Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, daugiausiai moksleivių kaip pirmosios užsienio kalbos mokosi anglų. Tačiau tik Baltijos šalyse populiariausia antroji užsienio kalba yra rusų – kitur dažniausiai renkamasi vokiečių arba prancūzų.
Nuo ketvirtadienio iki šeštadienio „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre vyks dešimtoji žinių ir išsilavinimo paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“. Joje dalyvaus per 120 mokymo įstaigų iš Lietuvos, kitų Europos šalių, JAV, Kanados ir pirmą kartą – iš Australijos. Parodos dienomis vyks daugiau nei pusšimtis teminių renginių – seminarų, diskusijų, atvirų paskaitų, mokslo įstaigų pristatymų, kurie supažindins [...]
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, daugiausiai moksleivių kaip pirmosios užsienio kalbos mokosi anglų. Tačiau tik Baltijos šalyse populiariausia antroji užsienio kalba yra rusų – kitur dažniausiai renkamasi vokiečių arba prancūzų.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) bei Lietuvos moksleivių parlamentu (LMP), reaguodami į studentų ir moksleivių atsiliepimus dėl aukštųjų mokyklų teikiamos informacijos, pabrėžia, jog remiantis LR Mokslo ir studijų įstatymu, dažnu atveju duomenys esamiems ir būsimiems studentams yra pateikiami ne visada pakankami ir kokybiški.
Švietimas ir mokslas Lietuvoje yra ta sfera, kurioje be paliovos vykdomi visokeriopi eksperimentai, reformos, kurių oficialų tikslą skambiai trimituoja fanfaros: pagerinti švietimo sistemą ir mokslą, perimti geriausią vakarietišką patirtį, padaryti juos konkurencingus ir t. t., tačiau tikrovėje tai primena tarybinį garvežį, kuris, nors garsiai švilpia ir pukši, tačiau kažkodėl terieda tik atgal.
ES universitetinį išsilavinimą turi apie 30 proc. žmonių, o iki 2020 m., kaip prognozuojama, jų bus apie 40 proc. Lietuvoje šis skaičius siekia tik 20 proc.
2012 m. pirmąkart bus vykdomas visų Lietuvos aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas, kuris, kaip prognozuojama, kai kurias privers jungtis arba po dvejų metų žlugti.
Lietuvos mokyklos jau keletą metų diegia elektroninius dienynus, mokytojai per pamokas naudojasi kompiuteriais, interaktyviomis mokymo programomis, internetu. Dar vienas mokyklų modernėjimo ženklas – atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslauga.
Didelis nedarbo, ypač jaunimo tarpe, lygis – šių dienų galvosūkis daugumai Europos Sąjungos (ES) valstybių. Lietuvai, kur darbo negali susirasti daugiau nei 30 proc. jaunų žmonių – taip pat.
Tipinis Lietuvos studentas turėtų vieno didžiųjų šalies miestų universitete studijuoti verslą arba administravimą, gyventi išsinuomotame bute su kitais studentais, mokymuisi skirti po keturias valandas per dieną, negauti stipendijos, turėti darbo (dažniau nesusijusio su specialybe) ir studijų derinimo patirties, o savo karjeros perspektyvą, ar bent jau laikiną stotelę, matyti užsienyje.
Lietuvoje mergaitės savo malonumui skaito kur kas dažniau negu berniukai. Rusėjį paskelbtos tarptautinio studentų gebėjimų tyrimo PISA apklausos duomenimis, Lietuvoje kasdien savo malonumui skaito apie 71 proc. penkiolikmečių moksleivių.
Artėjant Mokytojų dienai, dauguma pedagogų tegali atsidusti: šių laikų Lietuvoje mokytojo profesija nevertinama. Bet tam yra ir priežasčių. Viena jų – ydinga ir išklibusi Lietuvos pedagogų rengimo sistema, nespėjanti prisitaikyti prie šiuolaikinių poreikių, tad į mokyklas dažnai ateina nemotyvuoti ir dirbti nepasirengę mokytojai.
Prisiminus tarybinių laikų pedagogų aprangą, daug kam prieš akis iškyla pilki arba languoti, daugiau kilimą nei rūbus primenantys kostiumėliai, apdribę megztiniai, pusę veido dengiantys akiniai ir cheminiu būdu sušukuoti plaukai.Nors ir pasitaikydavo skoningų išimčių, daug kam būtent toks mokytojo įvaizdis įstrigęs giliai į pasąmonę.