Lietuvoje yra net 46 aukštosios mokyklos, bet stojantieji renkasi vos kelias iš jų. Šiųmečio priėmimo aukštąsias mokyklas pirmojo etapo statistika netrukus viešojoje erdvėje buvo pakrikštyta trileriu. Įtemptas siužetas atvedė universitetus į aklavietę? Ffaktas, kad per dešimtmetį studentų Lietuvoje sumažėjo trečdaliu, o aukštųjų mokyklų tinklas išliko toks pat tankus, buvo aiškus jau seniai, tik jį mokykloms vis pavykdavo ignoruoti.

Galimybė vadovauti grožio kabinetui, gebėjimas atlikti įmantriausias išvaizdos puoselėjimo procedūras, žinios apie naujausias bei efektyviausias kosmetikos priemones, vadybos ir prekybos įgūdžiai – visas šias kompetencijas įgis naujos Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (TTVAM) dėstomos kosmetologijos jungtinės studijų programos studentai.

„Mūsų studentai, atlikdami tyrimus, sprendžia realias praktines problemas – jiems pateikiame institute atliekamų tarptautinių projektų užduotis“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) K.Baršausko ultragarso mokslo instituto tyrėja Elena Jasiūnienė.

„Vilniaus kooperacijos kolegija unikali tuo, kad jos steigėja yra verslo struktūra – kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga. Todėl turime puikias galimybes įvertinti, kokių kompetencijų labiausiai reikia šiandienos rinkoje. Mes rengiame specialistus Lietuvos verslui ir tarptautiniams verslo paslaugų centrams ir pagal absolventų įsidarbinimo rodiklius esame tarp pirmaujančių“, – teigia Vilniaus kooperacijos kolegijos direktorius Romualdas Pusvaškis.

Vieta žemėlapyje. Nors Lietuvoje kolegijos neretai laikomos kažkuo tarp universiteto ir profesinės mokyklos, atrodo, kad jos pačios savo misiją supranta geriau. Mūsiškių kolegijų pasiekimai mažai kuo skiriasi nuo užsienio atitikmenų – taikomųjų mokslų universitetų Europoje.

Švietimas. Vieni maištauja iš nuobodulio, kiti – nes tokia jų prigimtis, treti tiesiog negali taikstytis su neteisybe. Prie kurių priskirtume tris jaunuomenės atstovus: būsimą filosofę Justę Keturakyte, būsimą verslininką Edviną Radvilą ir būsimą lektorių Luką Benevičių?

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas parengė daugiau nei 40 inovacijų ir technologijų vadybos programos magistrantų, gebančių savarankiškai priimti inovatyvius vadybos sprendimus.

Europos aukštasis mokslas pastaruosius du dešimtmečius išgyvena didelių permainų laikotarpį. Kuo toliau, tuo labiau ryškėja tendencija atsisakyti tradicinio į dėstytoją orientuoto studijų modelio ir pereiti prie į studentą orientuoto mokymo ir mokymosi. Gerosios praktikos pavyzdžiu laikomas studentų įtraukimas į visus studijų programos ciklo etapus. Su jais konsultuojamasi rengiant ir vykdant programas, atsižvelgiama į siūlymus tobulinant studijų procesą

Regioninis klasikinis universitetas, savo kraštui rengiantis plataus spektro specialistus: pedagogus, ekonomistus, vadybininkus, informatikus, filologus, menininkus, – toks Šiaulių universitetas siekia būti šiandien. Netolimoje ateityje Šiaulių universitetas regimas kaip Šiaurės Lietuvos mokslo, studijų, kultūros ir meno centras, siekiantis įsitvirtinti ne tik šalies, bet ir Europos aukštojo mokslo erdvėje.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo situacija Lietuvoje keičiasi. Šiuo metu stengiamasi atsižvelgti į pasaulines tendencijas, skatinančias mokslo žinių pritaikymą praktikoje ir kartu – glaudų verslo ir universitetų bendradarbiavimą. Vis aktyviau kuriami vadinamieji slėniai, integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai, kurių tikslas – būti ta platforma, kurioje verslas ir mokslas gali bendradarbiauti, taip pat kurti naujas technologijas, skatinti inovatyvaus verslo kūrimą bei plėtrą.

Vieta hierarchijoje. Pasauliniai universitetų reitingai jau įkalė į galvą, kad nepatenkame tarp 500 geriausių planetos universitetų. Nepatenkame, bet kai europinė reitingavimo sistema „U-Multirank“ detaliai pamatavo universitetų skirtumus ir panašumus, dėlionė tapo ryškesnė.