Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) iškilmingai apdovanoti VĮ „Regitra“ organizuoto saugaus eismo konkurso „Mano idėja – mūsų saugumui kelyje“ nugalėtojai. Iš 19 konkursui pateiktų piešinių, video, audio ar kita forma atsiųstų idėjų atrinktos ir diplomais pažymėtos 14.

Nuvilnijusi aštuntoji „Tyrėjų naktis” pritraukė daugiau nei dešimt tūkstančių mokslo entuziastų. Didžiausio dėmesio, pasak organizatorių, sulaukė teisioginę naudą siūlę įvykiai ir mokslininkai, kurie į mokslo pažinimo šventę kvietė viešose miesto erdvėse. Visoje Lietuvoje vykusiuose renginiuose įdomybių atrado ir vaikai, ir senjorai, o beveik 100 mokyklų surengė „Tyrėjų naktį” po savo stogu.

„Pietryčių Azijos valstybė Malaizija per šešerius metus pusę savo gyventojų išmokė Apribojimų teorijos pagrindų ir jos bendrasis vidaus produktas išaugo du kartus. Jie nesiskolino, neinvestavo į brangias technologijas – tiesiog mokė žmones.

Lietuvių gimnazija Londone: ar ji išties reikalinga ir ar ši idėja reali?

Du aktorių kursus šįmet rinko Lietuvos muzikos ir teatro akademija, vieną – Vytauto Didžiojo universitetas. Ir vis tiek besiveržiantiems į profesionaliąją sceną teko įveikti rimtus išbandymus.

Pasinaudoję ES struktūrinių fondų parama, nemažai Lietuvos universitetų ir kolegijų naujausia įranga atnaujina auditorijas bei laboratorijas, kuria modernius studijų centrus, renovuoja bendrabučius. Vis dėlto didžiausią kokybės šuolį per šiuos ir praėjusius metus žengusioms mūsų aukštosioms mokykloms iki užsienio universitetų dar labai toli.

Šiemet pirmą kartą Lietuvos atstovas iš tarptautinės filosofijos olimpiados Osle grįžo su aukso medaliu. Geriausią esė parašė buvęs Vilniaus licėjaus mokinys Tadas Kriščiūnas, rudenį matematikos ir filosofijos studijas pradėsiantis Oksfordo universitete.

Viena geriausių Lietuvos jaunųjų chemikių Vytautė Mačiulskytė prieš porą savaičių iš tarptautinės chemijos olimpiados parsivežė antrą medalį.

Lietuvos mokyklos susiduria su opia problema: griežtą sovietinį autoritarizmą pakeitė ne nauja tvarka, o nevaldoma mokinių anarchija.

Įvykdžiusi aukštojo mokslo reformą, valdančioji dauguma pradėjo blaškytis ir nebesutarti, kaip toliau reformuoti švietimą. Taigi, per ketverius metus ši sritis fragmentiškai “apipešiota”, bet jokios naudos nei vaikai, nei tėvai nepajuto. Mokytojai ir direktoriai toliau dirba sau, bet ne mokiniams.

Studijas Lietuvoje jau pasirinkę jaunuoliai nebesiblaško: vėl turėsime daugiausiai socialinių mokslų atstovų.