Jei sveikatai skirtų milijardų per dešimtmetį padaugėjo bemaž dvigubai, kodėl auga ir vokelių tarifai: gimdymas atsieina apie 1,2 tūkst., širdies operacija – 4–5 tūkst., vaistai ir tvarsliava po operacijos kainuoja apie tūkstantį litų per mėnesį?

Seksologų teigimu, apie 30 proc. Lietuvos vyrų kenčia dėl patiriamo diskomforto ir nesugebėjimo palaikyti lytinio akto.

Sausio 1 dieną vaistinėse, kaip ir visur kitur, jau atsiskaitinėsime eurais. Nuo tos pačios datos planuojama leisti teikti ir farmacinės rūpybos paslaugas. Kaip ir daugumoje ES šalių, Lietuvoje vaistininkai turėtų tapti ne vien vaistų pardavėjais, bet visateisiais sveikatos priežiūros specialistais.

Rinkdamiesi maisto produktus apie savo sveikatą Lietuvoje susimąsto tik penktadalis gyventojų, o kiti tam gaili ir laiko, ir pinigų. Kur kas sąmoningiau į menkavertę mitybą žvelgia naujoji karta. Tačiau ar ji išvengs priklausomybės nuo kofeino, ar mažiau mirs nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, šiandien atsakyti dar sunku.

Rugsėjo pabaigoje Romoje vyko tarptautinis Europos osseointegracijos akademijos (EAO) kongresas, kurio metu gydytojui odontologui Algirdui Puišiui buvo įteiktas šios akademijos sertifikatas, įvertinantis ypatingus mediko gabumus ir aukštą kvalifikaciją dantų implantologijos srityje. Tai pirmas toks įvertinimas Lietuvoje.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, vienijančios per šimtą privačių sveikatos priežiūros įstaigų, vadovai mano, kad sveikatos sistemoje trūksta ekonominio mąstymo, vadybos ir konkurencijos. Kai to nėra, vadybos trūkumai sprendžiami politiniais ir teisiniais ribojimais. Rezultatas skaudus – medikai emigruoja į šalis, mokančias geresnius atlyginimus, o kur dar moralinė pusė: ten prie balto chalato neklijuojamos orumą žeidžiančios etiketės.

Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad nuo kovo virusas nusinešė per 4,6 tūkst. gyvybių – tai sudaro pusę iš 9,2 tūkst. užfiksuotų ligos atvejų. PSO atstovė dr. Isabelle Nuttall pabrėžė, kad infekcijos atvejų padvigubėja kas keturias savaites.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas trečias ketvirtas planetos gyventojas susiduria su grybelinėmis infekcijos. Dėl intensyvaus antibiotikų vartojimo, aplinkos taršos, kintančių klimato sąlygų (didėjančios drėgmės ir šilumos) bei silpnėjančio imuniteto tampame vis mažiau atsparūs mikroskopinių grybų antpuoliams.

Destruktyvūs santykiai darbe – tarsi pilkoji zona: visi supranta, kad problema egzistuoja, bet stumia ją nuo savęs. Tačiau galimas ir kitas scenarijus – streso suvaldymas ir jo mažinimas.

Mirčių skaičius Lietuvoje didėja, o lėtai auganti vidutinė gyvenimo trukmė niekaip neprisiveja europietiškų standartų. Kalta sveikatos sistema ar mes patys?

Kasmet rugpjūčio 12 dieną minima Tarptautinė jaunimo diena. Tai – proga atkreipti pasaulio bendruomenės dėmesį į jaunus žmones ir pabrėžti jų vaidmenį globalioje visuomenėje, o taip pat priminti pasauliui apie jaunų žmonių patiriamas problemas.