profesinio mokymo centrai. Juose būsimieji specialistai įgyja praktinių įgūdžių, kurių reikės dirbant pačiose pažangiausiose šalies ar užsienio įmonėse.

Kalbų mokymasis. Lietuvos universitetų tarpusavio konkurencija bei siekis sutaupyti kuo daugiau lėšų keičia akademines užsienio kalbų mokymosi tradicijas. O tautos daugiakalbiškumo siekis visu svoriu užgula ne visuomet mokių studentų pečius.

Švietimas. Mykolo Romerio universitetas (MRU) yra viena iš kelių šalies aukštųjų mokyklų, neturinčių priešistorės sovietinės okupacijos laikotarpiu, trukusiu iki 1990 m. Šiandien universitetas – antras pagal dydį šalyje, turi arti tūkstančio dėstytojų ir per 15 tūkst. studentų, studijuojančių teisę, ekonomiką, viešąjį administravimą, politikos mokslus, viešąjį saugumą. Ši aukštoji mokykla – išskirtinis universiteto ir Lietuvos nepriklausomybės raidos sąsajos pavyzdys.

Švietimas. Jauniausias Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) padalinys, Visuomenės sveikatos fakultetas, jau beveik du dešimtmečius rengia naujos kartos specifinės srities profesionalus – visuomenės sveikatos vadybininkus.