Čiulpimas – natūralus kūdikio refleksas. Todėl kartais burnytėje atsiduria ne tik čiulptukas, bet ir pirštukas. Vis dėlto trečiąjį gimtadienį atšventęs mažylis jau turėtų būti pamiršęs jų abiejų skonį.

Higienos įgūdžiai dar niekam nepakenkė. Tačiau kai mamos dėl kiekvieno menkniekio puola dezinfekuoti vaikų žaislus ar virina drabužėlius – to jau per daug. Reikia atskirti švaros laikymąsi ir perdėtą paniką dėl paprasto susipurvinimo.

“Esu viena iš tų laimingųjų, kuriai valstybė suteikė galimybę būti vaiko priežiūros atostogose net dvejus metus. Tačiau girdėjau, kad nuo kitų metų liepos 1 dienos keisis motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiavimo tvarka. Ar tai reiškia, kad ir mano gaunamoji pašalpa bus perskaičiuota?”, – klausia Lėjos mama Andžela.

Miela pūstažandė penkiametė ryžtingai atstumia lėkštę su garuojančiu maistu: “Nenoriu mėsytės!”. “O gal norėtum blynelio?” – klausia mama. “Taip!” Bet jam iškepus mažoji pareiškia, kad ji dabar nevalgys. Dabar ji žais. Mama atsidūsta ir sutvarko stalą…

“Dukrytė į šį pasaulį atėjo užpakaliuku, kuris po gimimo buvo pamėlęs. Gydytojai įtarė klubų sąnarių displaziją. Atlikus ultragarso tyrimą ši liga lyg ir buvo atmesta, tačiau ortopedas patarė apsilankyti po trijų mėnesių dar kartą ir dukrytę migdant vystyti plačiai”, – rašo mama Ema.

Atrodytų, koks skirtumas, kada gimei – pirmadienį ar trečiadienį, ryte ar vakare, esant pilnačiai ar delčiai. Bet, pasirodo, yra. Charakterį ir temperamentą lemia ne tik auklėjimas ar genai, bet ir gimimo diena.

Net jei iki šiol gyvenime prietarai jus tarsi aplenkdavo, pastojus jie susiras ir jus… Net jei gyvenime niekada jais netikėjote, pastojusi suklusite ir paklausysite. Dėl viso pikto. Tačiau būtent nėštukei reikia gerai apsvarstyti, ar verta jais tikėti, nes tai gali pakenkti jai ar kūdikiui.

Neneigsime, hiperaktyvus vaikas – šiokia tokia našta tėvams. Pernelyg aktyvus, chaotiškas mažylių elgesys tėveliams dažniausiai sukelia papildomą nerimą, baimę, trukdo laisvai jaustis visuomenėje.

Miela pūstažandė trimetė ryžtingai atstumia lėkštę su garuojančiu maistu: “Nenoriu mėsytės!”. “O gal norėtum blynelio?” – klausia mama. “Taip!”. Bet jam iškepus mažoji pareiškia, kad ji dabar nevalgys. Dabar ji žais. Mama atsidūsta ir sutvarko stalą…

Matome – sublizgo akytės, iš nosytės slysta maumas… Įsisirgs ir atguls į lovytę? O gal ryte atsibus sveikas ir keliaus į darželį? Kas nugalės – bjaurybė liga ar šaunuolis mažylio imunitetas? Ginkis, mažyli, ginkis!

Lauko erdvė leidžia mažiesiems patenkinti tokius paprastus, tačiau labai svarbius poreikius: lipti, šokti, bėgti, suptis, rėkti, voliotis, slėptis ir dar daug daug kitų. Žinia, uždaroje patalpoje viso to (beveik) arba negalima daryti, arba tai esti ribojama. O štai lauke jie pajunta laisvės, nuotykių, rizikos, eksperimentų ir… tiesiog vaikystės skonį!