Po sėkmingo suaugusių gyventojų įgūdžių testavimo, šių metų birželio 1 d. Lietuvoje prasidės svarbiausias tarptautinio tyrimo etapas, kuris padės nustatyti mūsų šalies švietimo sistemos trūkumus bei leis koreguoti darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas. Pirmą kartą Lietuvoje atliekamo tyrimo rezultatai padės nustatyti esamą pilnamečių gyventojų kvalifikaciją bei sudarys sąlygas prognozuoti, kokių įgūdžių trūksta darbuotojams įvairiuose sektoriuose.

Vaiko priežiūros atostogoms Lietuvoje ryžtasi vis daugiau – kas šeštas vyras. Kiti vis dar mieliau prisiima šeimos maitintojo vaidmenį.

Kas dvi minutes pranešama apie Europoje pradingusį vaiką. Per metus šis skaičius pasiekia apie 250 tūkst. 2013 m. Lietuvoje pranešta apie 1375 vaikų dingimą, o oficialiai paieška buvo paskelbta dėl 769 nepilnamečių.

Kaip savo vaikus auklėja daug pasiekę visuomenės nariai

2014 m. kovo pabaigoje buvo pristatyta Nacionalinių veiksmų vaikų tyčinių sužalojimų srityje ataskaita, kurioje nagrinėjamos politikos priemonių, skirtų tyčinių vaikų sužalojimų prevencijai, priėmimas, įgyvendinimas ir vykdymas nacionaliniu lygmeniu Europos vaiko saugos aljanso 25 šalyse narėse.

Išmanieji namai gali ne tik sumažinti mokesčius ir taip pastorinti mūsų pinigines. Gyvenimas išmaniuosiuose namuose – tai didžiulis komfortas, buities palengvinimas ir jaukumas.

Karjeros siekiantys žmonės dažnai atideda šeimos kūrimą vėlesniam laikui arba apsiriboja vienu vaiku. Tačiau Lietuvoje atsiranda vis daugiau šeimų, galinčių pasigirti ir karjera, ir gausia šeima.

Tik dešimt procentų vaikų Lietuvoje yra visiškai sveiki.

Patyčių ir smurto artimoje aplinkoje problemos vis dažniau keliamos viešojoje erdvėje – jas spręsti ragina specialistai, nevyriausybinės organizacijos bei visuomenei nusipelnę asmenys. Nepaisant visų pastangų, smurto, ypač prieš vaikus, nemažėja.

Kas dešimta 40 metų ir vyresnė moteris Lietuvoje per gyvenimą nėra pagimdžiusi nė vieno vaiko. Kodėl daugėja porų, nutarusių neturėti vaikų, ir ką tai reiškia mūsų visuomenei?

2014 m. sukaks dvidešimt metų, kai Lietuvoje po dirbtinio apvaisinimo gimė pirmieji vaikai – seserys dvynės, o iš viso pilnametystės jau sulaukė apie penkiasdešimt taip pradėtų vaikų. Dėl nevaisingumo kenčia daugiau nei dešimtadalis porų, tačiau dirbtinis apvaisinimas mūsų visuomenėje tebėra tabu.