Grožis – subjektyvus dalykas, kurį kiekvienas suvokia individualiai. Apie tai, kokie yra lietuvių grožio standartai ir kam dėl dailesnių linijų bei skaistesnės odos ryžtasi ne tik moterys, bet vis dažniau ir vyrai, kalbamės su klinikos „Northway“ dermatovenerologe Asta Dumbliauskiene.

– Kaip lietuvės vertina grožį, koks mūsų šalyje vadinamasis grožio etalonas?
A.D.: Mediko ir paciento grožio samprata dažnai nesutampa. Tradicinis medikas grožį suvokia kaip simetriją, harmoniją. O pacientės ateina įsivaizduodamos, kad jas labiausiai darko kokia nors konkreti smulkmena, pavyzdžiui, raukšlė kaktoje, ir tiki, kad ją išlyginusios taps gražios. Tačiau gydytojas mato, kad pacientės oda pavargusi, šerpetojanti, neprižiūrėta, ir tos vienos raukšlės panaikinimas niekuo nepadės. Kaip yra sakęs brazilų plastikos chirurgas Mauricio de Mayo, jei namas griūva, tai naujas langas jo neišgelbės.
Tačiau jei kalbėsime apie lietuvių grožio supratimą, mes per daug sau reiklios, labai savikritiškos, ir šiuo atveju lazda labai dažnai perlenkiama. Beje, reiklios ne tik moterys, bet ir jų vyrai. Turbūt sutiksite, jog dauguma Lietuvos vyrų, ypač jaunesnės kartos, norėtų, kad šalia jų būtų ideali, tobula moteris ar bent jau geriau gražesnė nei negražesnė, geriau lieknesnė nei apkūnesnė. Iš kur toks supratimas, nežinau, bet mes visos tebesame įspraustos į 90-60-90 rėmus ir į tai stengiamės orientuotis. Moterys nori bent priartėti, bent pastovėti šalia to siekiamo grožio etalono.
Lieknumo kultas šiuo atveju yra svarbiausias. Nulis celiulito, stangri oda ir didelė krūtinė. Svarbu ir plaukai, taip pat – oda, tiksliau, raukšlės. Retai kuri atėjusi sako: „Pablogėjo mano odos kokybė.“ Ne, moterys sako: „Atsirado raukšlių.“ Ir neįtikinsi, kad raukšlė yra žavu, kad ji rodo, jog moteris daug juokiasi.
Kitas dalykas – veido spalva. Moterys prašo skaistumo, jaunatviškumo.
– Ar skaistumą ir jaunatviškumą galima sugrąžinti medicininėmis priemonėmis?
A.D.: Šiais laikais viskas įmanoma. Pradedant kremais, baigiant intervencine chirurgija – visose grandyse yra visos priemonės, kad moteris taptų graži. Ir svarbiausia ne vienos ar kitos raukšlės panaikinimas, o būtent gera odos kokybė, nes tada moteris atrodo „brangi“. Kai moteris gali sau leisti išeiti iš namų be makiažo.
– Ar lietuvės bando įveikti senėjimo požymius, o gal senėjimą suvokia kaip natūralų procesą?
A.D.: Šiais laikais senėjimas laikomas liga, o medicinoje yra visos priemonės šiai ligai gydyti. Juk yra vaistų nuo sąnario senėjimo, vaistų nuo kepenų senėjimo. Juk po procedūros irgi sakoma – rekomenduojama pratęsti gydymą arba vartoti gydomąjį kremą nuo raukšlių. Tas, kas anksčiau atrodė kaip humoras – stebuklingi šampūnai ar kremai, dabar yra realybė. Anksčiau net mano dėstytoja sakydavo, kad netikėtume reklamomis, nes tokia didelė molekulė nepereina nei per odą, nei per plaukus. Tačiau dabar, pasitelkus nanotechnologijas, visas medžiagas galima „suvesti“ ir per plaukus, ir per odą.
XXI amžiuje aktualiausia yra vadinamasis „antieidžingas“ – kova su senėjimu, kuriai lietuvių kalboje net nėra tinkamo žodžio.
– Taigi priemonių esama, bet ar iš tiesų visais atvejais reikia jas naudoti?
A.D.: Kodėl gi ne. Man, pavyzdžiui, gali atrodyti, kad moters nosis ar krūtinė yra daili. Bet jei moteris negali į save žiūrėti, kodėl jai nepadėti? Gal sustiprės jos pasitikėjimas savimi, o gal įsisprausti į 36 dydžio džinsus buvo viso jos gyvenimo siekiamybė. Juk viskas, ko mes norime, yra psichologinis komfortas. Ir jei tos priemonės padeda pasijusti komfortiškai, vadinasi, jas naudoti verta.
– Ar Lietuvos moterys linkusios pasisakyti, kad yra pasidariusios plastinę operaciją?
A.D.: Tikrai ne, bent jau kol kas. Tikrai nėra taip, kaip būna užsienyje, kai turtinga ponia tyčia atkreipia dėmesį į randelį po plastinės operacijos, norėdama pabrėžti savo statusą, padėtį.
Žinoma, pasakoti ar nepasakoti – kiekvieno pasirinkimas, bet lietuvės nori, kad pokyčiai būtų natūralūs, kad aplinkiniai nesuprastų.
– Vadinasi, tam tikra prasme siekiama apgauti aplinkinius?
A.D.: Nesakyčiau, kad norima apgauti. Moterys nori patikėti pačios ir kad aplinka patikėtų, jog esame gražios iš prigimties. Juk ir kai pasidažome, norime to paties – atrodyti gražios „iš prigimties“.
– Ar dažnai pacientai būna neperkalbami, ateina tiksliai žinodami, ko nori, ir nesileidžia su gydytoju į diskusijas?
A.D.: Tokių nedaug. Paprastai kiekvienas medikas, matydamas, jog paciento noras neadekvatus, stengiasi mediciniškai įrodyti, kad viena ar kita priemonė visiškai netinka, ir pasiūlyti individualių priemonių.
Beje, atskira kategorija moterų yra vadinamosios natūralistės – tos, kurios vengia dirbtinių priemonių, arba sako: „Man dar tik keturiasdešimt, man dar negalima adatų ar kremo.“ Žinoma, tai irgi savotiškas kraštutinumas, nes oda sudaryta taip, kad ją būtina taisyklingai prižiūrėti. Juk kolageno kasmet mažėja. Jei nori pasitempti, turi ir pasitepti, o su kiekvienais metais reikia vis daugiau įdirbio, kad pagerėtų odos kokybė.
– Ar yra daug būdų odos kokybei pagerinti be chirurginės intervencijos?
A.D.: Yra daugybė būdų. Didėjančia tvarka pirmas dalykas – gera kosmetika, paremta nanotechnologijomis. Svarbu ir kosmetologinės procedūros, tokios kaip kolageno kaukės, įvairūs veido odos masažai, skaistinamosios procedūros, skirtos pavargusiai odai. Atliekamos procedūros ir radiobangomis, taip pat krioliftingas – odos veikimas šalčiu. Dar yra fototerapija, kai oda, veikiama šviesa, pradeda gaminti daugiau kolageno.
Paskaistinti odą po žiemos puikiai padeda šveitimas. Jis gali būti rūgštinis, kai atliekamas vadinamasis cheminis odos šveitimas. Taip pat – dermabrazija, arba šlifavimas, kai pašalinamos senos ląstelės ir paskatinamas odos atsinaujinimas.
Toliau – jau intervencinės procedūros. Gali būti taikomos adatinės procedūros, pavyzdžiui, mezoterapija. Tai tam tikrų grožio kokteilių su įvairiais vitaminais, fermentais ir hialuronu suleidimas mikroadatėle į odą, siekiant jos skaistumo, gražumo. Kita priemonė – biorevitalizacija, kai maža adatėle į odą suleidžiama gryno hialurono. Tai „primena“ odai, kad ji pati turi gaminti hialuroną.
Moterų mėgstama procedūra – botulino injekcijos, kai neurotoksinas užblokuoja raumenį ir moteris gali atsikratyti įpročio raukytis. Taip pat populiarios hialurono užpildų injekcijos, kai gelinio pavidalo hialurono užpildo suleidžiama tiesiai į raukšlę ir ši išsilygina tiesiog akyse. O dar nuosavų trombocitų bei kamieninių ląstelių injekcijos.
Galimos ir įvairios procedūros lazeriais. Lazeriu galima koreguoti pigmentą, kraujagysles, galima atlikti odos atnaujinimą frakciniu lazeriu. Taigi yra puikios aparatūros. Na, o ko negalima šiais būdais, tą gali skalpelis.
– O kokios Lietuvoje siūlomos kūno procedūros?
A.D.: Pradedant nuo ypač populiaraus liposažo bei limfodrenažinio masažo, vakuuminio, infraraudonųjų spindulių, radiobangų, povandeninių masažų, prabangių stangrinamųjų įvyniojimų, baigiant vėlgi chirurgine intervencija. Kūnui atliekama ta pati mezoterapija, skirta liekninti, strijoms naikinti, pigmentui šviesinti, kapiliarams naikinti ir kitkam.
– Ar Lietuvoje jau taikomos visos pažangiausios grožio industrijos priemonės? Ar moteris, gyvenanti Lietuvoje ir, tarkime, JAV, gali gauti tą patį?
A.D.: Taip. Lietuvoje turimos technologijos yra naujausios, pažangiausios, žengia koja kojon su mokslu. Iš esmės medicina dabar gali absoliučiai viską.
Kaip ir sakiau, jei žmogui tai leidžia pasijusti geriau ir jei viskas atliekama sveiko proto ribose, tai tiesiog puiku. Žinoma, pasitaiko visokių atvejų, ir keista, kai tėtis, atvedęs trylikametę dukrą, prašo išlyginti jai raukšles, o iš tiesų vaikui tiesiog trūksta miego. Taigi svarbiausia blaiviai vertinti išvaizdą, ir jei iš tiesų galima ir reikia ją pagerinti – pasinaudoti mokslo pažanga bei gydytojų kompetencija.