Ar nėra pamiršta priekaištauti ir mokslo bei eksperimentinės plėtros organizatoriams, t.y., tiems, kurie nustatė mokslininkų auginimo tvarką, ir kurie sukūrė moksliniams tyrimams skiriamų lėšų paskirstymo tvarką bei atsiskaitymo už juos sistemą?

Per tris savaites intensyvių vasaros kalbos kursų „Soros International House“ (SIH) programose išmokstama panašiai tiek, kiek per vieną semestrą. Atostogų laiku rengiamų kursų grafikai lankstesni, formuojami atsižvelgiant į individualius lankytojų poreikius, tereikia nugalėti karštymečio tingulį ir pasirinkti tinkamą programą.

„Kolegijų sektorius – nepelnytai primirštas, jam stinga didesnio valstybės institucijų dėmesio“, – įsitikinęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas prof. dr. Viktoras Senčila.

„U-Multirank“ Lietuvos kolegijoms už mokslą ir žinių perdavimą vėl parašė pažymį „prasčiau nei vidutiniškai“. Pajamas iš mokslo taikomosios veiklos dauguma jų padidino, nors ir vos vos. Kolegijos ramina, kad užsakymų daugėja, tik kad kai kurių jų vertė – 10 eurų.

Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK) jau keletą metų iš eilės išlaiko Vakarų Lietuvos aukštojo mokslo lyderės poziciją tarp stojančiųjų. Net 41 proc. visų bakalauro studentų regione renkasi šią mokslo įstaigą. KVK orientuojasi į praktinį valstybės ir krašto specialistų poreikį, todėl beveik du trečdaliai jaunuolių studijoms gauna valstybės finansavimą.

„Patys kuria programas, patys rašo vadovėlius, patys recenzuoja, patys važinėja jų reklamuoti. Ir dar už mokesčių mokėtojų pinigus“, – piktinasi mokytoja Nijolė Bartašiūnienė. Gal bent vadovėliai nemokami, nes juk mokesčių mokėtojai už juos jau susimokėjo mažiausiai dukart? Juokaujat.

„Nežinau, turbūt gerai neparašyčiau nė vienos temos. Gal nebent „Dvaras lietuvių literatūroje“. Bet irgi ne, nes nieko iš nurodytų autorių nemoku mintinai, o reikia citatų. K.Donelaičio moku mintinai, bet tos citatos netinka duotai temai“, – ką reiktų daryti šiųmečio abituriento kailyje gavus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temas, balsiai svarsto Maironio literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė.

Du trečdaliai dabartinių ikimokyklinukų užaugę dirbs darbus, kurių šiuo metu net nėra, todėl juos reikia ruošti ne dabar reikalingoms, o dar neegzistuojančioms profesijos, tvirtina leidyklos „Šviesa“ direktorė Daiva Bartninkienė.

Gausybė garbingų svečių, absolventų, studentų, nepamirštamas šou ir pliūpsnis puikių emocijų – taip savo 60 metų jubiliejų ir Absolventų kongresą pilnutėlėje „Siemens“ arenoje minėjo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).

85 proc. baigusiųjų pedagogikos studijas mokykloje nedirba. Darbo biržoje užsiregistravę tūkstantis mokytojų dalykininkų, kurie gali taikyti į pusšimtį laisvų darbo vietų mokyklose. Nors mokytojų perteklius skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių, po kelerių metų esą gali nelikti kam mokyti mokinių.

Lietuvos universitetai, jau apšilę kojas pasauliniame „U-Multirank“ reitinge, per metus spėjo pagerinti bent po keletą rodiklių. Nors ir ne septynmyliais žingsniais, pakilo mokslinės veiklos ir žinių perdavimo rodikliai: daugiau lėšų mokslui vykdyti, daugiau verslo užsakymų, daugiau studentų įkurtų įmonių. Tačiau klausimų kelia paties reitingo „U-Multirank“ metodika ir logika.