Veido oda ir paros ritmas: kada geriausia valyti makiažą, užsitepti kaukę rūpintis paakiais…

Moksleivių tėvai pasipiktinę, kad mokykloms įdiegus elektroninio mokinių dienyno sistemą padaugėjo biurokratijos. “Iki šiol vaikui susirgus užtekdavo atnešti į mokyklą gydytojo pažymą, dabar reikia ne tik pažymos, bet ir per savaitę laiko nuo vaiko grįžimo į mokyklą įvesti į el. dienyną šios pažymos numerį bei pateisinimo datą.

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau vaikų ir suaugusiųjų užsikrėtusių žarnyno virusinėmis infekcijomis, kurios pasireiškia vėmimu ar viduriavimu, aukšta temperatūra, iš medikų išgirsta, kad negalavimų priežastis neaiškios kilmės virusas.

Šiuo metu net ir sąlyginai patogeninės bakterijos, jeigu jos atsparios vaistams, jau kelia ne mažesnę grėsmę žmonių sveikatai nei patogeniniai infekcinių ligų sukėlėjai.

Ligoniams, kariams, nuteistiesiems, žmonėms, gyvenantiems socialinės globos įstaigose maitinti kasmet iš valstybės biudžeto skiriama milijonai litų.

Venų kraujotakos sutrikimai dažniausiai kankina išsivysčiusių šalių gyventojus. Venų ligomis dažniausiai serga nedaug judantys, dirbantys sėdimą ar stovimą darbą, taip pat turintys paveldėtą polinkį žmonės.

Streso varginami žmonės gali išvengti ligų ir vaistų, jei laiku išnaudos unikalią galimybę – gydymą natūraliomis gydomosiomis priemonėmis.

Per ateinančius dešimt metų pagal sveikatos rodiklius net nepriartėsime prie ES šalių senbuvių.

Valstybinės visuomenės sveikatos tarnybos apklausos duomenimis, Lietuvos grožio salonuose net 41 proc. kosmetologių atlieka veido ir kūno priežiūros procedūras neturėdamos atitinkamo profesinio išsilavinimo.

Respublikinio mitybos centro atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai per parą vidutiniškai suvartoja apie 10 g druskos, nors Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama norma – 5 g (tai maždaug vienas arbatinis šaukštelis).

Lietuvoje veiks penki stambūs universitetinių ligoninių centrai ir keliolika ligoninių regionuose, daugiau funkcijų bus suteikta šeimos gydytojų institucijai ir išplėstos slaugytojų kompetencijos. Gydymas bus parenkamas individualiai konkrečiam pacientui pagal jo genų rinkinį. Tokią Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą po dešimties metų regi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas.