TadasBlinda

Pirmąją savaitę, kai buvo pradėta rodyti juosta „Tadas Blinda. Pradžia“, žiūrovai tiesiog plūdo į kino teatrus. Kai kuriuose jų filmas skirtingose salėse buvo rodomas kas penkiolika minučių, kituose pristatomas po aštuonis seansus. Vien per pirmą savaitgalį, kai didžiuosius ekranus pasiekė brangiausiai Lietuvos kino istorijoje kainavusi juosta, ją pamatė daugiau kaip 40 tūkst. žmonių. Po filmo žiūrovai plodavo atsistoję, o daugelis išeidavo pakylėti, sužavėti Lietuvos gamtos vaizdų ir įkvėpti žemaičių vyrų pasiryžimo kovoti už savo žemę. Internete komentatoriai taip pat negaili liaupsių šiam nuotykiniam filmui. Jis vadinamas puikiausiu produktu, reprezentuojančiu mūsų šalį, nauja pradžia Lietuvos kine, įrodymu, kad ir lietuviai gali sukurti filmą, kuris verčia kūnu bėgioti šiurpuliukus. Ir tokių, po filmo tarsi ekstazėn panyrančių, gana daug. Vis dėlto naujoji kino versija apie Tadą Blindą sulaukė ir didelės kritikos bangos.
Aršiausiai nusiteikusi akademinė istorikų bendruomenė. Daugelis jų nematė šio filmo, tačiau ir neketina žiūrėti, pasak VU Istorijos fakulteto dekano Zenono Butkaus, klasių kovas kurstančios kino juostos, kuri tėra šmeižto kampanija, nes iškreipia istorines tiesas. Kitiems istorikams atrodo, kad filmo apie banditą ir arkliavagį žiūrėjimas būtų tik laiko gaišimas. Didžiumai iš penkiolikos kalbintų istorikų prašymas įvertinti juostos „Tadas Blinda. Pradžia“ istorinę ir išliekamąją vertę sukėlė isterišką juoką. Mat filmas nėra pagrįstas realiais įvykiais, todėl jokios vertės neturi. Tai, anot jų, tėra nuotykinis filmas, skirtas jaunimui. Beje, tą pripažįsta ir kino kritikai, kurie šį kūrinį giria. Pasirodo, toks ir buvo filmo kūrėjų tikslas – sukurti lengvai žiūrimą veiksmo filmą. Kad jiems pavyko patvirtina tai, jog per šiek tiek daugiau nei savaitę juosta surinko daugiau kaip milijoną litų ir pagal pajamas jau aplenkė iki šiol rekordus pasiekusią lietuvišką komediją „Zero 2“ – pastaroji prieš keletą metų kino teatruose surinko apie 70 tūkst. žiūrovų ir milijoną litų.

Užsienio žiūrovų neužkabins

Kino kritikas Gediminas Jankauskas sako, kad nors „Tadas Blinda. Pradžia“ gėdos nedaro, tačiau statistika pagal žiūrovų skaičių nėra pagrindinis filmo kokybės ir vertingumo įrodymas. „Rimtuose pasaulio kino reitinguose būtų tikrai visai kita vieta. Šiuo filmu pasaulio nenustebinsime, tačiau ir nereikia turėti iliuzijų, kad galime konkuruoti su tokiomis juostomis kaip „Ugnimi ir kalaviju“, „Quo Vadis“ ar „Spartakas“, kurių biudžetas buvo po keliasdešimt milijonų dolerių“, – pabrėžia G.Jankauskas.
Jo nuomone, naujojo „Tado Blindos“ kūrėjams nepavyks filmo išreklamuoti net Lenkijoje, nes pagrindinio vaidmens kūrėjas Mantas Jankavičius ten nežinomas. Televizijos laidų kūrėjas ir vedėjas Rolandas Maskoliūnas taip pat mano, kad kažin ar net artimesnėse rinkose šis filmas būtų įdomus. „Kad užkabintų užsienio žiūrovą, turėtų būti aiškiai pasakyti kai kurie istoriniai dalykai, pavyzdžiui, kodėl Michailas Muravjovas nori Lietuvoje sukelti sukilimą. Arba turėtų būti kuriama drama, kurioje iškeltos universalios idėjos: meilė, kerštas“, – dėsto R.Maskoliūnas. Jis mano, kad kaip už beveik 3,5 mln. Lt sukurtas, „Tadas Blinda. Pradžia“ yra geras filmas, be to, tai po keturiasdešimties metų pirma sukurta lietuviška nuotykinė juosta. Vis dėlto, anot R.Maskoliūno, nereikėtų jam vien dėlto daryti nuolaidų, o vertinti objektyviai. „Jis turi pranašumų, pavyzdžiui, gražiai nufilmuota gamta, yra humoro, muštynių scenų. Taip pat gražūs aktoriai, tačiau daugeliui jų, ypač M.Jankavičiui ir Agnei Ditkovskytei, trūksta asmenybės jėgos“, – mano R.Maskoliūnas.
„Gražus veidas kine labai svarbu, tačiau dar reikia ir aktorinių sugebėjimų. Charizma Mantas tikrai neprilygsta Vytautui Tomkui“, – lygina G.Jankauskas.
O štai aktorę Nijolę Narmontaitę M.Jankavičius įtikino, nors ji ir buvo labai prisirišusi prie senojo Tado Blindos paveikslo. „Kai ekrane pirmą kartą pamačiau Mantą Jankavičių, net susigūžiau. Jis labai sušiuolaikintas, nutolęs nuo V.Tomkaus sukurto personažo, tačiau įtikina, kad Tadas Blinda gali būti ir romantikas, norintis klausyti, kaip auga žolė, o į kovą jis įsivelia prieš savo valią. Tokia koncepcija turės paklausą tarp žiūrovų“, – mano N.Narmontaitė.

Parodo, kad turime, kuo didžiuotis

Visi “Veido” kalbinti pašnekovai kaip stipriausią filmo “Tadas Blinda. Pradžia” pusę įvardija puikiai nufilmuotus gamtos vaizdus, kurie daugeliui primena, koks mūsų kraštas gražus. Štai advokatę Liudviką Meškauskaitę labiausiai nustebino gražūs vaizdai ir filmo dinamiškumas. N.Narmontaitei taip pat bene didžiausią įspūdį paliko operatoriaus Ramūno Greičiaus darbas: „Nesu mačiusi lietuviškame filme tokio greičio. Kovos scenos, epizodai su žirgais prilygsta užsienietiškom kino juostom. Be to, jau seniai mačiau kine voratinklius ar rasos lašą ant žolės.“
Tačiau kritikuojantiesiems filmą, kurį jo kūrėjai vadina istoriniu, būtent tai ir užkliūva. Mat istoriškumą užgožia Lietuvos gamtos vaizdai, nors tai ne dokumentinis filmas apie gamtą. Tačiau L.Meškauskaitei pasirodė, kad tai kaip tik ir skatina patriotiškumą, parodo, jog turime kuo didžiuotis.
O Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius neįžvelgė filmo autorių tikslo įžiebti jaunimui patriotinių jausmų. R.Maskoliūnas taip pat mano, kad Tadas Blinda negalėtų būti patriotiškumo simbolis. “Pagal scenarijų jis – svajotojas, o ne kovotojas. Tik aplinkybių buvo priverstas paimti ginklą į rankas”, – primena R.Maskoliūnas.
VU Istorijos fakulteto dekanas Z.Butkus rėžia dar griežčiau: “Turime puikią Lietuvos didžiųjų kunigaikščių istoriją. Statykime filmus apie Žalgirio mūšį, o ne apie banditų tarpusavio kovas.”
Kino prodiuserės Uljanos Kim nuomone, būtina atskirti filmų žanrus ir komerciniame kine neieškoti aukštos meninės vertės. “Kinas turi būti įvairus, kiekviena juosta yra skirta tam tikrai auditorijai. O šis filmas tinka plačiai auditorijai: nuo jaunimo iki senyvų žmonių. Režisierius ir prodiuseris pasiekė savo tikslą sukurti žiūrimą filmą. Įspūdingas žiūrovų skaičius įrodo, kad lietuviai buvo pasiilgę nuotykinio vaidybinio ir nenuobodaus filmo”, – sako U.Kim. Ir priduria, kad “Tado Blindos” populiarumą nulėmė tai, jog kino juostos prodiuseris Žilvinas Naujokas daug metų dirbo filmų platinimo kompanijoje, todėl puikiai išmano Lietuvos žiūrovų poreikius.
“Puiku, kad Lietuvoje atsirado žanrinis kinas. Mes turime aukšto lygio dokumentiką, tačiau nėra komedijų, dramų, detektyvinių filmų, kurie statomi visame pasaulyje. Mūsų jaunieji režisieriai stengiasi būti labai rimti, kuria pseudofilosofinius filmus, kurie sunkiai suprantami plačiosioms masėms”, – jaunuosius režisierius kritikuoja G.Jankauskas. Jo nuomone, “Tado Blindos” sėkmė paskatins ir kitus kūrėjus imtis panašių žanrų.

Stipriai reklamuojami filmai pamirštami po kelių savaičių

Aktorė N.Narmontaitė teigia, kad ją pribloškė jaunas režisierius Donatas Ulvydas, už beveik 3,5 mln. Lt sugebėjęs sukurti gerą filmą. U.Kim pabrėžia, kad galutinis rezultatas su tokiu biudžetu įrodo, jog profesionaliai dirbo visa komanda. O filmo operatorius R.Greičius, pabaigęs filmavimą, pasakė: „Gavote servisą ne pagal „babkes“.
Nors filmui sukurti Kultūros ministerija skyrė 2 mln. Lt, tačiau kad būtų surinkta trūkstama suma, reikėjo dar ir skolintis, be to, labai taupyti. Pavyzdžiui, vietoj planuotų 55 filmavimo dienų, teko susispauti į 33. “Norint, kad atsipirktų bent jau savos investicijos, reikia, kad filmas surinktų nors 2,6 mln. Lt. Uždirbti nesitikime, nes Lietuvos rinka per maža. Užsienyje kostiuminius istorinius filmus finansuoja ir remia valstybė, nes juos pastatyti labai brangiai kainuoja. Turėdami tokį biudžetą darėm, ką galėjom”, – sako prodiuseris Ž.Naujokas.
Net didžiausi skeptikai pripažįsta, kad kaip už tokius pinigus, rezultatas tikrai geras, nors trūkumų turi nemažai. N.Narmontaitei aptariamame filme pritrūko stipresnių masinių scenų. Jos nuomone, galėjo būti atskleista daugiau dvaro gyvenimo, o su didesniu užsidegimu masinėse scenose baudžiauninkus vaidinę aktoriai būtų sukėlę didesnę įtampą. G.Steponavičiui pasirodė, kad filme primityvokai atskleista kaimo žmonių būsena, jų vartojamas žargonas skamba nenatūraliai.
R.Maskoliūno nuomone, nors filmas nė iš tolo neprilygsta tokio žanro užsienietiškoms kino juostoms, tačiau lietuvių atmintyje jis išliks ilgam vien todėl, kad per metus lietuviai pastato vos kelis filmus. “Daugelio stipriai reklamuotų filmų žiūrovai neprisimena jau po trijų savaičių. Negaliu prognozuoti, kokia bus juostos “Tadas Blinda. Pradžia” ateitis, tačiau linkiu, kad bent kas nors ją prisimintų po keturiasdešimt metų, kaip pirmąjį “Tadą Blindą”, – apibendrina kino kritikas G.Jankauskas.

Filmo “Tadas Blinda. Pradžia” stipriausios ir silpniausios vietos

Stipriosios pusės
Profesionaliai nufilmuoti Lietuvos gamtos vaizdai
Dinamiškumas
Gražūs aktoriai
Geros humoro scenos
Pagrindinio veikėjo sušiuolaikinimas
Skirtas plačiai auditorijai
Žiūrovus nuteikia patriotiškai

Silpnosios vietos
M.Jankavičiui ir A.Ditkovskytei trūksta asmenybės jėgos ir charizmos
Silpnos masinės scenos
Vartojamas šiuolaikinis žargonas skamba nenatūraliai
Labiau primena dokumentinį filmą apie gamtą, o ne istorinį
Trūksta istorinių faktų konkretumo
Skirtas tik Lietuvos rinkai
Palyginti su kitų valstybių panašiais filmais, yra visa galva žemesnio lygio