„Brexit“, arba Didžiosios Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos, pamažu įgauna pagreitį. Ir nors oficialiai išstojimo procesas prasidėjo mažiau nei prieš du mėnesius, kai ministrė pirmininkė Theresa May inicijavo ES sutarties 50-ąjį straipsnį, o ES ir Britanijos lyderiai turi dar beveik dvejus metus susitarti dėl sąlygų, tiek Jungtinės Karalystės, tiek Lietuvos ekspertai pripažįsta, kad šio britų sprendimo ekonominiai padariniai jau juntami ir šalių konkurencingumui kelia naujų iššūkių.

Birutė ŽEMAITYTĖ

Pagal pirminį planą Didžioji Britanija iš ES galutinai turėtų pasitraukti 2019 m. kovo 29 dieną. Tačiau Lietuvos ekspertai pastebi, kad dėl „Brexit“ jau dabar sumažėjo mūsų šalies eksportas, o britai neslepia nerimo dėl sąlygų, kurias pavyks išsiderėti, ir jau dabar mato, jog studentų iš kitų šalių sumažėjo net prestižinėse aukštosiose mokyklose.

Britai tikisi minkšto atsiskyrimo

„Brexit“ bet kuriuo atveju turės didelių neigiamų padarinių Didžiajai Britanijai, nes laisvoji rinka, laisvas žmonių judėjimas išstojus iš ES tiesiog pranyks“, – pareiškė Lietuvoje viešėjęs Jungtinės Karalystės kompanijos „Greater Cambridge Enterprise Partnership“ Europos projektų vadovas Michaelas Barnesas.

Pasak jo, „Brexit“ verslo įmonėms nenaudingas. „Verslas neabejoja, kad po atsiskyrimo sąlygos taps blogesnės“,– sakė M.Barnesas, savo teiginį paremdamas Didžiojoje Britanijoje vykusios apklausos duomenimis.

Nors britai tikisi, kad per derybas pavyks sėkmingai išspręsti tiek finansines, tiek verslo problemas ir „Brexit“ scenarijus bus minkštas, o pasekmės kiek įmanoma mažesnės, M.Barnesas neatmeta galimybės, jog priklausomai nuo sąlygų, kurias pateiks ES, šalies pasitraukimas iš Bendrijos gali vykti ir pagal kietąjį scenarijų. Todėl įmanoma viskas: ir tokio tipo partnerystė, kokia yra susiklosčiusi tarp ES ir Norvegijos, turinčių bendrą rinką (anot M.Barneso, Norvegija yra beveik ES narė), ir susitarimai, panašūs į pasirašytus tarp ES ir Ukrainos, ES ir Šveicarijos, ES ir Turkijos, ir tokie santykiai, kokie yra susiklostę tarp ES ir Kanados ar JAV.

M.Barneso teigimu, jei neliks laisvo žmonių judėjimo, Didžiojoje Britanijoje sumažės ir studentų iš ES šalių. „Jau dabar jų mažėja. Net 14 proc. sumažėjo studentų iš ES Kembridžo universitete“, – sakė jis, apgailestaudamas, kad gali sumenkti ir mokslinių tyrimų finansavimas.

Lietuvos eksportas jau mažėja

Lietuvos inovacijų centro (LIC) ekspertai teigia, kad dėl „Brexit“ mūsų šalies eksportas jau sumažėjo. Pernai lietuviškos kilmės prekių eksporto į Didžiąją Britaniją apimtys be reeksporto ir naftos produktų sudarė 722 mln. eurų ir tai yra beveik dešimtadalis viso Lietuvos eksporto į ES šalis, arba maždaug trečdalis eksporto į Skandinavijos šalis ar kiek daugiau nei 40 proc. Lietuvos eksporto į Vokietiją ir Prancūziją.

„2013–2016 m. Lietuvos eksportas į Didžiosios Britanijos rinką išaugo 222 mln. eurų, arba 40 proc., ir pernai daugiau negu į Britaniją Lietuvos verslas eksportavo tik į Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos rinkas, todėl akivaizdu, kad ši šalis yra gana svarbi mūsų eksporto ir prekybos partnerė“, – sako LIC atstovas Aleksandras Izgorodinas.

LIC duomenimis, labiausiai išaugo medienos ir baldų, metalų, mašinų, įrenginių eksportas, gerokai padidėjo chemijos ir maisto produktų eksportas į šią šalį, tačiau augimas fiksuotas ir daugelyje kitų segmentų.

Kita vertus, 2016 m. Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją išaugo 7 proc., arba perpus mažiau nei 2015 m., kai jis didėjo 13 proc. Jei palyginsime du pirmuosius šių metų mėnesius su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, rezultatai bus dar prastesni – Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją sumažėjo 11 proc. Sumažėjo arba nedidėja maisto, medienos, tekstilės, kailių, valčių, šokolado gaminių, orlaivių dalių, riebalų, mašinų ir įrenginių bei kai kurių kitų produktų eksportas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2017-m