Prieš pusantrų metų šalies Sveikatos apsaugos ministerija bei Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija, kurios narė yra Lietuvos inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, pasirašė susitarimą dėl bendro darbo. Tikėtasi, kad šis dokumentas prisidės prie Lietuvos sveikatos sektoriaus plėtros, užtikrins inovacijų prieinamumą, padės siekti geresnės šalies žmonių sveikatos.

Medikai, sveikatos įstaigų vadovai, politikai neslepia nerimo: jei greitai niekas nesikeis, girgždantis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos vežimas netrukus nebepatemps įsisenėjusių problemų. Vieni pirmųjų apie pribrendusias permainas kalba privačios medicinos atstovai. Ir nieko stebėtina: jie itin greitai pajunta sveikatos politikos klaidas, duobes ir kryčius.

Susirinkus prie kalėdinio vaišių stalo visi, tiek vyrai, tiek moterys, nori ne tik puikiai atrodyti, bet ir taip jaustis. Tačiau kartais tam trukdo išsipūtęs lyg balionas pilvas. Pilvo pūtimas gali sugadinti net geriausią nuotaiką ir trikdyti kasdienę veiklą. Kaip išvengti nemalonaus pilnumo jausmo? Į šiuos ir kitus klausimus atsako gydytoja gastroenterologė Neringa Staikūnienė.

Vėžys – kol kas pati dramatiškiausia diagnozė. Kasmet Lietuvoje užregistruojama 17 tūkst. naujų susirgimų onkologi­nėmis ligomis. Mokslininkai ieško naujų šių klastingų ligų gydymo metodų. Reikia pripažinti, kad gerokai pasistūmėta į priekį. Vienas naujausių žmonijos pasiekimų – robotinė technologija „CyberKnife“, jau įdiegta kaimyninėje Latvijoje.

Pagal paskiepytų žmonių skaičių Lietuva – viena iš paskutinių Europoje. Kad šios tendencijos greitai pasikeis – neatrodo. Gandais lietuviai dažnai linkę tikėti labiau nei medikų moksliniais argumentais, o daugelyje Europos šalių taikoma praktika skiepyti vaistinėse Lietuvoje atidėta mažiausiai iki kitų metų.

Krečia šaltis, kankina nemiga, sutankėjo širdies ritmas? Tai ligos požymiai. Alkoholizmas yra liga. Ne silpnavališkumo, žemos moralės ar, dar geriau, – blogo auklėjimo požymis. Nuo šios ligos, panašios į II tipo cukrinį diabetą, Lietuvoje reikėtų gydyti per 50 tūkst. žmonių. Sveikatos apsaugos ministrė leptelėjo, jog būtina grąžinti priverstinį gydymą nuo alkoholizmo, bet realybė tokia, kad šiandien toks gydymas sunkiai prieinamas net tiems, kurie nori gydytis.

Lietuvoje žmonės vis dar bijo prisipažinti sergantys depresija. Dar nejaukiau kalbėti apie dėl šios ligos kylančius seksualinius sutrikimus. Tačiau medikai ragina, užuot drovėjusis ar kaltinus save, nebijoti kreiptis pagalbos. Taip, dažnai reikia apsišarvuoti kantrybe, bet visos problemos yra išsprendžiamos. Apie tai kalbamės su psichiatru, seksologu Viktoru Šapurovu.

Daugelyje šalių klasteriai skatina ekonomikos augimą, pritraukia naujų technologijų ir investicijų į mokslinius tyrimus. ES struktūrinių fondų parama inovatyvių verslo klasterių projektams įgyvendinti ir Lietuvoje paskatino šį judėjimą, klasteriai kūrėsi sveikatos, kūrybinių industrijų, informacinių paslaugų, chemijos, maisto ir gėrimų pramonės sektoriuose.

Žodis donoras (lot. donare) reiškia dovanoti, dono – dovanoju. Jame ir slypi neatlygintinos kraujo donorystės prasmė. Ką reiškia pačiam donorui ši kilni misija?

Pasaulio sveikatos organizacija sveikatą įvardija kaip fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, ne vien tik gy­ve­ni­mą be ligų ar negalavimų. Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemai išleidžiama milijardai eurų, ta­čiau ar esame sveika tauta? Ar ne per daug susikoncentravome į pasekmes, t.y. gydymą, o per mažai dė­mesio skiriame ligų prevencijai bei sveiko gyvenimo būdui, apimančiam ir mitybą. Sveikas maistas ir mi­­tybos įp­ročiai turi didžiulę įtaką žmogaus sveikatai. Juk net 43,7 proc. lietuvių mityba sudaro prielaidas pa­­didėti cho­lesterolio kiekiui kraujyje, o tai lemia širdies ir kraujagyslių ligas – vieną pagrindinių mirties prie­žasčių.

Ir pacientų, ir gydytojų organizacijos sutaria, kad reikia gydyti ligos priežastis, o ne pasekmes. Tačiau ar esame pasislinkę nuo kalbų prie darbų?