Vaikų teisės. Laimingiausi Europos vaikai auga Norvegijoje, Lietuva, deja, augina pačius nelaimingiausius. Tačiau atrodo, kad lietuvius erzina, net siutina vakarietiško vaikų auklėjimo pamokos.

Apie tai, kad Švėkšnos specialiojo ugdymo centro nepilnametės pardavinėja sekso paslaugas, žinojo ir pedagogai, ir policijos pareigūnai, ir visas miestelis. Žinojo, bet nieko nedarė. „Veidas“ aiškinosi, kodėl mūsų valstybėje taip sunku padėti likimo nuskriaustiems vaikams.

„Gimę su kompiuterio pele rankoje“, – taip šiuolaikinės kartos vaikus apibūdina danų kilmės rinkodaros guru Martinas Lindstromas.

„Tautskola 99 Baltie Zirgi“ – 1993 m. įkurta latvių mokykla, ne tik deklaracijose, bet ir realybėje vaikams leidžianti mokytis savo individualiu tempu, mišraus amžiaus vaikų grupėse, vadinamose šeimynomis, esant sveikam mikroklimatui.

Metų žmogaus paieškose negali pro akis praleisti mokyklų. Ieškodami ne vienų metų laimėjimų, bet pedagogų, kuriuos įvertinti galima už viso darbo nuopelnus, išgirdome bent apie kelias dešimtis asmenybių. Jas kolegos vadina žvaigždėmis ir sako, kad jie, o ne tie iš geltonųjų žurnalų puslapių, yra tikrasis elitas.

Per Kūčias, Kalėdas norime būti kartu su pačiais artimiausiais, brangiausiais žmonėmis. Apie šių švenčių tradicijas, jų transformaciją šiandieniniame gyvenime kalbamės su Austėjos ir Gabrieliaus Landsbergių šeima. Pokalbyje dalyvauja ir vaikai – Augustas, Vilhelmas, Morta ir Gertrūda.

Lapkričio 21–23 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, veikia paroda „Mokykla 2014“, kurioje bus galima susipažinti su inovatyviomis mokymo priemonėmis ir mokymo metodikomis.

Darželinukai nuo rudens atsisveikina su savo auklėtojais, kurie negali jų auklėti – neturi ikimokyklinio ugdymo auklėtojo kvalifikacijos. Tokių auklėtojų, kurių kvalifikacija neatitinka ugdymo srities reikalavimų, šalies darželiuose gali būti beveik trečdalis.

Kodėl net apie 4 tūkstančius jų tėvams nereikalingų vaikų demokratinėje ir krikščioniškoje mūsų valstybėje gyvena globos įstaigose, kokių kitos valstybės neturi, o kai kurios niekada nė neturėjo.

Apie nevaisingumą Lietuvoje kalbama tik puse lūpų. Politikai delsia priimti įstatymus, kurie leistų kompensuoti pacientams pagalbinio apvaisinimo išlaidas. „Žmonės nevaisingumą tapatina su lytine negalia ar nemokėjimu „daryti vaikų“, – karčia patirtimi su „Veidu“ dalijasi tie, kuriems susilaukti vaikų pagelbėjo medikai.

Rugsėjo 1-ąją laisvu pusdieniu besidžiaugiantys tėvai į „Burbuliatorių“ pėdins jau po darbo, prie kurio, matyt, priskirtinas ir tas pusdienis – juk kelionė su vaikais į mokyklą irgi beveik darbas. Nuo 18.30 val. galima atsipalaiduoti ir kartu su vaikais pūsti muilo burbulus. Vilniuje – Lukiškių aikštėje. Kitų vietų klauskite „Google“. „Burbuliatorius“ išplito ir užsienio lietuvių naujokynuose [...]