Dažną iš mūsų kankina klausimai apie šviesą tunelio gale, apie rojų ir pragarą, apie tai, kas mums nutiks po mirties, kur yra mirę mūsų artimieji, ar tikrai yra gyvenimas po mirties, ar Dievas iš tikrųjų egzistuoja.

Vieni religiją laiko pasaka suaugusiesiems, kiti tikina, kad abejoti Dievo buvimu negalima, o treti tiesiog tyli ir yra neapsisprendę. Bet visiems be išimties bent kartą gyvenime buvo iškilęs Dievo egzistavimo klausimas.

Knyga „Dangus tikrai yra“ – vaiko pasakojimas apie tai, ką jis patyrė per apendikso operaciją, kai buvo palikęs suvo kūną ir nukeliavęs į rojų. Po operacijos apie savo patirtį berniukas papasakojo tėvams. Šie nusprendė į sūnaus pasakojimą nenumoti ranka – taip gimė knyga „Dangus tikrai yra“.

Knygos pristatyme rašoma: „Dar nė ketverių neturėjęs Koltonas papasakojo tėvams, kad buvo palikęs savo kūną per operaciją. Jis tiksliai žinojo, ką jo tėvai veikė ligoninėje, kol jis buvo operuojamas. Vaikas kalbėjo apie apsilankymą rojuje ir persakė ten sutiktų žmonių, kurių niekada nebuvo matęs, istorijas, pasakė net tai, kas vyko prieš jam gimstant. Jis nustebino tėvus apibūdindamas rojų taip, kaip parašyta Biblijoje, nors vaikas dar nemokėjo skaityti.

Koltonas drąsiai, atvirai pasakoja sutikęs seniai išėjusius šeimos narius. Jis apibūdina Jėzų, angelus, koks yra Dievas ir kaip stipriai Jis mus myli.“

Visa knygos struktūra paremta tėvų ir vaiko bendravimu: tėvai mėgina kuo daugiau gauti informacijos iš sūnaus ir kaskart lieka nustebinti vis naujomis žiniomis ir pasakojimo tikslumu. Beje, klausinėti tėvai stengiasi taip, kad klausimas nesufleruotų atsakymo, taip didesnė tikimybė, kad sūnus papasakos, ką iš tikrųjų matė ir patyrė.

„Tėti, Jėzus valdė daktarą O‘Holeraną ir taip padėjo mane operuoti.“ (p. 65)

„Mes skraidėme. Mes visi skraidėme, tik Jėzus ne. Rojuje jis vienintelis neturi sparnų. Jis tiesiog kilo aukštyn ir leidosi žemyn kaip liftas.“ (p. 80)

„Tenai yra visos vaivorykštės spalvos.“ (p. 73) Koltonas papasakoja apie Jėzaus žymes ir jo žirgą, apie tai, kad Jėzus turi pusbrolį, „tik neprisimenu jo vardo, bet jis tikrai malonus“, apie Jėzaus karūną.

„Dievas ir Jėzus rojuje skleidžia šviesą. Ten niekada nesutemsta. Ten visada šviesu.“ (p. 109)

„Mama, šėtonas dar ne pragare. <…> Angelai nešiojasi kardus, kad šėtonas nepatektų į rojų.“ (p. 138)

Koltonas rojuje matė savo senelį, kuris mirė prieš jam gimstant, sutiko taip ir negimusią sesutę. „Ji sakė man, kad mirė tavo pilvuke.“ (p. 100)

Koltono patirtis keičia ir jo šeimos gyvenimą: „Norėjome tikėti, kad mūsų negimęs vaikelis nukeliavo į rojų. Nors Biblija tai nutyli, mes tuo tikėjome. O dabar mums paliudyta: duktė, kurios niekada nesame matę, nekantriai laukia mūsų amžinybėje.“ (p. 102)

Sūnaus pasakojimus tėvas pastorius lygina su savo žiniomis, cituoja Bibliją ir apmąsto. Taip sudėliojamas knygos turinys ir visa grindžiama ne tik vaiko pasakojimu, bet ir suaugusiojo vertinimu.

Knygą perskaičiau greitai. Nuostabu, kaip rimti ir sudėtingi dalykai, pasakojami vaiko, įgyja aiškią ir paprastą formą. Matyt, mes, suaugusieji, viską įpratę pateikti kuo sudėtingiau, o Koltonas tėvams pasakoja neįtikėtinus dalykus taip paprastai, kad tuo telieka žavėtis. Dėl to vaikiško paprastumo ir atvirumo knyga tik dar įdomesnė ir patrauklesnė. Koltonas pasakoja, kaip atrodo angelai, apie ką kalbėjosi su Jėzumi, kaip matė savo senelį, koks gyvenimas rojuje, kaip ten slenka laikas…

Neįtikėtini dalykai, kuriais negali netikėti. Man kilo keletas klausimų: o jeigu Koltonas būtų gimęs musulmonų ar budistų šeimoje, kaip tuomet atrodytų jo aplankytas rojus? Jei Koltono tėtis būtų ne krikščionių pastorius, o nežinomos afrikiečių genties šamanas, ar ir tada Koltono Dievas ir rojus būtų tokie patys? Šie klausimai kilo perskaičius „Dievas tikrai yra“. Neradau šioje knygoje atsakymo, bet juk klausimai ir kilo tik perskaičius knygą. O ir knygos turiniu netikėt negaliu, taigi knyga nuostabi savo keistu poveikiu ir skatinimu mąstyti, ieškoti ir tikėti… Kuo tik norite: kad Dievas tikrai yra, tuo, kad jo nėra, rojumi, į kurį pateksime po mirties, ar tokio rojaus nebuvimu. Jūsų valia rinktis, bet mažuoju berniuku netikėti tikrai bus sunku.

Siūlau paskaityti visiems: tikintiems ir netikintiems, tiems, kurie ieško atsakymų ir tiems, kurie nebijo, jog kils dar daugiau klausimų. Būtinai paskaitykite, šiai knygai abejingi neliksite, o gal ji net ir jūsų gyvenimą pakeis. Taigi tariu senąjį sudiev ir garantuoju: perskaitysite greitai, bet tai, ką perskaitėte, mąstysite ir permąstysite dar ilgai.

Emilija Merkytė