Šiųmetės naujos universitetų studijų programos nestebina pavadinimais ar turiniu. Bet stebina gausa, nors abiturientų skaičius tolydžio mąžta. Kasmet programų sukuriama vis naujų, o senųjų išregistruoti neskubama, todėl Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) neatmeta galimybės įvesti naujų mokesčių.

Kokios švietimo institucijų ir darbo rinkos subjektų bendradarbiavimo formos galėtų pagerinti specialistų rengimą Kauno regione? Į šį klausimą atsakymo ieškojo Kauno technikos kolegija (KTK).

Prioritetu studijų kokybę laikanti Alytaus kolegija rūpinasi, kad jauni žmonės, įgiję išsilavinimą, karjeros siektų Dzūkijoje. Trylika akredituotų programų turinčioje aukštojoje mokykloje sukurta nauja – Maisto produktų technologijos studijų programa – taps tiltu tarp profesinių ir aukštųjų mokyklų, tarp studentų ir darbdavių.

Kur slypi tarptautinio verslo sėkmė? Kaip įgyti pranašumą ir įveikti konkurentus? Tokius klausimus sau užduoda net ir sėkmingai dirbančių bei pripažinimą pelniusių įmonių vadovai. Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų verslo plėtrai aktualių klausimų galima sužinoti dar studijuojant.

Vilniaus kolegija užima antrąją vietą tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų pagal abiturientų prašymų, nurodant kolegiją pirmuoju prioritetu, skaičių.

„Smagus lietuvių kalbos mokymasis buvo svarbiausias žingsnis, padėjęs suartėti su Lietuvoje gyvenančiais žmonėmis“, – apie projektą pasakoja Johnas iš Kenijos.

Jei visi, kurie pernai tapo bedarbiais vos baigę aukštąsias mokyklas, norėtų surengti susitikimą, absolventams reikėtų išsinuomoti „Siemens areną“. Beveik 11 tūkst. – tiek, kiek žiūrovų gali sutalpinti ši arena – aukštojo mokslo absolventų, pernai gavę diplomą, pasuko į Lietuvos darbo biržą (LDB).

Verslo konsultantais save vadina ir europines lėšas “įsisavinti” padedantys veikėjai, ir tikri savo srities profesionalai. Visus juos daugiausia maitina Europos Sąjungos fondų pinigai. Kai jie pasibaigs, tikimasi, rinka turėtų išskaidrėti.

Šiuolaikinis vadovas nebijo naujovių ir jų siekti privalo uždegti kitus. To Lietuvos įmonių vadovai mokomi ISM Executive School.

Ekonomikos studijų programas siūlo didžioji dalis Lietuvos universitetų. Ko jos vertos? Kodėl ketvirtadalis absolventų eina tiesiai į darbo biržą, o ekonomikos doktorantai vyksta studijuoti į Honkongą? Atsakymai – “Veido” atliktame žurnalistiniame tyrime.

Lietuvoje darbo našumas – vienas prasčiausių Europoje, nes per mažai dėmesio skiriama atmosferos darbe ir kolektyvo santykių analizei.