Baigiantis kadenciją europarlamentaras mano, kad Europos Parlamentas (EP) savo šansą gali turėti, bet su sąlyga, jei bus rasta formų, kaip tuštybės mugę ir gana hermetišką politiką pakeisti labai gyvais piliečių forumais.

Po kelių dienų vyksiančiuose EP rinkimuose, tikėtina, ir vėl balsuos vos koks ketvirtadalis europiečių rinkėjų. O EP mandatą kaip kokį aukso puodą vėl laimės politikos pensininkai, triukšmadariai, net euroskeptikai, penkerius metus nežinia už ką gausiantys milžiniškas algas, – bent jau taip apie EP mano nemažai europiečių.
Pokalbį su kadenciją baigiančiu europarlamentaru prof. dr. Leonidu Donskiu ir pradedame nuo klausimo, su kuo jam, mačiusiam EP iš vidaus, dabar asocijuojasi ši institucija: su rūpinimusi europiečių gerove ar biurokratija ir išlaidavimu?

L.D.: Atsakymas, kaip sako lietuvių liaudies išmintis, kažkur ties viduriu. Taip, EP nėra toks efektyvus, operatyvus, greitai reaguojantis į iššūkius kaip nacionaliniai parlamentai. Mes labiau priminėme kažkokį europinį forumą be didelių įgaliojimų, o ne tikrą parlamentą.
Tai viena įtakingų ES institucijų, bet ne tokia galinga, kokia turėtų būti. Europos Komisija, nors yra ne renkama, o komplektuojama iš nacionalinių vyriausybinių nominacijų, vadinasi, yra Europos funkcionierių institucija, akivaizdžiai galingesnė. Kad joje galima padaryti kur kas daugiau nei EP, rodo ir dabartinių EP vadų noras žūtbūt siekti Europos Komisijos pirmininko posto.
EP turi mažiau įtakos ir už Vadovų Tarybą – šiame tarpvyriausybiniame forume realiai įvyksta susitarimai ir priimami svarbūs sprendimai.
Tačiau yra ir teigiamų EP pusių. EP kažkada buvo nominuojama institucija – valstybės teikė nusipelniusių asmenų sąrašus, o dabar reikia nacionaliniu mastu būti išrinktam, ir tai rimta, nes tu gauni mandatą. Antra vertus, tai pažymėta tam tikru dvilypumo ženklu: per nacionalinius rinkimus kandidatai pasakoja vienas istorijas, nors realiai supranta, kad patekę į EP gyvens visai kitomis problemomis.
Man atrodo, EP yra jauna savęs tebeieškanti institucija.
VEIDAS: Jei ir po Lisabonos sutarties, kai EP įgijo daugiau galių, jis neranda savo vietos, tai gal jis apskritai nereikalingas?
L.D.: EP turi įrodyti, kad yra reikalingas, man tai nėra savaime aišku. Ši institucija yra nuveikusi labai prasmingų ir gerų darbų, suteikia daug daugiau legitimumo visai europinei politikai. Bet suvokiant, kad euroskepsio ne mažėja, o daugėja, ir ypač Vakaruose, EP turi tikrai įrodyti, kad jis ne, kaip sako anglai, riebių kačių buveinė, o piliečių institucija. Tam jis turi maksimaliai priartėti prie Europos piliečių. Neabejoju, EP savo šansą gali turėti, bet su viena sąlyga – jei bus rasta naujų formų, kaip tuštybės mugę ir gana hermetišką politiką pakeisti labai gyvais europiniais piliečių forumais. Matyčiau EP prasmę ir kaip tam tikro tilto tarp nacionalinių parlamentų, kaip interparlamentinės asamblėjos. EP prasmė – ir žmogaus teisių srityje: po Jungtinių Tautų tai turbūt antra pagal svarbą institucija pasaulyje.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 202014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2014-m