Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Neurochirurgijos klinika jau senokai yra tapusi trečiuoju po Kauno ir Vilniaus neurochirurgijos centru, kuriame Vakarų Lietuvos gyventojams teikiama visapusė pagalba ir sėkmingai atliekamos sudėtingos neurochirurginės operacijos.

Lietuvoje, kalbant apie migracijos ir sveikatos sąsajas, yra formuojamos neigiamos nuostatos apie migrantus kaip ligų nešiotojus. Lietuvos emigrantams turbūt patiems yra tekę susidurti su šiuo nemaloniu ir dažniausiai nepagrįstu požiūriu Vakarų Europoje. Tačiau imigrantų įvežamų užkrečiamųjų ligų baimė yra tik maža migrantų sveikatos dėlionės dalis.

Atostogų metu sumažintos šlaunų apimtys, kelionė prie jūros su pagaliau atviru bikini po krūtų formos korekcijos ir galiausiai „sutvarkytas“ pilvukas po gimdymų. Tai – trys pagrindinės moterų svajonės, kurias jau visą dešimtmetį įgyvendina Estetinės chirurgijos centro specialistai.

Ko reikia, kad žmogus jaustųsi gerai darbe, kuriame praleidžia didelę savo gyvenimo dalį, ir kad jam vykdoma veikla teiktų malonumą? Pirmiausia – tikslo, pabrėžia psichologijos mokslų daktaras, projekto „1GO sėkmės biuras“ ekspertas, Marius Daugelavičius: „Tikslo užsibrėžimas ir suvokimas, kodėl tai darau ir ko tuo siekiu – svarbiausias visur, kur norime mums svarbaus rezultato – pripažinimo, pakilti karjeros laipteliu į viršų, gauti didesnį atlyginimą, dirbti geresnėmis sąlygomis ir kt.“.

Medikai neabejoja: vanduo gyvybiškai būtinas mūsų sveikatai ir gerai savijautai, tad šį kartą – apie tai, kokį vandenį geriame ir kokį rinktis.

Kuo labiau išsilavinusi visuomenė, tuo labiau ją puola su sėdimu darbu susijusios ligos. Viena nemaloniausių – kojų venų išsiplėtimas. Šis negalavimas susijęs ne vien su estetika, bet ir su gresiančiomis komplikacijomis bei jas lydinčiais skausmais. Tačiau laiku ėmus rūpintis savo kojomis šią ligą galima pristabdyti ar net visai jos išvengti.

Lietuviai vis dar stokoja fizinio aktyvumo įgūdžių: beveik pusė šalies gyventojų abejingi aktyviam laiko leidimui. Neįkvepia jų nei garsių verslininkų, nei daug pasiekusių valstybės vadovų ar sporto aistruolių pavyzdžiai.

Artėjant egzaminų maratonui abiturientai bei studentai susiduria ne tik su organizmo išsekimu ir miego trūkumu, bet ir skrandžio bei galvos skausmais, dėmesio sutrikimu, svorio svyravimais. Tam nemažai įtakos turi ilgas ir įtemptas protinis darbas, nedidelis judrumas, neteisinga mityba, pagrįsta riebiu maistu, užkandžiais ir gaiviaisiais ar energiniais gėrimais arba priešingas veiksmas – organizmą sekinantis badavimas. Norintiems pagerinti savijautą, padidinti darbingumo lygį bei išlaikyti svorio balansą, mitybos specialistai pataria susidaryti dienos meniu ir jo laikytis.

Per pastaruosius 23-ejus metus sveikatos apsaugos reforma tapo nesibaigiančiu procesu. Esminių klaidų galbūt ir nepadaryta, bet aiškios krypties, kuri pagal sveikatos rodiklius padėtų prisivyti Vakarų Europos šalis, ir šiandien nėra. Taip mano Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. dr. Liutauras Labanauskas.

Išsivysčiusiose užsienio šalyse jau nemažai metų veikianti farmacinės rūpybos sistema nuo 2015-ųjų turėtų būti diegiama ir Lietuvoje. Kaip ji veikia?

Neabejojama, jog elektroninių cigarečių vartojimas kenkia ir sukelia rūkymo priklausomybę, tačiau jų šalininkai įsitikinę, kad jos kenkia mažiau nei tradicinės cigaretės ir net esą padeda atsikratyti šio žalingo įpročio. Priešininkų neatremiamas argumentas: elektroninės cigaretės įteisina ir daro madingą rūkymą, o tai turi labai didelį poveikį jaunajai kartai.