Kalbėdamas apie ateinančių metų prioritetus sveikatos apsaugos srityje ministras Vytenis Andriukaitis nešykšti pozityvių prognozių. Opozicija teigia, kad tai – tik tušti žodžiai, mat per visus 2013-uosius su sveikata susijusi padėtis praktiškai nesikeitė.

JAV medicinos akreditacijų organizacija „Joint Commission International“ Lietuvoje sertifikavo pirmąją privačios medicinos įstaigą. Po užsienio ekspertų atlikto audito tarptautinis sertifikatas buvo suteiktas privačiai gydymo įstaigai „Kardiolita“. Tai pirmas Baltijos šalyse tokio pobūdžio sertifikatas, suteiktas medicinos įstaigai.

7,4 mlrd. Lt Tokios yra metinės sveikatos priežiūros išlaidos Lietuvoje. Tai sudaro 6,9 proc. bendrojo vidaus produkto. 13 552 Tiek dabar mūsų šalyje darbuojasi gydytojų. Tai yra pora šimtų daugiau nei ankstesniais metais. 2765 Lietuvoje tiek odontologų siūlo savo paslaugas. Jų skaičius kasmet šiek tiek didėja. 23 693 Ligoniams padeda tiek slaugytojų. Jų kasmet mažėja. [...]

Kiekvienas darbdavys suinteresuotas, kad jo darbuotojai pasiektų geriausių rezultatų, o organizacija išliktų lydere net esant sunkiausioms sąlygoms.

Nors paprastai valstybė ligoninėms bankrutuoti neleidžia, tačiau iš tiesų, nebandant pagražinti padėties, nemaža dalis Lietuvos ligoninių šiuo metu yra prie bankroto slenksčio. Be to, finansinė gydymo įstaigų padėtis vis blogėja.

Lietuvoje ne tik menkesnis nei kitose ES šalyse vaistų pasirinkimas, bet ir didesnė jų kaina. Kodėl?

Daugelyje sričių didžiųjų Lietuvos klinikų chirurgai, diegdami ir taikydami naujus gydymo metodus, yra pirmeiviai – jei ne Europoje, tai Baltijos šalyse. Žvilgtelėkime, kas šiandieniniame sveikatos apsaugos sistemos chaose mus turėtų džiuginti.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko nuomone, geriausiai mūsų medicinos paslaugų kokybę apibūdina gydytis sugrįžtančių emigrantų srautas.

Iš visų sričių sveikatos apsaugoje per pastaruosius 23 metus pasiektą pažangą vertinti sunkiausia, nes ji pati prieštaringiausia.

56-erių metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto direktorių, Kauno universiteto klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovą prof. Rimantą Benetį respondentai vadina viena įtakingiausių šio laikmečio Lietuvos sveikatos sistemos figūrų, nors jis niekada neužėmė jokių politinių postų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai užregistravus įstatymo dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pakeitimus, naująja pataisa siekiama įtvirtinti pareigą visiems, be išimties, sveikatos priežiūros specialistams deklaruoti privačius interesus.