Lituanistika. Kodėl makaronai vadinami tik makaronais? Koks gali būti vienintelio pavadinimo šampanas? Tokių ir kitų pusiau rimtų klausimų pažeria dalį atostogų lietuvių kalbos mokslams paskyrę užsieniečiai, jau beveik dvidešimtmetį atvykstantys į lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus Lietuvos universitetuose. Tiesa, pramokti lietuviškai daliai jų pavyksta ne be dosnios valstybės paramos, tačiau atrodo, kad ši investicija atsiperka.

Žodis „darbas“ kone geriausiai atspindi šiuo metu fotografiją Midlsekso universitete studijuojančios Ramintos Razmaitės kasdienybę. Mergina neslepia – studijuoti ir nedirbti Jungtinėje Karalystėje galėtų tik labai turtingų tėvų atžalos.

Klasės tuštėja gerokai sparčiau nei savivaldybės pertvarko mokyklas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analizė atskleidžia, kad optimizavus mokyklų infrastruktūrą, būtų galima sutaupyti apie 20 mln. eurų. Tai leistų skirti daugiau lėšų ugdymui, galbūt, net pakelti mokytojų atlyginimus.

Lapkričio mėnesį pasirašytas memorandumas tarp Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetų įgalino universitetus imtis konkrečių darbų tobulinant švietimo sistemą Lietuvoje. Įvertinę šalies regionų, didžiųjų ir mažųjų miestų išskirtinumą, klasterio nariai sieks užtikrinti aukščiausią studijų ir mokslo kokybę. „Įgyvendiname proveržį socialinių, humanitarinių, gamtos ir kitų mokslų srityse, kuriose pradėjome konkrečius darbus tobulindami studijų, mokslo ir meno sritis“, – tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.

Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas dėl geresnės kokybės, studentų mažėjimas – ne vien Lietuvos aukštojo mokslo, bet ir Europos bėdos. Tik Lietuva įklimpusi giliau. Šiemet reikės lipti iš balos, nors ir nesausiems.

Mokiniai su didele įmone imasi kurti bendrą organizaciją: vaikai beria idėjas, kaip tobulinti jau pagamintus produktus arba gaminti naujus, galvoja įmonės nuostatus ir tariasi, kaip balsuodami akcininkai ją valdys. Atrodytų, geroji privačios didmiesčio mokyklos patirtis, kai realaus verslumo ir kūrybiškumo moko savo srities profesionalai.

Netylant kalboms, kad brandos egzaminai nebėra tinkamiausias būdas mokinio žinioms ir gebėjimams įvertinti, pradėta diskutuoti apie galimas permainas vertinimo sistemoje. Planuojama, kad jau po poros metų abiturientai galės rinktis rengti brandos darbą. Laipsniškai ketinama įvesti kaupiamąjį vertinimą.

Mokytojų profesinės sąjungos streiko tikimybę matuoja šimtu procentų. Jei jis įvyks, bus didžiausias Lietuvos pedagogų streikų istorijoje. Streikuoti turėtų iki pusės šalies mokyklų (45 proc.), o darbo nutraukimą, kaip kraštutinę priemonę, pirmą kartą skelbia visos šešios pedagogus vienijančios profsąjungos.

Kam turi būti prieinamas aukštasis mokslas – ar labai gabiems, ar labai turtingiems? Lietuvoje atsakymą rasti pavyko: visiems, kuriems iš mokyklos suolo pavyko išsikapstyti su bent kokiu simboliniu egzaminu. Daugiau kaip 600 pirmakursių, prieš du mėnesius pradėjusių kelią pirmojo mokslinio laipsnio link, nelaikė jokio valstybinio egzamino

Mokyklos direktoriumi galima dirbti ir pusę amžiaus. Ilgiausiai mokyklų vadovai dirba Jurbarke. „Veidas“ apskaičiavo, kad šio rajono mokyklų galvų vadybinis stažas (darbo mokyklos direktoriumi ar pavaduotoju) vidutiniškai siekia 26 metus. Pernai Lietuvoje buvo per 20 ugdymo įstaigų, kurioms vadovavo direktoriai, skaičiuojantys nuo 40-ies iki pusės amžiaus (taip, 50 metų) vadybos stažo, per pusantro šimto mokyklų vadovauja direktoriai, kurių stažas yra 30–40 metų.

„Laboratorija – tai nebūtinai tik mėgintuvėlių ir mokslinės įrangos prikimšta patalpa. Visų pirma tai vieta, kurioje laukiamos naujos idėjos, atliekami įvairūs tyrimai, bandymai. Todėl ir naujasis dėstytojų edukacijai skirtas inovatyvus KTU centras simboliškai pavadintas „EDU_Lab“ (išvertus iš anglų kalbos – ugdymo laboratorija – red. past.)“, – sako Kauno technologijos universitete (KTU) įkurto „EDU_Lab“ iniciatoriai.