Sostinėje, nuostabioje Žvėryno vietoje, kur Neris suka kilpą, jau kitąmet duris atvers ateities mokykla. Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija atitiks visus XXI a. keliamus reikalavimus, įkūnys naują infrastruktūrą ir amžiaus patikrintą dvasią.

Žinios visame pasaulyje tampa verslu, ir konkurencija tarp jų teikėjų aštrėja. Norint atsilaikyti, mažos šalies universitetams būtina perimti geriausią pasaulio praktiką, o to galima pasiekti tik puoselėjant universitetų tarptautiškumą.

Didžiausias ir dosniausias universitetų kuriamo mokslo pirkėjas – valstybė, o rinkoje parduoti savo paslaugas aukštosioms mokykloms sekasi kur kas prasčiau.

“Veido” atliktas tyrimas atskleidžia, kurių aukštųjų mokyklų absolventams sunkiausia įsidarbinti.

Dažnai visuomenės ir artimųjų nuomonės paskatintos abiturientų viltys stojant į tam tikrą universitetą yra viena, visai kas kita – jau įstojusių ir ten besimokančių studentų požiūris į jį. Kas tarp jų bendra? Bendri rezultatai labai svarbūs tiek universitetui, tiek apie studijas jame svarstantiems jaunuoliams.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) turės pirmąjį Lietuvoje Produktų dizaino, inovacijų ir kūrybinių industrijų centrą “LINK MENŲ fabrikas”.

Kauno technologijos universitete (KTU) – esminės permainos: vyksta studijų ir mokslo valdymo pertvarka. Visose universiteto veiklos srityse – daug svarbių pokyčių: kinta studijų programos, dėstymo metodai, dėstytojų darbo principai, reorganizuojami fakultetai. Kaip šis atsinaujinimas pakeis studijų procesą? Kur link žvelgia ir ko siekia viena didžiausių Lietuvoje aukštųjų mokyklų? Apie tai – pokalbis su KTU studijų prorektoriumi prof. Pranu Žiliuku.

Jei universitetinėje aukštojoje mokykloje didžioji dalis akademinio personalo neužsiima moksline veikla, tai greičiau kolegija ar amato mokykla.

Universitetų Lietuvoje – net dvi dešimtys, bet studijuoti nėra kur, arba užsienyje – ir žolė žalesnė. Taip galima būtų vertinti visuomenės požiūrį į Lietuvos universitetus.
“Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausa rodo, kad daugiau nei pusė (53,4 proc.) respondentų patys rinktųsi ar rekomenduotų savo artimiesiems, draugams studijuoti privačiame arba valstybiniame užsienio universitete.

Mokslinė kompetencija vertinama ir įvairiose ūkio šakose, o ir gerų studijų nebūna be universitete kuriamo mokslo. Kokia šiuo požiūriu Lietuvos universitetų padėtis?

Kylantį nerimą dėl brandos egzaminų sesijos dauguma abiturientų bando nugalėti padedami korepetitorių. Papildomas mokymasis privačiai yra madingas, kai kam – vertingas, o kai kam – pelningas, bet neatsakingas.