Scanpix

Terorizmas. Kruvinuoju penktadieniu praminti teroristiniai išpuoliai Tunise, Prancūzijoje ir Kuveite patvirtino – „Islamo valstybė“ iš regioninės kovotojų grupuotės virsta globalia teroristų organizacija, keliančia grėsmę visam pasauliui.

Mattew Jamesas pastarosiomis dienomis pagrįstai tapo Didžiosios Britanijos didvyriu. Trisdešimtmetis vyras išgyveno praėjusį penktadienį Tunise įvykdytą teroro išpuolį ir išgelbėjo savo sužadėtinę Saera Wilson, didvyriškai ją uždengdamas savo kūnu ir apsaugodamas nuo į visas puses lekiančių užpuoliko kulkų. Vyras buvo pirmasis, į kurį iš automato „Kalašnikov“ pradėjo šaudyti į paplūdimų ir viešbutį įsiveržęs teroristas, – kulkos kliudė brito petį, krūtinę ir šlaunį. Į gimtojo Velso ligoninę jis buvo atskraidintas specialiuoju oro transportu.

Tačiau ši laiminga istorija negali užgožti kruvinos tragedijos masto. Į penkių žvaigždučių viešbutį „Riu Imperial Marhaba Hotel“, įsikūrusį maždaug už dešimties kilometrų nuo Tuniso Susos kurorto, apie vidurdienį įėjo 23 metų amžiaus tunisietis, buvęs aviacijos studentas Seifeddine’as Rezgui. Apsimetęs turistu, jis kurį laiką bendravo su aplinkiniais, tačiau netikėtai iš paplūdimio skėčio išsitraukė ten paslėptą automatą „Kalašnikov“ ir pradėjo šaudyti į gausiai paplūdimyje susirinkusius turistus. Baigęs savo kruviną sumanymą, vėliau patraukė į patį viešbutį ir ėmė šaudyti į žmones ten. Iš viso viešbutyje tuo metu ilsėjosi penki su puse šimto svečių, atvykusių daugiausia iš Vakarų Europos – Didžiosios Britanijos, Airijos, Vokietijos, Belgijos ir kitų valstybių.

Siaubingos žudynės tęsėsi beveik pusvalandį. Po išpuolio teroristas parpuolė ant kelių maldai, vėliau dar paėjo kelis metrus ir buvo nušautas į įvykio vietą atskubėjusio policijos pareigūno. Kruviniausias teroristinis išpuolis šiuolaikinio Tuniso istorijoje iš viso pražudė 38 žmones, iš kurių trisdešimt – Didžiosios Britanijos piliečiai, dar keturiasdešimt žmonių buvo sužeista. Atsakomybę už kruviną išpuolį netrukus prisiėmė „Islamo valstybės“ kovotojai.

Manoma, kad šaltakraujiškai turistus žudęs S.Rezgui išpuoliui galėjo būti parengtas kaimyninėje Libijoje veikiančioje „Islamo valstybės“ kovotojų stovykloje, kur studentas tikriausiai lankėsi šių metų kovą ir dalyvavo čia vykusiuose džihadistų mokymuose. Per prastai saugomą Tuniso ir neramumų krečiamos Libijos sieną greičiausiai buvo įvežtas ir „Kalašnikov“ automatas, ir tai padarė ne pats S.Rezgui.

Birželio 26-ąją, kuri netrukus bus pavadinta kruvinuoju penktadieniu, maždaug kas keletą valandų trijuose skirtinguose pasaulio žemynuose įvykdyti dar bent keturi daug žmonių aukų pareikalavę teroro aktai. Pietryčių Prancūzijoje, netoli Liono miesto, užpuolikas su „Islamo valstybės“ vėliava dujų gamykloje susprogdino kelis sprogstamuosius užtaisus, nužudė vieną žmogų ir dar kelis sužeidė. Vieninteliai aukai buvo nukirsta galva, o prie jos prisegtas raštelis arabų kalba. Dėl šio išpuolio Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as pirma laiko grįžo į gimtinę iš Briuselyje vykusio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, o premjeras Manuelis Vallsas nutraukė vizitą Pietų Amerikoje. „Islamistinis terorizmas vėl smogė Prancūzijai“, – sakė vyriausybės vadovas Prancūzijos visuomenei, dar neatsigavusiai po sausį įvykdytų kraupių išpuolių sostinėje Paryžiuje.

Kruvina teroristinė ataka tą pačią dieną sudrebino ir įprastai ramų Kuveitą. Šalies sostinėje Kuveite, šiitų mečetėje, susisprogdino mirtininkas iš Saudo Arabijos Abu Suleimanas al-Muwahhidas. Per ataką iš viso žuvo 27 žmonės, daugiau nei du šimtai buvo sužeisti. Atsakomybę už šį išpuolį taip pat prisiėmė „Islamo valstybė“.

Dar dvi teroristinės atakos tą patį penktadienį užfiksuotos karštuosiuose pasaulio kraštuose: Somalyje su „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“ siejama sukilėlių grupuotė „Al Shabaab“ užpuolė Afrikos Sąjungos misijos karinę bazę, ją užėmė ir nukovė per septyniasdešimt čia tarnavusių karių. O pilietinio karo kamuojamoje Sirijoje, kurdų gyvenamame Kobanės mieste, per dvi dienas vykusius įvairius teroristinius išpuolius žuvo daugiau nei du šimtai žmonių.

Šiuos iš pažiūros labai skirtingus, tačiau beveik vienu metu įvykdytus teroristinius išpuolius sieja vienas vardas – „Islamo valstybė“. Kruvinojo penktadienio atakos trijuose skirtinguose žemynuose įvykdytos po kelių dienų, kai „Islamo valstybės“ džihadistų atstovas Abu Muhammadas al-Adnani paragino savo sekėjus visame pasaulyje ramadaną paversti kruvinu mėnesiu „kitatikiams, šiitams ir visiems, išsižadėjusiems islamo“.

Apžvalgininkai svarsto, kad penktadienio žudynės Prancūzijoje, Tunise ir Kuveite gali reikšti, jog „Islamo valstybė“ keičia savo veiklos taktiką iš nuo šiol ne tik kovos dėl didesnės kontroliuojamos teritorijos Sirijoje bei Irake ir toliau mėgins stiprinti kuriamą teritorinę valstybę, bet ir atakuos išorinius, toli už pagrindinių konfliktų židinių esančius objektus. Taigi skelbiamas atviras karas su Vakarų demokratinėmis bei nuosaikiomis musulmoniškomis valstybėmis.

Galbūt tai tik sutapimas, tačiau birželio 29-ąją kaip tik suėjo metai nuo „Islamo valstybės“ paskelbto „kalifato“ įkūrimo Sirijoje ir Irake. Nors per šiuos metus organizacijos kovotojai ar bent jau jų vardu veikiantys teroristai įvykdė pavienius išpuolius Kanadoje, Danijoje, Australijoje, tačiau „Islamo valstybė“, priešingai nei jos pirmtakė „Al Qaeda“, praktiškai nerengė atakų toli už savo kontroliuojamų teritorijų ir visokeriopai stengėsi išplėsti bei sustiprinti savo įkurtą valstybę Artimuosiuose Rytuose.

Vis dėlto išpuoliai Prancūzijoje, Tunise ir Kuveite rodo, kad „Islamo valstybės“ vadovai greičiausiai nusprendė ne tik tęsti pradėtą teritorinį karą, bet ir imtis terorizmo prieš „netikintį“, arba, trumpai tariant, beveik visą likusį pasaulį. Panašaus teroristinio pobūdžio išpuolis įvykdytas ir neseniai išlaisvintame Sirijos Kobanės mieste, nes automobilių ir savižudžių mirtininkų sprogdinimai neturėjo aiškaus strateginio ir karinio tikslo mėginti atsiimti miestą. Šįkart stengtasi atkeršyti ir nusinešti kuo daugiau civilių aukų.

Kruvinojo penktadienio atakos greičiausiai pakeis ir JAV požiūrį į „Islamo valstybės“ keliamą pavojų. Kaip pabrėžia „Politico“, JAV žvalgybos tarnybos po šių išpuolių iš naujo įvertino ISIS keliamą grėsmę – iki tol ji paprastai buvo apibūdinama kaip regioninė, o pati organizacija – kaip vidinių musulmonų nesutarimų ir pilietinių karų išdava. Tačiau po penktadienio atakų trijuose žemynuose JAV saugumo institucijos nurodė, kad „Islamo valstybė“ gali kelti pavojų net ir už Atlanto.

„Islamo valstybė“ labai sparčiai tampa globalia grėsme ir daro tai itin paprastai, – sako Peteris Mansooras, buvęs JAV kariuomenės pulkininkas ir vienas iš JAV strategijos kovoje su „Al Qaeda“ Irake architektų, – ji nesudėtingai į savo ideologiją atverčia sekėjus visame pasaulyje, o šie imasi planuoti ir vykdyti teroristines atakas savarankiškai. Tai tęsis tol, kol kas nors imsis ryžtingų veiksmų prieš „Islamo valstybę“ jos kontroliuojamoje teritorijoje.“

P.Mansooras paragino siekti glaudesnio regioninio bendradarbiavimo bei vykdyti daugiau oro antskrydžių, kurie sunaikintų ir teroristų komunikacijos tinklus, per kuriuos šie skleidžia savo daug dėmesio sulaukiančius ir sekėjų, vadinamųjų vienišų vilkų, pritraukiančius atsišaukimus.

Net jei penktadienio išpuolius Prancūzijoje ar Kuveite įvykdė vieniši kovotojai, veikiantys tik „Islamo valstybės“ vardu, JAV pareigūnai ir ekspertai tvirtina, kad ir tai gali lemti prezidento Baracko Obamos administracijos vykdomos politikos, kuri kol kas apsiriboja tik atakomis iš oro Sirijoje bei Irake ir teikiama karine pagalba amerikiečių sąjungininkams, pokyčius.

„Šie išpuoliai rodo, kad „Islamo valstybės“ keliamas pavojus plečiasi toli už Irako ir Sirijos ribų. Saugi užuovėja ten reiškia, kad sulauksime vis daugiau išpuolių kaimyniniame regione, Europoje ir net čia, Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – sako Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Edas Royce‘as.

Iki tol JAV žvalgybos tarnybos neįžvelgė „Islamo valstybės“ keliamos tiesioginės grėsmės, o prezidentas B.Obama teroristinę organizaciją buvo apibūdinęs terminu, kuriuo nusakomas koledžo sporto komandos lygmuo. Tačiau šiandien požiūris pasikeitė, o labiausiai baiminamasi, kad „Islamo valstybės“ vadovams ateityje net nereikės išplėsti ir sutankinti savo organizacijos tinklų Vakarų pasaulyje, siekiant sėkmingai rengti teroristinius aktus. Vietoj to užteks tiesiog pasitelkti socialinius tinklus, platinti savo radikalią džihadistinę ideologiją, o tai įkvėps musulmonus tokius išpuolius vykdyti savarankiškai. O būtent tokio pobūdžio teroro aktus išaiškinti ir sustabdyti yra sudėtingiausia.

„Islamo valstybės“ siekį plėsti savo įtaką liudija ir pasirinktos teroristinių išpuolių vietos – demokratinės arabų šalys. Nuo turistų pinigų, kurie sudaro maždaug septynis procentus bendrojo šalies produkto, stipriai priklausomas Tunisas – regiono demokratijos oazė ir Arabų pavasario, kuris čia ir prasidėjo, sėkmės pavyzdys.

Pernai gruodį surengtuose pirmuose demokratiniuose šalies prezidento rinkimuose pergalę šventė prieš islamistus stojęs politikas Beji Caidas Essebsi, o spalį vykusiuose parlamento rinkimuose tunisiečiai valdžią atidavė pasaulietinių pažiūrų partijai „Nidaa Tounes“, kuri įveikė islamistinį judėjimą „Ennahda“. Taip šalis, priešingai nei chaoso krečiama kaimyninė Libija ar atgal į autoritarizmą atsigręžęs Egiptas, ne tik išlaikė demokratijos egzaminą, bet ir nepasuko islamistinio radikalizmo pusėn.

Tokia įvykių raida Šiaurės Afrikos šalyje nėra palanki „Islamo valstybės“ ideologinei, o vėliau galbūt ir realiai ekspansijai, todėl teroristiniais išpuoliais visų pirma siekiama destabilizuoti pačią valstybę, sugriauti jos ekonomiką, o visuomenės akyse sukurti nesaugumo aplinką. Pirmasis toks mėginimas įvyko dar šių metų kovą, kai ginkluoti užpuolikai šalies sostinėje, netoli parlamento esančiame muziejuje, nužudė 22 žmones, iš kurių dvidešimt buvo turistai, daugiausia iš Vakarų Europos šalių. Jau tuomet Tuniso vadovai skelbė „negailestingą karą“ „Islamo valstybei“. Kita vertus, Tunisas yra ir vienas dosniausių „Islamo valstybės“ kovotojų donorų. Skaičiuojama, kad prie džihadistų prisidėjo apie 3 tūkst. kovotojų iš šios šalies.

O štai turtingas ir klestintis Kuveitas paprastai yra taikos ir ramybės oazė. Penktadienio išpuolis tapo pirmuoju teroro aktu šioje Persų įlankos valstybėje nuo 2006-ųjų. Analitikai pabrėžia, kad šia ataka „Islamo valstybė“ greičiausiai mėgino įvaryti pleištą tarp Kuveito sunitų ir šiitų bendruomenių. Pastarieji, sudarantys maždaug trečdalį 1,2 mln. šalies piliečių, „Islamo valstybės“ ideologų yra traktuojami kaip išdavę savo tikrąjį tikėjimą. Tačiau šiam teroristų siekiui čia tikrai nebuvo lemta išsipildyti – tūkstančiai Kuveito šiitų ir sunitų kartu susirinko į teroro išpuolio aukų laidotuves, bendrai meldėsi, skandavo „sunitai ir šiitai yra broliai“.

„Islamo valstybės“ rengiamų išpuolių geografinė plėtra rodo, kad intensyviai kovojama ne tik Sirijos ir Irako karo, bet ir Vakarų pasaulio bei kitų musulmoniškų valstybių ideologiniame fronte, ir atrodo, kad ši kova ateityje tik stiprės.

Dovaidas Pabiržis

Laiko juosta

„Islamo valstybės“ raida

2010 m. balandį Abu Bakras al-Baghdadi tampa nuo „Al Qaedos“ atskilusios grupuotės „Irako islamo valstybė“ lyderiu, kai du buvę jos vadovai žuvo per JAV įvykdytą antskrydį Tikrite.

2011 m. kovas–2013 m. kovas. Demokratiniai protestai Sirijoje netrukus perauga į revoliuciją, o ši išvirsta į pilietinį karą. Abu Bakrui al-Baghdadi pavaldūs kovotojai pereina Irako ir Sirijos sieną, išnaudoja galios vakuumą ir užima rytines Sirijos teritorijas. Tuo pat metu pradedama sprogdinimų kampanija Irake.

2013 m. kovas. Užimamas Sirijos šiaurės rytuose esantis Rakos miestas.

2013 m. vasara. Pasirodo pirmieji pranešimai apie brutalius „Islamo valstybės“ valdymo metodus.

Per 2013 metus iš viso įvykdyti 444 išpuoliai, o žuvusiųjų skaičius siekia 1864.

2014 m. sausis. Grupuotė užima Faludžos miestą Irake. Daugiau nei 13 tūkst. šeimų priverstos bėgti iš regiono. Pasirodo pirmieji pranešimai apie „Islamo valstybės“ užverbuotus kovotojus iš Didžiosios Britanijos.

2014 m. birželio 10 d. Šimtai „Islamo valstybės“ kovotojų atakuoja ir užima Mosulą – antrą pagal dydį Irako miestą. Pakeičiama vietos valdžia, policija, kariuomenė, perimama nemažai JAV karinės technikos ir ginkluotės.

2014 m. birželio 11 d. „Islamo valstybės“ kovotojai sparčiai stumiasi į pietus, užimamas Saddamo Husseino gimtasis miestas Tikritas. Užkariautose teritorijose įvedami griežti šariato įstatymai.

2014 m.  birželio 16–18 d. Pranešama apie masinius žmonių grobimus ir žudynes „Islamo valstybės“ kontroliuojamoje teritorijoje.

2014 m. birželio 29. Grupuotė oficialiai paskelbia apie kalifato – „Irako ir Levanto islamo valstybės“ įkūrimą.

2014 m. rugpjūčio 5 d. „Islamo valstybės“ kovotojai atakuoja Irako Sindžaro regioną. Jame gyvena jazidų religinė bendruomenė, kurią radikalūs sunitai laiko eretikais. Tūkstančiai žmonių priversti bėgti, pranešama apie masines žudynes, moterų seksualinę vergiją.

2014 m. rugpjūčio 8 d. JAV oro pajėgos pradeda antskrydžius prieš „Islamo valstybę“.

2014 m. rugpjūtis–rugsėjis. Džihadistai internete išplatina vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip nužudomas JAV žurnalistas Jamesas Foley, kitas įkaitas Stevenas Sotloffas, britas Davidas Hainesas. Prieš kamerą jiems nukertamos galvos.

2014 m. rugsėjo 5 d. Vašingtonas paskelbia apie dešimties valstybių koalicijos prieš „Islamo valstybę“ sudarymą. Po kelių dienų prie jos prisijungia ir Arabų lyga.

2014 m. rugsėjo 13 d. „Islamo valstybės“ kovotojai puola Sirijos Kobanės miestą.  Prasideda keturis mėnesius truksianti apsiaustis.

2014 m. spalio 13 d. Anglų kalba leidžiamame propagandiniame leidinyje „Dabiq“ viso pasaulio džihadistai raginami pulti vakariečius, „kur tik gali jų rasti“.

2014 m. spalio 20 d. „Islamo valstybės“ sekėjas netoli Monrealio automobiliu pervažiuoja du Kanados karius, vieno iš jų sužeidimai mirtini. Po dviejų dienų islamistas nušauna kareivį Nacionaliniame karo memoriale Otavoje.

2014 m. lapkričio 9 d. Irako pareigūnai paskelbia, kad per bendrą JAV ir Irako antskrydį sužeistas „Islamo valstybės“ lyderis Abu Bakras al-Baghdadi.

2014 m. gruodžio 15 d. „Islamo valstybės“ vardu veikiantis teroristas Manas Haronas Monis Sidnėjaus kavinėje paima septyniolika įkaitų. Per policijos operaciją žūva du žmonės.

2014 gruodžio 24. Džihadistai numuša Jordanijos karinį lėktuvą, į nelaisvę paima jo pilotą.

2015 m. sausio 7–11 d. Kruvini išpuoliai Paryžiuje. Vienas iš jų vykdytojų nurodo savo ištikimybę „Islamo valstybei“.

2015 m. sausio 26 d. Kurdų kovotojai išlaisvina Kobanės miestą.

2015 m. sausis–vasaris. Derybos tarp „Islamo valstybės“ ir Jordanijos bei Japonijos dėl paimtų įkaitų išlaisvinimo, džihadistai už juos reikalauja 200 mln. JAV dolerių. Negavę šios sumos, jie žiauriai nužudo du japonus, o pilotą iš Jordanijos sudegina.

2015 m. vasario 15 d. „Islamo valstybės“ sekėjas nužudo du žmones Danijos sostinėje Kopenhagoje. Tą pačią dieną grupuotės dalis, veikianti Libijoje, išplatina vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip nukirsdinama daugiau nei dvidešimt krikščionių iš Egipto.

2015 m. vasario 26 d. Sunaikinamos Mosulo muziejaus istorinės vertybės.

2015 m. kovo 18 d. Nigerijoje veikianti žiauri islamistinė „Boko Haram“ grupuotė prisiekia savo ištikimybę „Islamo valstybei“.

2015 m. kovo 18 d. „Islamo valstybė“ prisiima atsakomybę už ataką Bordo muziejuje Tunise, per kurią žuvo 22 žmonės.

2015 m. kovo 20 d. Grupuotė teigia įvykdžius atakas Jemeno šiitų mečetėse, nusinešusias daugiau nei 130 žmonių gyvybes.

2015 m. kovo 31 d. Irako pajėgos atsiima Tikrito miestą.

2015 m. balandžio 19 d. Pranešama apie daugiau nei 30 Libijos krikščionių žudynes, įvykdytas „Islamo valstybės“ kovotojų.

2015 m. gegužės 13 d. Irakas praneša per oro antskrydį nukovęs antrą pagal svarbą „Islamo valstybės“ generolą Abu Alaa al-Afri.

2015 m. gegužės 17 d. „Islamo valstybės“ kovotojai užima Ramadi miestą, po kelių dienų užgrobiamas ir istorinis Palmyros miestas Sirijoje.

2015 m. birželio 26 d. „Islamo valstybė“ prisiima atsakomybę už teroristinius išpuolius Tunise, Kuveite ir Prancūzijoje.