Vyriausybė savo programoje, kituose strateginiuose dokumentuose pažadėjo sukurti baigiamųjų egzaminų pertvarkos ir kaupiamojo kriterinio vertinimo koncepciją. Kitaip tariant, jau turėjo atsirasti kažkas panašaus į abituriento portfolio – kompetencijų aplanką su formaliojo ir neformaliojo ugdymo pasiekimais, su 12 metų darbais ir nuopelnais. Vietoj to – privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas. Išvengti jo nebeįmanoma, o ką galima laimėti matematikos egzaminą išlaikius?

Švietimo ir mokslo ekspertai iš Lietuvos ir užsienio ne kartą įvardijo plika akimi matomą tiesą: aukštųjų mokyklų Lietuvoje per daug ir jų sistema nėra efektyvi. Toliau mažėjant šalies gyventojų skaičiui ir stojančių studentų potencialui, neišvengiamai turės trauktis ir Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklas. Lietuvoje milijonui gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, o Europoje šis skaičius vidutiniškai siekia vos 4,6.

Didžiausia Šiaurės Lietuvos aukštoji mokykla – Šiaulių universitetas (ŠU) – šiemet numato išbandyti naują studijų modelį: keletą studijų programų ketinama vykdyti drauge su kai kuriomis šalies aukštosiomis mokyklomis. Planuojama paklausias, unikalias, išskirtines šio universiteto studijų programas dėstyti Vilniaus ir Kauno universitetuose, kad jau šiemet jaunimas galėtų jas studijuoti ir didmiesčiuose.

Apsisprendus dėl studijų krypties, abituriento dilema dar nesibaigia: lieka išnarplioti rebusą, kuriame universitete ar kolegijoje mokytis. Juk aukštųjų mokyklų yra 43, viena už kitą gražesniais pavadinimais studijų programų – 1,8 tūkst., o norimą neretai siūlo kelios ar keliolika aukštųjų mokyklų. Į kurias iš jų taikyti, jei renkiesi populiariausias ar perspektyviausias studijas?

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) rudenį pradės veikti „Academia Cum Laude“ – individualių studijų programa, orientuota į motyvuotus ir gabius studentus. Apie studentus, tokių studijų poreikį ir Lietuvos aukštąjį mokslą kalbamės su šio universiteto profesoriumi Leonidu Donskiu.

Baisu nesurinkti konkursinio balo, kurio reikia stojant tiek į valstybės, tiek į iš savo kišenės finansuojamas studijų vietas? Gali būti, kad ketvirtadalį ar net pusę jo bus galima pelnyti ir už baigtą mokyklą, ir už žemės sklypą.

Svarbiausia naujiena stojantiesiems į universitetus ir kolegijas – reikalavimas išlaikyti matematikos egzaminą. Tai vienas iš trijų privalomų egzaminų, jei nori studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje.

Tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt 2016“, vykusioje kovo 31 – balandžio 2 dienomis, sėkmė šypsojosi Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) maisto techno­logijų specialybės studentams. Jų puikų pasirodymą vainikavo už gaminį „Žuvies trapučiai“ laimėtas aukso medalis. Aukso medalius už jaunojo maistininko idėją – žuvies trapučius – pelnė KVK studentė Evelina Liutikaitė ir jos vadovas dr. Viktoras Liorančas.

JAV ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos skiriasi kaip diena ir naktis. JAV ne tik kad nėra srautinių paskaitų, bet ir paprastų, studento iškaltus faktus tikrinančių egzaminų. Už Atlanto labiau vertinama studento motyvacija, aktyvumas, mokėjimas argumentuoti savo nuomonę.

Techniškai žmones į aukštąsias mokyklas atrenkanti sistema lemia tai, kad dalis žmonių studijų pradžioje atkrenta, o universitetams tenka tvarkytis su nemotyvuotais studentais, sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų prorektorė Viltė Auruškevičienė.

Trečios pagal dydį Lietuvoje Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) vadovai nenuleidžia akių nuo šalies ir Europos darbo rinkos. Reaguojant į rinkos pokyčius, darbdavių poreikius, kuriant perspektyvias studijų programas pasiekta, kad įsidarbina apie 80 proc. KVK absolventų.