"Veido" archyvas

Šiuo metu tik keturios pasaulio valstybės tvirtina neturinčios skolų, visos kitos grimsta į jų liūną. Kai kurios jų – prasiskolinusios beviltiškai.

Europos Komisija perspėja: Europos šalys skolinasi be saiko. Prognozuojama, kad šiemet vien euro zonos valstybių įsiskolinimai užsienio kreditoriams pasieks 84 proc. bendrojo jų vidaus produkto, o kitąmet skolos sieks jau 88 proc. BVP.

Labiausiai į skolą gyvenanti valstybė Europoje šiemet bus Graikija – jos skola 35 proc. viršys BVP, nors jau dabar šalies užsienio skola viršija 442 mlrd. JAV dolerių (1,1 trln. Lt) ir toliau didėja.

“O antrąja Graikija, regis, taps Serbija – ji kasmet išleidžia 25 proc. daugiau, nei uždirba”, – nerimauja Serbijos ekonomistas Mladenas Kovačevičius.

“Dar viena Graikija – tai Italija”, – įspėja “Moody’s” analitikas Alexanderis Kockerbeckas, kurio skaičiavimais, Italijos skola yra didžiausia visoje Europoje ir siekia 1,8 trilijono eurų (6,2 trln. Lt).

“Regis, Graikijos likimas laukia ir ukrainiečių”, – prognozuoja ekonomistas Christopheris Granville’is, primenantis, kad šalies įsiskolinimai siekia 93,5 proc. BVP.

Taigi pavojingą ribą, kai išleidžia daugiau nei uždirba, peržengė dauguma Europos valstybių: tiek galingosios Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, tiek didžiausios skolininkės Pietų Europos šalys, tiek mūsų regiono valstybės.

Prasiskolinęs visas pasaulis

Jei pasidairytume plačiau, ne vien po skolose skendinčią Europą, pamatytume, kad panašios tendencijos šiuo metu vyrauja visame pasaulyje.

42 centai iš kiekvieno šiemet JAV vyriausybės išleisto dolerio bus pasiskolinti. Tai nesunku apskaičiuoti žinant, kad 2010-ųjų finansinių metų išlaidos sieks 3,8 trln. dol. (9,8 trln. Lt), o biudžeto deficitas viršys 1,6 trln. dol. (4,1 trln. Lt).
Užsienio kreditoriams stipriai prasiskolinusios net, atrodytų, klestinčios Indija, Brazilija ar Kinija. Pastarosios skola dabar didėja maždaug po 10–15 proc. kasmet ir šiuo metu siekia apie 430 mlrd. dol. (1,1 trln. Lt).

Gausiai skolinasi ir Rusija, nors mėgsta save vadinti ne skolininke, o kaip tik kreditore. Bet statistika patvirtina: vien nuo sausio Rusijos užsienio skola padidėjo 2,1 mlrd. JAV dol. (5,4 mlrd. Lt) ir dabar mūsų Rytų kaimynė iš viso skolinga 475 mlrd. JAV dol. (1,2 trln. Lt)/

Vis dėlto pastaruoju metu ekonomistai labiausiai sunerimę dėl Japonijos. “Standard&Poor’s” perspėja ketinanti sumažinti Japonijos ilgalaikio skolinimosi reitingą ir trimituoja, kad Japonijos užsienio skola siekia net 200 proc. jos BVP.

“Tai precedento neturinti skola – tokios neturi net Graikija”, – konstatuoja analitikai. “Tai labai pavojinga padėtis”, – tikina Čikagos universiteto ekonomistas Rajanas Raghuramas, manantis, kad pasaulį gali išikti dar vienas skolų burbulo sprogimas.

“Rizikuojame grįžti į tą patį dugną, kuriame ką tik buvome. Niekas nežino, kas mūsų, turinčių šitiek skolų, laukia jau po kelių mėnesių”, – jam antrina Walteris R.Meadas iš JAV tarptautinių santykių tarybos.

Tiesa, esama ir optimistų, kurių stovykloje nuotaikos kitokios. Esą skolinimasis – visiškai pagrįstas ir protingas elgesys po krizės, nes nėra kito būdo ekonomikos atsigavimui paskatinti, kaip tik pumpuoti į rinkas skolintus pinigus. Žinoma, tokią poziciją labiausiai palaiko bankininkai ir kreditoriai, šiuo atveju – tarptautinės investicinės korporacijos PIMCO viceprezidentas Tony Crescenzi.

Esą baimintis nereikėtų, užtenka to, kad šiandien beveik visos pasaulio rinkos kyla, o tai neva ir yra svarbiausias tikslas.

Kaip atiduoti – neaišku

Bet patarimo gyventi vien šia diena nerasime jokiame ekonomikos vadovėlyje. Ir jau visiškai neaišku, kaip didžiausios skolininkės tas skolas grąžins, ypač jei ekonomika kils lėtai, taip kaip JAV, Europoje ar Japonijoje.

“Kinija rizikuoja mažiau, mat jos ekonomika auga sparčiai, kuriama didelė pridėtinė vertė, o skola sudaro palyginti nedidelę dalį”, – teigiama “Barclays Capital Research” ataskaitoje apie pasaulio šalių įsiskolinimus.

Vienintelė išeitis, kurią skolininkėms dabar siūlo ekonomistai, – liautis skolintis, mažinti išlaidas ir ėmus gerėti ekonominei padėčiai mėginti dalimis grąžinti skolas.

“Jei tai nebus daroma, valstybės paprasčiausiai “sudegs”, – perspėja Harvardo universiteto profesorius Kenas Rogoffas.