Honorarais nelepinamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų orkestras viltingai laukia didžiosios statybos pabaigtuvių.

2004 m. smuikininkas Vilhelmas Čepinskis subūrė trylikos styginių instrumentų orkestrą „Camerata Klaipėda“, kuriam gyvuoti padėjo Klaipėdos savivaldybės parama. Kolektyvas ruošė bendras programas su žymiais scenos meistrais, surengė daugiau kaip du šimtus koncertų šalyje ir užsienyje.
Tačiau prieš keletą metų kontraktas su Klaipėdos savivaldybe pasibaigė, ir jaunas kolektyvas tapo niekam nebereikalingas. „Netekome pragyvenimo šaltinio – kone visi pastarųjų metų koncertai būdavo be honorarų. Norint tokiomis sąlygomis išlikti, reikėtų galva daužyti į sieną, bet tam dar galvą tvirtą reikia turėti. Kūryba nukenčia nuo tokių dalykų“, – atvirai „Veidui“ dėstė V.Čepinskis.
Be prieglobsčio likusio orkestro vadovas kreipėsi į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų administraciją ir buvo maloniai sutiktas. Pernai liepą, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse, V.Čepinskio vadovaujamas ansamblis rūmų didžiojoje menėje pirmąkart pasirodė klausytojams nauju pavadinimu – „Camerata Palatina Vilnensis“.
Kolektyvo sudėtis, pasak V.Čepinskio, nesikeitė. Muzikantų amžius – iki 36 metų, dauguma vilniečiai, bet yra ir iš kitų miestų, netgi iš kitų valstybių (Švedijos, Rusijos, Baltarusijos) atvykstančių bendraminčių. „Trylika atlikėjų scenoje – tai ne trisdešimt, už kito nugaros nepasislėpsi. Kiekvienas privalo būti aukščiausio lygio muzikantas“, – tvirtina kolektyvo vadovas.
Jau ir anksčiau kolektyvo repertuare buvo nemažai senosios muzikos kūrinių. „Kai atlikdavome Antonio Vivaldi ar Sebastiano Bacho programas, specialistai teiraudavosi, ar mūsų instrumentai nėra senoviniai, su barokinėmis stygomis, mat pavykdavo pasiekti barokinei muzikai būdingą skambesį. Aišku, apie brangius instrumentus tegalime pasvajoti – dauguma „Camerata Palatina Vilnensis“ muzikantų orkestre groja savo privačiais instrumentais“, – pasakoja V.Čepinskis.
Kol kas jokio finansavimo „Camerata Palatina Vilnensis“ negauna, teturi teisę naudoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų orkestro vardą. Tikimasi, kad baigus rūmų statybą padėtis pasikeis – atsiras galimybių rengti daugiau koncertų, o gal net ir festivalinę veiklą plėtoti. Tačiau orkestras neketina virsti vien barokinės muzikos ansambliu – dabartinė repertuaro įvairovė turėtų išlikti.
„Camerata Palatina Vilnensis“ gegužės mėnesį ketina gastroliuoti Rusijoje, o vasarą vyksiančiame Pažaislio muzikos festivalyje žada pasaulinę premjerą: kompozitoriaus ir gitaristo Geraldo Garcios kūrinį kameriniam orkestrui padės atlikti gitaristas Sergejus Krinicinas. Į Lietuvą žada užsukti ir pats G.Garcia.

Žvilgsnis į praeitį: muzika Valdovų rūmuose
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciniuose rūmuose Vilniuje virė aktyvus muzikinis gyvenimas. Iš užsienio buvo parsivežamos žinios apie muzikos naujoves, kviečiami aukščiausio lygmens atlikėjai bei kūrėjai, užsakomi instrumentai. Vokalinė ir instrumentinė muzika skambėjo užsienio diplomatų priėmimuose, užpildydavo rūmų ceremonialo renginius. Muzikos reikmėms buvo skiriama valstybės iždo lėšų, menininkai pamaloninami įvairiomis dovanomis, o tam tikromis progomis – ir didesnėmis piniginėmis išmokomis. Jie, palyginti su kitų profesijų atstovais ir amatininkais, buvo vertinami aukščiau, jų materialinė padėtis buvo geresnė.
Lietuvos valdovai kviesdavosi žymiausius atlikėjus iš Vakarų Europos. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos iniciatyva Valdovų rūmuose Vilniuje 1636 m. pastatyta pirmoji opera „Elenos pagrobimas“ – dešimtmečiu anksčiau nei Paryžiuje. Operai statyti valdovas į Vilnių pakvietė italų kompozitorius, muzikantus, dainininkus, aktorius, šokėjus ir scenos meistrus. O jo žmona Cecilija Habsburgaitė atvežė šokio tradiciją ir buvo pastačiusi trylika didesnės ir mažesnės apimties baletų, kurie tapo rūmų tradicija.
Neatsiejama diplomatinio protokolo Europoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dalis buvo keitimasis dovanomis, kurios teiktos ne tik monarchams, bet ir valdovėms. Tarp kitų karališkų atributų minimi ir įvairūs muzikos instrumentai. Pavyzdžiui, 1408 m. Vokiečių ordino magistras, rodydamas ypatingą dėmesį Onai Vytautienei, atsiuntė jai klavikordą (tai ankstyviausias šio fortepijono prototipo paminėjimas Europoje) ir nedidelius portatyvinius vargonėlius. Tai leidžia manyti, kad jau XV a. pradžioje muzikinis gyvenimas Lietuvos valdovo aplinkoje savo kokybe nenusileido Vakarų Europos rezidencijų tradicijoms.