Patikėkite – anaiptol ne visos mamos kūdikėlius žindo palaimingai šypsodamosi. Kai kurios mažylį prie krūtinės glaudžia sukandusios dantis. Ir ne todėl, kad žindyti nenorėtų. Tiesiog joms labai skauda… Kartais lieka vienintelė išeitis – žindyti su antspeniais, nors medikai įspėja, kad piktnaudžiauti jais vis dėlto nereikėtų.

Kartais sakoma, kad žmogaus parašas – jo šypsena. Maži žmonės savo “autografus” ir bučkius dalija labai uoliai. Tik mažosios lūpytės ne visada būna sveikos ir raudonos kaip vyšnaitės…

Išvysti kraujo sauskelnėse, puoduke ar atpiltame skrandžio turinuke – gerokai baisiau, nei pamatyti žaizdą. Tuomet bent jau aišku, kas atsitiko. Paslaptis baugina labiau, tačiau pati problema gali būti ir visai nedidelė.

Nemažai daliai tėvų aišku – vaikų mušti negalima, rėkti ant jų ir pravardžiuoti taip pat negerai, o autokratinis auklėjimas, per didelė kontrolė ir griežtumas juos žlugdo. Bet kaip tada elgtis su vaikais, kai jie neklauso, meluoja, verčia namus aukštyn kojom, nenori valytis dantų ir skriaudžia jaunesnį brolį ar sesutę?

Neslėpkime – ne vienai mamai, auginančiai dvimetuką ar trimetuką, teko jį besispardantį ir žviegiantį iš kur nors išnešti. Bet įsivaizduokite – jūs žiūrite mėgstamiausią filmą, bet štai ateina sutuoktinis, pareiškia “Viskas!” ir išjungia. O jei imate piktintis, užsimeta jus ant peties ir išneša ten, kur jam reikia. Ar patiktų?

Džiugu, kad kūdikėliui nereikia jaudintis dėl antsvorio ar nesibaigiančių darbų sąrašo, tačiau kasdienybės išbandymai jį veikia panašiai, kaip ir mus, suaugusiuosius, stresas. Tuomet į mažiuko kraują plūsteli hormonas kortizolis, padažnėja pulsas. Ir angeliukas virsta spiegiančiu, rankytėmis bei kojytėmis įnirtingai plakančiu kamuoliu…

Šiais laikais buitinė chemija visai rimtai suėmusi mus į savo gniaužtus. Sunku jau ir įsivaizduoti šiuolaikinės šeimos gyvenimą be skalbimo miltelių, indų plovimo priemonių, valiklių. Nėštumas – puiki proga sustoti ir pamąstyti, ar visi tie chemikalai nepakenks besilaukiančiai mamytei ir mažyliui.

Tėvų meilė vaikams… Šiais laikais tiek daug apie ją kalbama – netgi sugalvojamos įvairios instrukcijos, kaip tuos vaikus reikia mylėti. O juk būtent jų auklėjant vaikus geriau vengti. Bet kas telpa žodyje “meilė”?

Gimus kūdikėliui naujai iškeptai mamytei svarbu rūpintis ne tik savo mažyliu, bet ir savimi, ypač savo krūtimis. Antraip žindyti gali tekti sukandus dantis ar dar blogiau – jį gali tekti nutraukti. Tik neišsigąskite pirmųjų bėdų ar skausmo – jis gali būti laikinas.

Taip gali nutikti ne tik tada, kai vaikutis paslapčia pilvą prikemša neplautų uogų ar įritina ten cepeliną su riebiais spirgučiais. Kur kas blogiau, kai užpuola virusai, tokie kaip rotas ar noras: viduriavimas tampa kur kas gausesnis, o savijauta – prastesnė.

Ką reiškia “pareigos”? Ar tai tik namų ruošos darbai? Taisyklių laikymasis? Ne visai. Pareigos visų pirma asocijuojasi su atsakomybe, o atsakingas vaikas – tas, kuris elgiasi galvodamas apie tai, kokią įtaką jo elgesys turės (turi) esantiesiems greta.