Gegužę Vyriausybės patvirtintoje naujoje Gamtinių dujų įstatymo koncepcijoje planuojama taikyti ES III energetikos paketo reikalavimus ir iš “Lietuvos dujų” turto atskirti magistralinių dujotakių tinklą. “Lietuvos dujų” pertvarką numatoma baigti 2012-aisiais.

Tačiau didžiausios dujų bendrovės akcininkės Vyriausybės planus vadina “dujų tinklų nacionalizavimu”. Esą energetinė nepriklausomybė, kurios siekį deklaruoja Vyriausybė, nėra susijusi su nuosavybės teise į dujų perdavimo tinklus.

Anot LD didžiausių akcininkų, gamtines dujas LD perka pagal ilgalaikę dujų tiekimo sutartį. LD, kaip teigiama, parduoda dujas rinkoje, kurioje konkurencija yra labai didelė. Pavyzdžiui, 80–90% šiuo metu šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamų dujų be jokių papildomų investicijų galėtų būti pakeistos kitų rūšių kuru. Todėl dujų kaina priklauso nuo alternatyvių kuro rūšių kainos, teigiama pranešime.

Be to, LD akcininkai argumentuoja, kad Vyriausybė neteisingai supranta ES dujų direktyvą, pagal kurią rengiama minėta koncepcija. Jie sako, kad pernelyg skubotas nuosavybės atskyrimo modelio įgyvendinimas, turintis didelį poveikį visiems LD procesams ir struktūroms, visiškai atskiriant dujų perdavimo verslą nuo likusios bendrovės, galėtų sukelti dujų tiekimo sutrikimus. Laiške teigiama, kad sprendimą pasinaudoti direktyvoje numatyta išimtimi pasirinko kitos šalys, pavyzdžiui, Latvija ir Suomija.

“E.On Ruhrgas” ir “Gazprom” kartoja priekaištus, kad šių atstovai nebuvo įtraukti į nuosavybės atskyrimo koncepcijos svarstymą ar rengimą. Esą rugpjūčio viduryje pagrindiniai akcininkai gavo pavėluotą kvietimą į darbo grupę, kuri svarsto tik nuosavybės atskyrimo įgyvendinimą, bet ne direktyvoje numatytas alternatyvas.

Vokietijos ir Rusijos atstovai laiške nesutinka, kad “Lietuvos dujos” (LD) dėl prieigos prie dujų tinklų diskriminavo kitas bendroves. LD akcininkės motyvuoja, jog 60% LD dujų tinklais transportuojamo kiekio yra kitoms bendrovėms priklausančios dujos. Jos teigia, kad LD nesulaukė niekada kritikos ar skundų iš Vyriausybės, ministerijos ar kitų valstybės institucijų.

Dar vienas akmuo į LD daržą lėkė dėl esą nepakankamų investicijų. Šį politikų priekaištą pačios laiške įvardijančios LD akcininkės sako, kad per 5 metus LD sulaukė 700 mln. Lt, o tai, kaip teigiama pranešime, daugiau nei 4 kartus daugiau nei į LD infrastruktūrą investuota prieš privatizavimą.

LD dalininkės taip pat neigia, kad bendrovė neleidžia baigti Šakių–Klaipėdos dujotiekio statybos projekto. Kaip teigiama, pirmoji dujotiekio atkarpa iki Jurbarko jau eksploatuojama. Į šios dalies statybą ir viso dujotiekio projektavimo darbus LD yra investavusi apie 40 mln. Lt nuosavų lėšų.

Taip pat teigiama, kad nėra pagrįstas teiginys esą LD neprijungs numatomo statyti suskystintųjų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo ir neleis transportuoti dujų iš šio terminalo savo dujotiekiais. LD akcininkės argumentuoja, kad pagal įstatymus LD privalo prijungti SGD ir užtikrinti prieigą prie savo valdomos sistemos. Taigi, anot “E.On Ruhrgas” ir “Gazprom”, SGD terminalo ir dujų perdavimo sistemos kontrolės teisių klausimai yra “visiškai tarpusavyje nesusiję”.

Rusijos ir Vokietijos bendrovės laiške taip pat laiko nepagrįstu teiginį, kad LD nenori jungties su Lenkija. Laiške įvardijama, kad šių metų balandį Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius ir LD pateikė bendrą paraišką Europos Komisijai dėl šalių dujotiekio jungties galimybių studijos dalinio finansavimo.

“Lietuvos dujos” šiemet pirmą pusmetį uždirbo 86,7 mln. Lt konsoliduotą grynąjį pelną – tai 62% daugiau nei pernai tuo pačiu metu. “E.On Ruhrgas” priklauso 38,9 proc. LD akcijų, ”Gazpromui” – 37,1 proc.

„Penki.lt“ tvirtina:

2009-ųjų sausį Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai per Ukrainą, ES ėmėsi energetikos ūkių pertvarkos. 2009-ųjų balandžio 22-ąją EP patvirtintas 3-iasis energetikos paketas. Jame įtvirtinta, kad dujų vamzdynų ir elektros tinklų verslas negali būti tose pačiose rankose, kaip ir elektros energijos gamyba bei dujų tiekimas.

Šiuo metu „Gazprom“ Lietuvai ir parduoda dujas, ir jas tiekia per „Lietuvos dujas“.„Gazprom“, valstybinė Rusijos įmonė, yra viena didžiausių „Lietuvos dujų“ akcininkių.

Lietuvai įgyvendinus direktyvą, dujų tinklai būtų perduoti kuriamai Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai, dėl kurios įkūrimo Seimas turi balsuoti šios sesijos metu. Tarybą sudarytų penki nariai, jos pirmininką Premjero teikimu skirtų Prezidentas.

„Alfa.lt“ pažymi:

LD akcininkai laišku atsiliepė į LR Vyriausybės esą pateiktus neteisingus ir klaidinančius teiginius apie nuosavybės atskyrimo būtinybę Lietuvos dujų sektoriuje, apie akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ ir šios bendrovės akcininkus.

Laiške rašoma, jog „pernelyg skubotas nuosavybės atskyrimo modelio įgyvendinimas, turintis didelį poveikį visiems LD procesams ir struktūroms, visiškai atskiriant dujų perdavimo verslą nuo likusios bendrovės, galėtų sukelti dujų tiekimo sutrikimus“.

Premjeras mano, kad „tai yra grasinimas, viešai išsakytas, sutrikdyti dujų tiekimus, jei LR vyriausybė įgyvendins europines direktyvas ir toks grasinimas mums yra absoliučiai nepriimtinas ir netoleruotinas“,.

Jis teigė tikįs, kad “Lietuvos dujų“ akcininkai elgsis civilizuotai ir diskusijose dėl europinių direktyvų įgyvendinimo jie taip pat elgsis civilizuotai.

„Delfi.lt“ praneša:

Privatūs „Lietuvos dujų” akcininkai bendrovės „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“ perspėjo, kad Vyriausybės planuojama dujų sektoriaus pertvarka gali sutrikdyti dujų tiekimą Lietuvai. Premjeras Andrius Kubilius tai pavadino „nepriimtinu ir netoleruotinu grasinimu“.

„Aš šiuos žodžius traktuoju labai paprastai – tai yra viešai išsakytas grasinimas sutrikdyti dujų tiekimus, jei Lietuvos Vyriausybė įgyvendins europines direktyvas. Toks grasinimas mums yra visiškai nepriimtinas ir netoleruotinas. Aš tikiu, kad šiuos žodžius išgirs ir „Lietuvos dujų“ akcininkai“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras.

Jo teigimu, Vyriausybė veiksmai atskirti veiklas negali būti laikomi infrastruktūros nacionalizavimu.

„Ekonomika.lt“ rašo:

„Mūsų pastangos įgyvendinti europinę direktyvą neturi nieko bendra su jokiais tinklų nacionalizavimais. Kaltinimas visiškai neatspindi jokios tiesos“, – tvirtino A. Kubilius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtino sulaukęs planuojamų veiksmų palaikymo Europos Komisijoje.