Eilės prie įėjimo ar norint gauti mėgstamo autoriaus parašą, minios prie leidyklų paviljonų ir į numatytas erdves nesutelpantys diskusijų klausytojai. Dar viena sėkminga Vilniaus knygų mugė parodė, kad skaitančių žmonių Lietuvoje netrūksta. Kaip mugėje galima pasijusti naršant ir po didžiulį Lietuvos mokslinių žurnalų katalogą. Tačiau skaitytojų šie sulaukia daug rečiau.

Mokytojų, kurie per savaitę turi 27 kontaktinių valandų ar didesnį krūvį ir gali pretenduoti į didžiausius gildijos atlyginimus, šalyje yra apie tūkstantį. Bet didžioji dalis (62 proc.) pedagogų dirba turėdami 18–27 kontaktines valandas per savaitę ir uždirba nuo 518 eurų iki mokesčių. Mažiau kaip 18 valandų per savaitę dirba net ketvirtadalis pedagogų, o mažiausią krūvį – iki 9 valandų – turi beveik dešimtadalis. Kurie iš jų streikuoja?

Kalba ir pinigai. Šalies konkurencingumas ir gebėjimas aktyviai pritraukti investicijų tiesiogiai priklauso ir nuo užsienio kalbų mokėjimo. Deja, priskirti lietuvius prie daugiakalbių europiečių šiandien dar per anksti.

Pradinukų mokytoja neslepia nuoskaudos: atėjusi po pamokų pasiimti vaiko dažna mama klausia, kaip jis valgė, o ne kaip skaito. Kolega iš pradinukų tėvų susirinkimo grįžo ne mažiau nusivylęs: „Daugiausia kalbėta apie pinigus remontams, o ne vaikų mokslus.“ 1:1. Galima būtų džiaugtis lygiosiomis, jei mūsų vaikai tarptautiniuose pasiekimų tyrimuose nebūtų vidutiniokai ar neatsidurtų dar žemiau.

Elena Lesieur, baigusi mokslus Vilniuje ir išvykusi į Londono universiteto koledžą (University College London, UCL), dalijasi savo studijų šiame universitete patirtimi.

Į platesnius vandenis nebūčiau galėjusi taip anksti išplaukti, jei magistro laipsnį būčiau gavusi Lietuvoje.

Greičiausiai negirdėjote apie aukštąją mokyklą Europos koledžas (College of Europe), dar kitaip vadinamą Europos Sąjungos diplomatų kalve.

Ar deklaruojamos aukštojo mokslo reformos ir ypač „lyderystė“ universitetų struktūrinių (ne kokybės) pokyčių ir konsolidacijos procesuose nėra nukreipta į norą išlaikyti vienasmenio valdymo piramidę, neatnešančią pokyčių ir vedančią į sustabarėjimą?

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas užsimojo padėti vaikams, kurių gyvenamoji aplinka, šeimos situacija yra nepalanki siekti gerų mokymosi rezultatų, – elitinių mokyklų turinį perkelti į įprastas mokyklas, kad ne tik pasiturintieji, bet didžioji dalis vaikų įgytų tokį išsilavinimą, kuris suteiktų galimybę gauti puikų darbą. Inves­tuojant į ateities kartas atsiras stipri visuomenė, kuria britai galės didžiuotis.

Lūkesčiai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Egidijus Aleksandravičius tiki, kad Lietuvos sėkmės garantas – jaunimas. Tačiau ne bet koks, o išsilavinęs plačiąja prasme. „Esu įsitikinęs, kad tikrasis universitetinis išsilavinimas apima ne tik profesines žinias, – jis turi ugdyti ir moralinį jautrumą, principingesnį, inteligentiškesnį gyvenimo vertinimą. Tik tokio žmogaus rankose yra didžiausias mūsų ateities šansas – tai elementari išmintis. Priešingu atveju jaunimas bus tik darbščių, be galo agresyvių ir aktyvių rinkos žaidėjų srautas“, – teigia profesorius.

Gražios merginos, nepažinta Rytų Europa, mažos kainos, „vienintelis pasirinkimas sąraše“ bei draugų rekomendacijos – pagrindiniai dalykai, viliojantys užsieniečius pasirinkti Lietuvą.