Šiemet valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose gaus maždaug kas antras stojantysis. Kitiems už mokslą teks mokėti. Per metus mažiausiai, 2600 Lt, už studijas mokės būsimieji apskaitininkai, o daugiausiai – būsimieji pilotai ir muzikantai: po 18 tūkst. Lt.

Brandos egzaminų pasirinkimo statistika prognozuoja stiprėsiančią konkurenciją per priėmimą į medicinos, chemijos ir biochemijos specialybes.

Savaitraštis “Veidas” kartu su partneriais pateikia išsamų valstybinių ir privačių universitetų reitingą.

Švietimo ir mokslo ministras patikino: derybos su britų universitetais vyksta sėkmingai, per ateinančius dvejus metus keletas jų turėtų įeiti į Lietuvos aukštojo mokslo erdvę. Šalies aukštųjų mokyklų vadovams tai nebuvo geros naujienos.

Šiuo metu aukštosios mokyklos turi rimtai konkuruoti dėl jaunuolių, besirenkančių studijas.

Triviali tiesa, kad šiuolaikiniame pasaulyje teisingų ir naudingų sprendimų priėmimas labiausiai priklauso nuo informacijos.

Gali pakeisti pasaulį. Žinoma, jeigu tinkamai pasirinksi. Tinkamai pasirinkti būsimas studijas abiturientus skatina vieno didžiausių šalyje Kauno technologijos universiteto vadovai.

Nors nepriklausomoje Lietuvoje gyvename jau daugiau nei dvidešimtmetį, šio laikotarpio niekaip negalime pavadinti lietuvių kalbos aukso amžiumi.

„Veido“ atliktas tyrimas, kiek universitetų ir kolegijų absolventų neturi darbo, atskleidė, kad pastaruosius dvejus metus daugiausiai bedarbių išleido Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

Sausio mėnesį inovatyvi IT kompanija „Apple“ pranešė apie sprendimą eiti į virtualių vadovėlių rinką. Nejaugi ir švietimui gresia panaši revoliucija, kurią muzikos įrašų rinkoje sukėlė „iTunes“?

Universitetų ir kolegijų reitingai ne visoms aukštosioms mokykloms malonūs, bet yra neišvengiami. O reitingų rengėjų tikslas vienintelis – padėti jaunuoliams susiorientuoti, ko tikėtis, pasirinkus konkrečią aukštąją mokyklą.