Lietuva, žadėjusi tapti ekonomiškai stipresnė ir klestinti sveikatos apsaugos srityje, trypčioja ties katastrofos riba: me­di­kams emigruojant ir senstant periferijos gyventojai skandinami tuberkuliozės liūne, tęstinę sveikatos apsaugos po­li­tiką iki šiol graužia alzheimeris, o įstrigę e. sveikatos ir elektroninio recepto projektai jau pašiepiami kaip šalies gėda.

Krūtinės chirurgams atsiveria daugiau galimybių, onkologiniams plaučių ligoniams – didesnė sėkmingo operacinio gydymo viltis: neseniai Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) krūtinės chirurgai atliko sudėtingą operaciją, kurios metu plautis ir dalis trachėjos pašalinta pacientą prijungus prie iki šiol tik intensyviojoje terapijoje taikyto „dirbtinio plaučio“ aparato. Tokia operacija Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta pirmą kartą.

Apie savo darbą ir pašaukimą pasakoja gydytojas osteopatas Nikolajus Lobanovas.

XXI amžiaus rykšte pramintas lėtinio nuovargio sindromas koją kiša geriausiems įmonės darbuotojams. Nuolat pirmi, aplinkinių giriami ir vertinami, bet už tai sumokantys asmeninės sveikatos kainą.

“Prie to prisideda spartėjantis gyvenimo tempas, negerėjantis psichologinis klimatas darbe, ypač mieste. Įmonėse, kurios sunkiau verčiasi ar atsiduria ties ekonominio išlikimo riba, darbdavių spaudimas didesnis. Taip pat – metų metais neišsprendžiamos šeimos problemos”, – interviu “Veidui” teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas dr. Arūnas Germanavičius.

Psichikos ligomis Lietuvoje dabar serga apie 6 proc. gyventojų, tačiau mokslininkai sako, kad jau 2020 m. šių ligų našta visuomenei padidės tris kartus.

Mokslininkams daugybę metų žinoma, kad nuo žmogaus gyvenimo būdo labai daug priklauso sveikata. Žmogus pats pradeda sveikti, kai individualiai pritaikomas tinkamas gyvenimo būdas. Ši gyvensenos medicina, akivaizdu, yra pigi, neturinti šalutinio poveikio, todėl – labai perspektyvi.

Mitybos specialistas siūlo vadovautis 5 TAIP taisykle, kuri padės greitai ir lengvai po Velykų atgauti jėgas, grįžti į įprastą mitybos režimą bei detoksikuoti organizmą:

Ūkininkės profilis. Padrąsinti vaistinių žolių arbatų gamintojos, provizorės Jadvygos Balvočiūtės lietuviai steigia ekologinius ūkius, atranda ir pažįsta vis naujus vaistinius augalus. Šios moters autoritetas ir nuopelnai Lietuvos vaistažolininkystei sunkiai išmatuojami.

Nors dauguma lietuvių dirba mažai fizinių jėgų reikalaujantį darbą, per didžiąsias tradicines metų šventes vis dar prisikertame tarsi sunkiai dirbę XIX amžiaus valstiečiai. Tyrimai rodo, kad šventiniu laikotarpiu priaugame vidutiniškai po kilogramą svorio. O stojantį nuo patiekalų gausos skrandį, gurguliuojantį žarnyną dažnas malšina ne susilaikydamas nuo valgio, o dar vienu maisto papildu „nuo skrandžio“.

Pamenate dramatiškus televizijos realybės šou, kuriuose nutukusiems amerikiečiams širdis ima daužytis, kai raumeningi treneriai netikėtai atveža svarstykles?