Šiais metais į biudžetą surinkta šiek tiek daugiau pajamų, nei planuota, gerinamos makroekonominės prognozės. Ar tai jau rodo, kad kylame iš duobės ir šis kilimas tvarus? Ar graikiški smūgiai eurui ir mažėjančios kitų šalių vyriausybių antikrizinės injekcijos nesukels naujos krizės? Naujausios informacijos teiraujamės finansų ministrės Ingridos Šimonytės.

VEIDAS: Kiek dėl geresnių, nei planuota, biudžeto pajamų gali sumažėti skolinimosi poreikis? O gal planuojama skolintis, kiek numatyta, o atsilaisvinusias lėšas panaudoti opiausioms problemoms spręsti, sakykim, darbo vietoms kurti?

I.Š.: Per pirmuosius šių metų mėnesius į biudžetą surinkta daugiau nei 200 mln. Lt daugiau pajamų, nei planuota. Jei pasitvirtins eksporto atsigavimo tendencijos ir bus sėkmingai investuojama ES parama, yra tikimybė, kad šiemet biudžeto pajamos bus maždaug milijardu litų didesnės, nei planuota. Ką reiškia papildomas milijardas litų pajamų? Jis būtent ir reiškia, kad tokia suma sumažinsime biudžeto deficitą ir todėl mažiau skolinsimės tam deficitui finansuoti.
O opiausioms problemoms spręsti turime pakankamai išteklių – ES paramos planuojame panaudoti beveik 8 mlrd. Lt, o šios lėšos būtent ir reiškia investicijas bei darbo vietas. Būtina ne samprotauti apie didesnį skolinimąsi ūkiui stimuliuoti, o dėti visas pastangas, kad panaudotume suplanuotas, deficito ir skolos nedidinančias lėšas. Teko girdėti samprotavimų, kad daugiau skolinantis ir išleidžiant deficitas būtų mažesnis, bet tai, atleiskite, absurdiška teorija.

VEIDAS: Ar ir toliau skolinsimės brangiau nei Graikija, kurios padėtis kur kas blogesnė, nes nesame euro zonoje?

I.Š.: Lietuva skolinasi brangiau ne tik dėl to, kad nėra euro zonos narė (nors tai vienas svarbiausių veiksnių), bet ir todėl, kad ji nukentėjo ne tik nuo pasaulinės krizės, bet ir nuo vadinamųjų Baltijos regiono problemų, sukeltų per greito pigaus kredito nulemto augimo.

VEIDAS: Ar Graikijos smūgis eurui ir mažėjančios kitų šalių vyriausybių antikrizinės paramos priemonės nesukels naujos krizės? Ar, kaip prognozuoja kai kurie ekspertai, krizė nebus W formos, t.y. vėl neprasidės nuosmukis? Kokį tai turėtų poveikį Lietuvai?

I.Š.: Visose ES finansų ministrų tarybos išvadose pabrėžiama, kad “išėjimo strategijos” turi būti apgalvotos, derinamos tarpusavyje, atsižvelgiant į konkrečios šalies padėtį ir į tai, kokį poveikį vienokia ar kitokia taktika turės kitoms ES šalims ar visai ES. Taip, yra rizikos, kad 2009 m. panaudotomis rekordinėmis finansinėmis ūkio stimuliavimo priemonėmis sukurtas augimo impulsas pasibaigs 2010 m., todėl paramos priemonės bus atitraukiamos laipsniškai.
Lietuva tokių stimuliavimo priemonių taikyti neturėjo galimybių, tačiau pokyčiai kitose šalyse gali turėti labai reikšmingos įtakos nuo eksporto priklausomam Lietuvos augimui – atsinaujinus nuosmukiui ES mažėtų eksporto rinkos ir BVP augimas 2011 arba 2012 m. galėtų vėl tapti neigiamas.

VEIDAS: Taigi Lietuva, priešingai nei daugelis kitų šalių, ne stimuliavo verslą, o didino mokesčius. Ar galite skaičiais pagrįsti, kad naktinės mokesčių reformos įtaka biudžetui buvo teigiama, skaičiuojant ir nesumokėtus mokesčius dėl prarastų darbo vietų bei sumenkusių veiklos apimčių?

I.Š.: Ar 20 proc. BVP deficitas, kurį nežinia kas finansuotų, būtų buvęs didesnis gėris? Kaip ir 40 proc. BVP skola jau 2009-aisiais? Visi puikiai žinome, kad 2008 m. pabaigoje prasidėjęs staigus ekonomikos nuosmukis iš Vyriausybės pareikalavo itin greitų sprendimų, antraip biudžete suplanuoti finansavimo įsipareigojimai būtų buvę tiesiog nevykdomi. O reforma “naktine” tapo dėl elementarių bandymų naudojantis Seimo statuto galimybėmis išbandyti fizinių galimybių ribas – pati esu paryčius sutikusi plenariniuose posėdžiuose, kurių turinys buvo tik retorika, turbūt laukiant, kol labiausiai pavargę balsuotojai tiesiog išvažiuos miegoti.

Jei kalbėsime apie praktinį pakeitimų poveikį – taip, visiškai ramiai ir užtikrintai galiu pasakyti, kad dėl šių pakeitimų biudžeto pajamos buvo apie 1,5 mlrd. Lt didesnės, nei būtų buvusios. O kaltinti, kad ekonominio nuosmukio problemas sukėlė mokesčių pakeitimai – išbandyta taktika, bet tai priežasčių ir pasekmių painiojimas. Pagrindiniai ankstesnių laikų biudžeto penėtojai ir algų augintojai – prekyba, statyba, finansinis tarpininkavimas – susidūrė su staigiu ir milžinišku kredito stygiumi. Tokiems priklausomiems nuo kredito prieaugio, kokie buvome tapę 2005–2008 m., tai negalėjo baigtis niekuo kitu, kaip recesija, kuri ir panaikino anksčiau dosniai gautas “bumines” pajamas.

Žinoma, skubus darbas neišvengia trūkumų, juos stengėmės kuo skubiau taisyti. Kai kurie sprendimai, mano nuomone, nebuvo būtini – tegul būsiu nepopuliari, bet nemačiau prasmės mažinti pajamų mokestį. Finansų ministerijai, manau, netrūko ir sveiko avantiūrizmo bei kūrybiškumo: juk neprieštaravome siūlymui, kurio prasmingumu abejojome, – sumažinti dyzelino akcizą. Na, pabandėme. Praktinio poveikio bendrai realizacijai tai neturėjo – ji ir iki sumažinimo, ir po jo krito panašiu tempu. Tai įrodo, kad biudžeto pajamų problemos yra nulemtos fundamentalių ekonominių priežasčių, o ne vieno ar kito mokesčių įstatymo pakeitimo. Vadinasi, tiesiog netekome dalies pajamų.Siūlymus mažinti benzino akcizą palaikau dar mažiau: dyzelinas bent jau “verslo kuras”, o benzino paklausa daug mažiau reaguoja į ekonomikos ciklą, ką įrodė ir 2009 m. duomenys.

VEIDAS: Valstybės kontrolė kasmet kartoja, kad biudžeto pinigai skiriami programoms nekontroliuojant, kaip jos buvo vykdomos, o Vyriausybė žada tobulinti biudžeto sudarymą. Ar istorija kartosis ir šiemet?

I.Š.: Dvidešimt metų naudota valstybės biudžeto rengimo sistema nenumato rodiklių, kontroliuojančių jo makroekonominį poveikį infliacijai, užimtumui, ateities mokesčių lygiui ir pan. Šiuo metu kaip tik rengiama biudžeto sudarymo ir vykdymo sistemos reformos koncepcija. Reformos tikslas – didinti biudžeto politikos skaidrumą ir krizių prevenciją, sudaryti sąlygas formuotis pilietinei visuomenei, kuri kontroliuotų ir užtikrintų biudžeto politikos taisyklių laikymąsi.

VEIDAS: Ministerijos ir “Delfi” žaidime žmonės surado, kur sutaupyti milijardą – daugiausia valstybės valdymo srityje. Ar sutinkate, kad žmonės pagrįstai šią Vyriausybę vertina kaip sau taikančią skirtingus standartus nei kitiems, o verslas – kaip kurčią jų siūlymams?

I.Š.: Tai, jog “Delfi” skaitytojų sudaryto biudžeto deficitas buvo tik milijardu litų mažesnis nei oficialus, rodo, kad žmonės įsigilino, kam atitenka didžioji biudžeto išlaidų dalis, ir, tikiu, suprato, kad įsitikinimas, jog Finansų ministerija, jeigu tik norėtų, tai nesunkiai subalansuotų biudžetą, yra tolokai nuo tikrovės, nes rėžti asignavimus socialinei paramai, sveikatos apsaugai, švietimui siūlė ne dažnas. Žmonės įnirtingai “uždarinėjo” Seimą, Vyriausybę, Užsienio reikalų ministeriją ar kariuomenę, tačiau tai jau panašiau į tam tikrą nuomonės apie įvairias valstybės institucijas reiškimą, nei racionalų finansų planavimą. Primenu, kad vadinamosios valdymo išlaidos (be darbo užmokesčio) biudžete sumažintos apie 30 proc., o darbo užmokestis valstybės valdymo srityje – dar 10 proc., valstybės teikiamų paslaugų srityje – nuo 2 (statutiniams pareigūnams) iki 5 proc. (pedagogams, kultūros darbuotojams).

Manau, kad valstybės lygiu procesai vykdomi adekvačiai, ir gaila, jeigu vienas ar kitas nemalonus atvejis kažkiek tuos procesus kompromituoja. Čia neturiu mintyje Ignalinos AE vadovo atlyginimo, kuris, beje, mokamas iš ES paramos lėšų. Nors laikausi nuomonės, kad visos Lietuvos lėšos – ar nuosavos, ar gautos iš ES – turi būti naudojamos racionaliai ir taupiai, vis dėlto negaliu nesutikti, kad šiam žmogui patikėta tikrai milžiniška atsakomybė atlikti daug metų vilkintą darbą.

O dėl diskusijų su verslu, tai dažnai atrodo, kad partneris tinkamai diskutuoja tik tada, kai absoliučiai sutinkama su jo siūlymais. Tačiau taip būna retai.