“alfa.lt” rašo:

„Yra dalykai, konkretūs darbai, kurie kalba patys už save. Neturime pasiruošę kokių nors propagandinių akcijų, kuriomis mielai naudotųsi socialdemokratai, – teigė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius. – Jei ta organizuojama interpeliacija bus ne iš lubų nurašyta, tai bus labai įdomu pasižiūrėti į jos tekstą. Gal socialdemokratai priekaištaus Vyriausybei dėl didėjančio bendrojo vidaus produkto (BVP)?“

Vyriausybės atstovų teigimu, „dalykai, kalbantys patys už save“, yra keli – pajudėję darbai, siekiant energetinės nepriklausomybės, valstybės turto valdymo pertvarka, milijardo litų ištraukimas iš šešėlinės ekonomikos gniaužtų, kova su kontrabanda bei korupcija.

Reaguodama į Statistikos departamento paviešintus BVP augimo duomenis, Ministro Pirmininko tarnyba išplatino A. Kubiliaus pastabas, kuriose teigiama, kad pradėjo pasiteisinti Vyriausybės vykdoma politika.

„Šios teigiamos tendencijos – tai dar vienas akivaizdus liudijimas, kad pasiteisina Vyriausybės vykdoma finansinė ir ekonominė politika. Pozityvūs rezultatai suteikia vis stabilesnio optimizmo ateičiai“, – sakė A. Kubilius. Jo teigimu, BVP augimo tendencijos artina tą laiką, kai kiekvienas Lietuvos žmogus konkrečiai pajaus gyvenimo pagerėjimą.

Pasak premjero patarėjų, „nuotaikingai pastebėta“, kad tai ir „dar vienas papildomas argumentas opozicijai skubėti reikšti interpeliaciją premjerui ir visai Vyriausybei“.

Statistikos departamentas pranešė, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas 2010 m. trečiąjį ketvirtį siekė 24974,6 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2009 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 0,6 proc., o palyginti su antruoju 2010 m. ketvirčiu – 6,7 proc.

Ši žinoma patarlė galėtų būti tam tikra paguoda populiarumą vis labiau prarandančiai A. Kubiliaus Vyriausybei. Premjero patarėjai, nematantys prasmės tuščiai ginčytis su abstrakčiais opozicijos kaltinimais, pateikia užsienio spaudos publikacijas. Pavyzdžiui, Suomijos verslo dienraštis „Kauppalehti“ neseniai rašė, kad Lietuvos ekonomika vėl ima augti. Vyriausybė prognozuoja, kad BVP šiemet augs 1,6 proc., eksportas – 35–40 proc. Dėl ekonominio augimo Lietuva privilioja daugiau stambių investicijų.

Rugsėjo mėnesį Lietuva susitarė su informacinių technologijų milžinu IBM dėl bendro tyrimų centro steigimo šalyje. Projekte dalyvauja Vilniaus ir Kauno universitetai bei Santariškių ligoninė. Pagrindiniai šio centro projektai bus susiję su nano technologijomis ir medicinos vystymu. Neseniai „Barclays“ bankas įsteigė savo IT centrą Vilniuje. Tarptautinė finansų milžinė „Western Union“ taip pat nusprendė Lietuvoje atidaryti regiono paslaugų centrą.

Pastaruoju metu Lietuva parengė ambicingą programą, kaip užtikrinti, jog uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuva turės savo energetikos šaltinius. Šiuo metu šalies gamtinių dujų importas yra 100 proc. priklausomas nuo Rusijos. Iš Rusijos taip pat importuojama 50 proc. elektros.

Kitų metų tikslas – sumažinti biudžeto deficitą nuo 8 proc. šiemet iki maždaug 6 proc. Biudžeto deficitą siekiama sumažinti iki 3 proc. 2012 m. Tuomet 2014 m. Lietuva galėtų tapti Pinigų sąjungos nare. A. Kubilius tiki, kad nei kitais metais rengiami savivaldybių tarybų rinkimai, nei Seimo rinkimai 2012 m. nesutrukdys valstybės ūkio stabilizavimo proceso. Nuo išlaidų karpymo programos pereinama prie planavimo, kaip didinti valstybės pajamas

Palankų straipsnį apie A. Kubiliaus Vyriausybės veiklą prieš kelias dienas išspausdino iš Ispanijos dienraštis „El Mundo“, „Bloomberg“ naujienų portalas.

Kažkada A. Kubiliaus mesta bravūriška pranašystė, kad apie dabartinės Vyriausybės veiksmus krizės akivaizdoje bus rašomos knygos, kaip bebūtų keista, pildosi.

Ekonomikos profesorius Andersas Aslundas savo šiemet išleistoje knygoje apie Rytų Europos finansinę krizę (angl. „The last shall be the first: The East European Financial Crisis“) rašo: „Didžiausia staigmena yra tai, kad Latvija, Lietuva, ir Estija – labiausiai krizės paveiktos šalys – išvengė devalvacijos, priešingai nei tvirtino didžiulis Amerikos ekonomistų būrys. Vietoj to šios trys Baltijos šalys ėmė vykdyti vadinamąją „vidinę devalvaciją“. Jų Vyriausybės 35 proc. apkarpė viešojo sektoriaus atlyginimus, jų pavyzdžiu pasekė ir privatus sektorius. Sumažinus viešąsias išlaidas sąnaudų lygis tapo konkurencingas ir didelį einamosios sąskaitos balanso deficitą netrukus pakeitė ženklus perviršis.“

Skiltyje „Lietuva, Estija ir Bulgarija: tvirta antikrizinė politika be TVF pagalbos“ rašoma: „Įdomiausia tai, kad TVF programos neprireikė Lietuvai, kurios ekonominė padėtis buvo labai panaši į Latvijos, kai 2008 m. einamosios sąskaitos deficitą sudarė 13 proc. BVP, tačiau jai pavyko išvengti pradinio krizės etapo, be to, jos ekonomika nebuvo tiek perkaitusi, o vietiniai bankai išvengė didesnės griūties. 2008 m. pabaigoje Lietuvos užsienio skola sudarė tik 69 proc. BVP.

Lietuvos vykdoma politika skyrėsi nuo Latvijos. Lietuvoje veikė stipri postkomunistinė socialdemokratų partija, kurios vykdoma politika nebuvo nei oligarchinė, nei etninė, etniniai lietuviai sudarė didžiąją dalį. Ekonominė krizė šalį ištiko socialdemokratų valdymo laikotarpiu. 2008 m. spalio mėn. vykusius parlamento rinkimus laimėjo konservatoriškoji Tėvynės sąjunga, kurios vadovas Andrius Kubilius lapkričio mėnesį tapo ministru pirmininku. Buvo suformuota Lietuvą išgelbėti pasiryžusi centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė. A. Kubilius – itin ramaus būdo žmogus, todėl krizės neišsigando. Pelnęs griežtos fiskalinės politikos šalininko reputaciją A. Kubilius sako: „Mano patarimas yra paprastas: „Reikia kuo skubiau imtis fiskalinio konsolidavimo priemonių

2009 m. Lietuva išlaidas sumažino net 8,6 proc. BVP, tačiau nepaisant to dėl smarkiai mažėjančių įplaukų biudžeto deficitas išaugo iki 8,9 proc. Tačiau Lietuva vis tik ėmėsi rimtų viešojo sektoriaus ir aukštojo mokslo reformų.

Konservatoriai yra parengę vidinio naudojimo dokumentą „A. Kubiliaus Vyriausybės nuveiktų darbų TOP 100“. Kodėl su juo nesupažindinama plačioji visuomenė ar tie patys opoziciniai socialdemokratai, niekas paaiškinti negali. Gal todėl, kad kai kuriais darbais didžiuotis paprasčiausiai gėda. Nes niekas neneigs nuopelnų, kad buvo skatintas ūkininkų turgelių atsiradimas, pradėti kurti penki inovaciniai mokslo centrai-slėniai ar likviduotas visuomenės pasipiktinimą sukėlęs „Leo LT“ projektas. Taip pat pajudėta link projekto įgyvendinimo, kuriam dar turi pritarti Baltarusijos ir Rusijos valstybės. Tada įsigaliotų bevizis režimas 50 km pločio teritorijose nutolusiose nuo valstybės sienos Lietuvoje ir Baltarusijoje bei Lietuvoje ir Kaliningrado srityje. Lietuvos teritorijoje prie Baltarusijos gyvena apie 800 tūkst. žmonių, Baltarusijos pusėje – apie 600 tūkst. gyventojų. Judėjimas per Lietuvos sieną taip pat atsivertų 150 tūkst. Kaliningrado srities gyventojų ir tiek pat Lietuvos gyventojų.

Bet vargu bau ar verta girtis, kad 2009 metais įgyvendinta korupciniais skandalais apaugusi programa „Vilnius – kultūros sostinė 2009“ ir Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo programa. Šypseną kelia ir vadinamosios Saulėlydžio komisijos veikla ar krašto apsaugos sistemos pertvarka, kai mažinant išpūstą aukštų karininkų skaičių, generolų ir admirolų ribinis skaičius sumažintas nuo 10 iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų – nuo 40 iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų – nuo 140 iki 130. Kokiems pulkams, nesant šauktinių kariuomenės, jie vadovauja?

„Kelia juoką gyrimasis tais 0,6 proc. BVP augimu, nes, tinkamai pasinaudojus europinės pagalbos pinigais, BVP galėjo ir turėjo augti apie 2 proc.“, – tvirtino A. Butkevičius, Vyriausybės atstovus vadindamas „neišmanėliais“

Jis sutiko, kad užsienio žiniasklaida ir finansų analitikai teisingai pastebi apie dideles A. Kubiliaus Vyriausybės pastangas taupyti. „Esant ribotoms finansinėms valstybės galimybėms taupymas yra būtinas, tačiau ši Vyriausybė visiškai negalvojo apie aiškią strategiją, kuri didintų to paties BVP augimą, vidaus vartojimą ir kartu papildomas pajamas į biudžetą“, – tvirtino A. Butkevičius, pažadėjęs, kad per lapkričio mėnesį bus baigtas rengti interpeliacijos Vyriausybei projektas.“

„delfi.lt“ praneša:

„Andrius Kubilius pareiškė, kad kitais metais biudžeto pajamos augs, nes iš šešėlio į dienos šviesą, t. y. į valstybės biudžetą, bus ištrauktas milijardas litų. Taigi akivaizdu, kad paralelūs pasauliai egzistuoja ir A. Kubilius apie juos žino. Tačiau jie todėl ir vadinami paraleliais, nes niekas, išskyrus „išrinktąjį“, jų nemato.

VSD, FNTT, STT ir VRM kasmet gauna šimtus litų mokesčių mokėtojų pinigų, tačiau niekaip nesugeba tų šešėlinių milijardų pamatyti. Tiesiog paranormalus reiškinys. Ir tiek. Beje dar prieš porą metų ministras pirmininkas taip pat buvo aklas ir paralelių pasaulių nematė. Priešingu atveju – ar jis būtų kėlęs tabako ir alkoholio akcizus ir taip didinęs šešėlinio pasaulio biudžetą? Koks romantiškai naivus klausimas! Žinoma, kad būtų.

Juk tuo metu reikėjo gelbėti Lietuvos finansus, kuriuos pakirto besaikis išlaidavimas, o jam sąlygas sudarė 2008 m. biudžetas prieš rinkimus, patvirtintas Gedimino Kirkilo ir Andriaus Kubiliaus dueto. Taigi tuo metu, kai visas pasaulis, pradedant JAV, garmėjo į finansų prarają, šie politiniai

Kadangi biudžete numatytos ne tik išlaidos, bet ir pajamos, premjeras Andrius Kubilius tiesiog buvo priverstas pamatyti šešėlį ir suplanuoti iš jo atimti bent vieną milijardą, priešingu atveju išsipūtusiame biudžete pajamos neatitiktų išlaidų.

Eduardas Eigirdas

Kadangi rinkimus laimėjo A. Kubiliaus vadovaujami konservatoriai, jiems ir teko srėbti paranormalaus biudžeto prieš rinkimus užvirtą košę. Kadangi oficialaus verslo kailį nudirti daug lengviau, po rinkimų, susidūrus su iki tol visiškai „nematyta“ realybe, išrinktasis su ištikimuoju bendražygiu Algirdu Šemeta pasiraitė rankoves ir nudyrė kailį verslui ir šiaip smulkiems mokesčių mokėtojams, o šešėlio nepastebėjo. Jį A. Kubilius pastebėjo tik šiemet, artėjant savivaldos rinkimams, į kuriuos valdantieji nori žengti aukštai pakelta galva – padidinę biudžetą, bet nepadidinę mokesčių.

Kadangi biudžete numatytos ne tik išlaidos, bet ir pajamos, A. Kubilius tiesiog buvo priverstas pamatyti šešėlį ir suplanuoti iš jo atimti bent vieną milijardą, priešingu atveju išsipūtusiame biudžete pajamos neatitiktų išlaidų. Kadangi „Valstybė“ šešėlinio biudžeto realumu neabejoja, bus labai įdomu stebėti, kaip A. Kubilius privers VSD, STT ir t. t. ne tik pamatyti, bet ir atimti iš šešėlio visą milijardą. Tai tikrai bus sunkiau nei kartu su A. Šemeta didinti mokesčius sportininkams ir menininkams.

2008 m. biudžetą prieš rinkimus kūrė socialdemokratai, todėl konservatorius galima kaltinti tik už tai, kad, norėdami įtikti rinkėjams, užuot stabdę išlaidavimą, patys jame dalyvavo. Tačiau 2010 m. biudžeto prieš rinkimus kūrimui vadovauja A. Kubilius. Jei biudžetas kvepės rinkimais, konservatoriai kaltinti galės tik save. Nes tie rinkėjai, kuriems didesnis biudžetas daro įspūdį, už konservatorius nebalsuos, o tiems rinkėjams, kuriems reikia principingų sprendimų, biudžeto formavimas pagal senas rinkimų tradicijas sukels negerų prisiminimų.

Tai, kad Latvijoje rinkimus laimėjo ministro pirmininko vadovaujama partija, akivaizdžiai rodo, kad didesnei visuomenės daliai reikia ne didesnio biudžeto, o esminių sprendimų, kurie leistų tikėtis stabilesnės ir šviesesnės ateities.

Politikoje paralelios realybės kuriamos dažnai, tai daroma siekiant paveikti rinkėjus arba konkurentus. Tačiau politikai, už kuriuos verta balsuoti, turi tokių realybių skaičių mažinti, o ne kurti naujas. Bent jau kai kalbama apie finansus, energetiką ir Lietuvos saugumą.“