2013 Balandžio 08

Andrius Kubilius

„Jei Lietuvą vėl ištiktų krizė, dabartinė valdžia nebūtų jai pasirengusi“

veidas.lt


Į ankstesnės kadencijos premjerą Andrių Kubilių vėl galima kreiptis „premjere“, tik priduriant „šešėlini“, mat praėjusią savaitę didžiausia opozicinė partija Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai (TS-LKD) pagaliau paskelbė beveik keturis mėnesius formuotą šešėlinę Vyriausybę su A.Kubiliumi priešaky. Bet ar jam vis dar priklausys ir šios partijos lyderio postas, paaiškės netrukus – šįsyk rinkimuose jis turi net tris varžovus: europarlamentarus Vytautą Landsbergį ir Laimą Andrikienę bei Seimo narį Valentiną Stundį.

Beje, šešėlinėje Vyriausybėje tėra pastarasis, nors laikomas silpniausiu tarp kandidatų; joje vietos neatsirado ir per praėjusius partijos pirmininko rinkimus A.Kubiliui nedaug pralaimėjusiai populiariausiai konservatorei Irenai Degutienei.
L.Andrikienė A.Kubiliui priekaištauja sau prisiėmus visus postus – opozicijos lyderio, konservatorių partijos pirmininko, partijos frakcijos Seime seniūno, o dabar dar ir šešėlinio premjero, kritikuoja nevakarietišką sprendimų priėmimą ir komunikaciją. O jau artimiausiuose Seimo posėdžiuose jo laukia premjero Algirdo Butkevičiaus kritika, mat jis pateiks Vyriausybės 2012 m. ataskaitą – de facto ne savo, o pirmtakų darbo rezultatus.
„Veido“ interviu – šešėlinio premjero požiūris į Vyriausybes, opozicijos misiją ir konservatorių partijos pirmininko rinkimus.

VEIDAS: Konservatoriai siūlė kokių alternatyvų į šešėlinius premjerus ar esate vienintelis ir nepakartojamas šios partijos premjeras?
A.K.: Taip klausimas nebuvo svarstomas – opozicijos lyderio atsakomybė formuoti šešėlinę Vyriausybę yra natūrali.
VEIDAS: Bet kai kurie šešėliniai ministrai, švelniai tariant, silpnoki. Ar esate tikras, kad Finansų ministerijai jau pajėgus vadovauti Mykolas Majauskas, o Ūkio – Andrius Kupčinskas?
A.K.: Neabejoju nė vieno iš paskelbtų šešėlinių ministrų gebėjimais, ir ypač jaunų. M.Majauskas ketverius metus buvo mano svarbiausias ekonomikos ir finansų patarėjas, jis aukščiausio lygmens profesionalas, turintis daug tarptautinės patirties Londono Sičio bankuose, – tai gana retas Lietuvos mastu kvalifikacijos ir patirties derinys. A.Kupčinskas antrą kadenciją vadovauja antram pagal dydį Lietuvos miestui.
VEIDAS: Bet ar labai sėkmingai, jei net gatvių sulopyti nesugeba?
A.K.: Gatvių nesugeba sulopyti, nes socialdemokratai neduoda pinigų. O Vilniuje gatvės kitokios? Man atrodo, kad čia sukurtas mitas. Be to, gatvių lopymas finansuojamas centrinės valdžios pinigais. Ir mūsų valdžiai pretenzijos? Ir mums, ir dabartinei valdžiai. O valdyti didelį miestą A.Kupčinskas sukaupęs labai didelę patirtį.
VEIDAS: Ar jums nekliūva, kad šešėlinis kultūros ministras Mantas Adomėnas turėjo problemų, susijusių su etika, viešųjų ir privačių interesų painiojimu?
A.K.: Nesiimu vertinti šių dalykų. O gal gyvenimas jį pamokė kai kurių dalykų. Bet jo patirtis, išsilavinimas geriausiuose Europos universitetuose ir darbas juose, galų gale tai, jog yra išrinktas TS-LKD Vilniaus skyrių sueigos lyderiu, rodo, kad jis turi vertingos politinės patirties ir gebėjimų.
VEIDAS: Dainius Kreivys tapo šešėliniu energetikos ministru, nors būdamas ūkio ministru itin didelio proveržio nepasiekė, be to, turėjo palikti postą dėl viešųjų ir privačių interesų supainiojimo.
A.K.: Labai kritiškai vertinate šešėlinę Vyriausybę, bet, žinoma, ji, kaip tikroji, negali pretenduoti į šimtą dienų be kritikos. O D.Kreivio pradėtas ūkio skatinimas pačios giliausios recesijos metu davė labai gerų rezultatų. Iš verslo atstovų tenka girdėti labai pozityvių atsiliepimų tiek apie jį, tiek apie Rimantą Žylių – ministrus, kurie suprato ir krizės suvaldymo darbus, ir modernios ekonomikos kūrimo darbotvarkę. Ir jų darbo rezultatas, kad Lietuvos ekonomika pernai augo beveik sparčiausiais Europoje tempais, o eksportas viršijo bet kokius lūkesčius.
VEIDAS: Ar šešėlinių regionų plėtros ir bendruomenių reikalų ministrų skyrimas reiškia, kad siūlysite steigti daugiau ministerijų, ar tiesiog svarbiems žmonėms pritrūko portfelių?
A.K.: Naujų ministerijų steigti nesiūlome. Tai reiškia, kad matome labai svarbias sritis ir joms skirsime ypatingą dėmesį. Svarstome, gal jų gali būti ir daugiau.
VEIDAS: Žadate ne tik stebėti dabartinės Vyriausybės veiklą, bet ir teikti siūlymus. Ar per šiuos keturis naujos valdančiosios daugumos mėnesius manote esantys konstruktyvi opozicija? Bent jau kol kas atrodo, kad naująją Vyriausybę tik “kandžiojate”.
A.K.: Argi? Palyginkite dabartinės Vyriausybės ir mūsų darbo pradžią – tuometės opozicijos šauksmus, destruktyvius bandymus per naktis blokuoti sprendimų priėmimą ir mus, balsuojančius už biudžetą ir tik retsykiais pakritikuojančius Vyriausybę, kad ji ne ką veikia ir važiuoja atostogauti. Per pirmus mėnesius pasakėme tris svarbius dalykus. Pirma, jei Vyriausybė imsis darbų nuo 2015 m. įvedinėti eurą, mes paremsime. Antra, kad reikia partijų susitarimo dėl svarbiausių energetikos strateginių projektų, ir jei Vyriausybė tokį inicijuos, prie jo prisidėsime – dėl detalių galime diskutuoti, bet sveikiname iniciatyvą. Trečia, nepaisant, kad esame opozicijoje, balsavome už 2013 m. biudžetą. Bandydamas prisiminti visus ketverius mūsų kadencijos metus ir ypač sunkiausius krizės mėnesius, neatsimenu nė vieno karto, kad tuometė opozicija būtų pasakiusi, jog parems vieną ar kitą Vyriausybės veiksmą, nes jo reikia kovai su krize.
VEIDAS: Tačiau ar adekvatu aiškinti, kad dabartinė Vyriausybė tik tęsia buvusią puikią daugiabučių renovavimo programą ar šilumos ūkio pertvarką, kaip sakėte savo ironiškoje kalboje Seime, aptariant A.Butkevičiaus Vyriausybės šimtadienį, kai šios sritys sutartinai pripažįstamos kaip jūsų Vyriausybės fiasko?
A.K.: Vyriausybė, su tokia pompastika minėdama šimtadienį, gali pati save kaltinti, kad suteikė mums galimybę ją patraukti per dantį. Bet dėl šilumos ūkio galiu pakartoti: labai gerai, kad A.Butkevičiaus Vyriausybė tęsia šilumos ūkio perėjimą prie biokuro, bet to ji neturėtų pateikti kaip absoliučiai naujo projekto. Norėjau priminti, kad per ketverius metus turėjome rasti apie 300 mln Lt iš ES lėšų biokatilams savivaldybėse įrengti, ir daugiau kaip pusė savivaldybių juos jau turi. Dabar Vyriausybė rado dar 40 mln. Lt – tai gerai, bet nereikia skelbti, kad jie pradeda biokatilų statybą nuo visiško nulio. Taip, mūsų kadencijos metais šildymas neatpigo, didžiuosiuose miestuose šios problemos neišspręstos. Nenoriu sakyti, kad tobulai dirbome, bet kai kuriamas mitas, jog nauja Vyriausybė per šimtą dienų pasiekė daugiau, nei mes per ketverius metus, tai yra neadekvatu.
VEIDAS: Dabartinė Vyriausybė turi progą atsikeršyti už jūsų kritiką – jos parengtoje Vyriausybės 2012 m.ataskaitoje faktiškai vertinamas dar jūsų Vyriausybės darbas. Su kuriais vertinimais sutinkate, su kuriais – ne?
A.K.: Iš esmės ataskaitą vertiniu pozityviai, bet matau skirtingą žanrą: pradinę dalį rašė politikai, tad ten yra visokios kritikos, o kita rašyta specialistų – ten skaičiai ir statistika, kuriuos, tikiuosi, pakartos ir premjeras, kalbėdamas iš Seimo tribūnos. Štai cituoju: „Lietuvos prekių eksporto srityje pasiektas geriausias metinis rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, o tokiems rezultatams įtaką darė 2009-2012 m. Vyriausybės nuosekliai ir kryptingai įgyvendintos ekonomikos skatinimo priemonės“. Nacionalinio saugumo būklės vertinime įvardyta daug svarbių dalykų, pavyzdžiui, kad informacinės atakos suintensyvėja, kai Lietuva imasi veiksmų įgyvendindama savo užsienio politikos, gynybos ar energetikos projektus. Jei taip būtų kalbėję socialdemokratai per ketverius metus būdami opozicijoje, būčiau sakęs, kad jie – konstruktyvi opozicija.
VEIDAS: Tačiau ataskaitoje yra ir nemažai kritikos – kad siekta ne ilgalaikio finansų tvarumo, o trumpalaikio subalansavimo, kad skuboti mokesčių pakeitimai tik pakenkė biudžeto surinkimui ir verslui.
A.K.: Tai rodo, kad tas, kas rašė šiuos žodžius, nelabai supranta, kaip buvo galima suvaldyti krizę. Be abejo, turėjome imtis trumpalaikių veiksmų, kad panaikintume pasekmes to populizmo, kurio Lietuva neišvengė prieš 2008 m. rinkimus, todėl turėjome drastiškai mažinti išlaidas, ieškoti papildomų pajamų. Ataskaitoje nematau jokio racionalaus pasakymo, kaip buvo galima kitaip veikti, lygiai kaip konstruktyvių alternatyvių siūlymų negirdėjome ir socialdemokratams būnant opozicijoje. Tas rodo, kad stinga atsakingesnio suvokimo apie valstybės finansus ir bandoma tuščiai politikuoti, nesuvoktas nei krizės pobūdis, nei kaip su ja reikėjo kovoti. Tai rodo, kad jei Lietuvą dar kartą ištiktų panaši krizė, ši valdžia vėl nebūtų pasirengusi jai.
VEIDAS: Bet Lietuva krizės metu buvo smigusi rekordiškai giliai, išaugo valstybės skola. Didžiavotės, kad apsiėjome be Tarptautinio valiutos fondo, kaip kad kaimynai latviai, bet jie eurą įsives pirmi, sakėte, kad apie Lietuvos kovą su krize bus rašoma vadovėliuose, bet knygą parašė latviai.
A.K.: Sakiau, kad vadovėlį parašys Baltijos valstybės – puiku, štai jau ir parašė. Taip, nėra nieko daug paguodžiančio – kritome tikrai giliai, Latvija ir ir Lietuva, skirtingai nei Estija, krizei nebuvo pasirengusi. Latviai turėjo subyrėjusį PAREX banką, jie neturėjo alternatyvų ir turėjo prašyti pagalbos TVF. Mes turėjome galvoti ir apie tai, kad dviem Baltijos valstybėms kreipusis į TVF, šis galėjo versti devalvuoti valiutą. Mes pasirinkome savarankiško lipimo iš krizės kelią, kuris tam tikrais aspektais buvo sunkesnis, bet klaida to tikrai nelaikau.
Bet turime matyti, kad smukti pradėjome vėliau, o kilti anksčiau nei kaimynai latviai ir estai, ir tai mūsų Vyriausybės politikos rezultatas. Džiaugiuosi, kad latviai įsives eurą, ir mums reikia tai padaryti. Bet matykime ir kitus rodiklius: Lietuvos BVP grįžo į 2008 m. lygmenį anksčiau, bet lanksčiau tvarkydamiesi su deficito mažėjimu Mastrichto kriterijams atitiksime geru pusmečiu ar metais vėliau nei latviai.
VEIDAS: Jūsų bendravimo su visuomene, o ir su partijos bičiuliais retoriką kritikuoja net bendrapartiečiai, ekspertai daro prielaidą, kad tai nulėmė ir vienu svarbiausių visos jūsų kadencijos projektų vadinto Visagino atominės elektrinės projekto referendumo baigtį. Ar žadate keisti savo komunikacijos stilių?
A.K.: Keičiame viską, ką tik galime.
VEIDAS: Partijos pirmininko rinkimuose turite net tris konkurentus. Kaip vertinate savo šansus?
A.K.: Kandidatuoju, kad laimėčiau. Bet spręs partija.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. pasaulis perdalijamas pasaulis perdalijamas rašo:

    Dabar žmonija gyvena šiuo apokalipsės istoriniu laikotarpiu: Biblija, Apr 6. Paskaitykit, įdomu, žmonijos istorija po Kristaus prisikėlimo aiškiai surašyta.(Taip pat paskaitykit : Apokalipsė. Komentaras. Autoriai: Aleksandras Menis):

    9 Kai Avinėlis nuplėšė penktąjį antspaudą, aš pamačiau po aukuru sielas nužudytųjų dėl Dievo žodžio ir dėl liudijimo,[i4] kurį jie yra davę. 10 Jie šaukė didžiu balsu, klausdami: „Kaip ilgai, Šventasis ir Teisusis Valdove, neteisi ir nekeršysi už mūsų kraują žemės gyventojams?!“ 11 Tuomet kiekvienam iš jų buvo duotas baltas drabužis, ir jiems buvo pasakyta, kad dar truputį palūkėtų, kol į skaičiaus pilnybę įsijungs jų draugai ir broliai, kurie turi būti nužudyti kaip ir jie.
    12 Aš mačiau, kaip jis atplėšė šeštąjį antspaudą. Tuomet kilo didelis žemės drebėjimas, saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas, visas mėnulis paraudo lyg kraujas,[i5] 13 o dangaus žvaigždės ėmė kristi žemėn, tarytum baisaus vėjo purtomas figmedis mestų dar neprinokusius vaisius. 14 Dangus atitrūko tarsi besivyniojantis knygos rietimas, ir visi kalnai ir salos buvo išjudinti iš savo vietų. 15 Tuomet žemės karaliai, didikai, karo vadai, turtuoliai, galiūnai, visi vergai ir laisvieji pasislėpė urvuose ir tarp kalnų uolų. 16 Jie šaukė kalnams ir uoloms: „Griūkite ant mūsų ir paslėpkite mus nuo Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės, 17 nes atėjo didi jų rūstybės diena, ir kas galės ištverti?!“

    Ir ne taip svarbu, kaip prasidės pasaulinis karas – ar JAV numes neutroninę bombą ant Šiaurės Korėjos, ar ant Irano, kas planuojama, esmė – kad pasaulinis karas bus.

  2. apie geras knygas apie geras knygas rašo:

    vietoj konservatorių ir kitų Lietuvos politikų kašpirovskinės mitologijos nuo 1990 m.,

    geriau paskaitykit išmintingų žmonių gerų knygų:

    Монографии на русском языке Дугин А.Г. Пути Абсолюта. М., 1991. — 9 п.л. Дугин А.Г. Гиперборейская теория, М., 1993. — 6 п.л. Дугин А.Г. Конспирология М., 1993 — 7 п.л., 2-е изд. (дополненное) М., 2005. – 19, 5 п.л. Дугин А.Г. Консервативная Революция. М., 1994. — 20 п.л. Дугин А.Г. Мистерии Евразии. М., 1996. – 12,5 п.л. Дугин А.Г. Основы геополитики. М., 1 изд. 1996, 2 изд. 1997. — 20 п.л., 3 изд. (дополненное) 1998, 4 изд. (дополненное) 2000. — 58 п.л. Дугин А.Г. Метафизика Благой Вести. М., 1996. – 16 п.л. Дугин А.Г. Тамплиеры Пролетариата. М., 1997. – 17 п.л. Дугин А.Г. (под ред.) Конец Света (альманах по истории религий) М., 1997. – 40 п.л. Дугин А.Г. (под редакцией) Наш Путь. М., 1998. – 9 п.л. Дугин А.Г. Абсолютная Родина. М., 1999. — 47 п.л. Дугин А.Г. Русская Вещь. в 2 т. М., 2001. т.1 — 39 п.л., т.2 — 33 п.л. Дугин А.Г. Евразийский Путь М., 2002. – 9 п.л. Дугин А.Г. (под редакцией) Евразийский Взгляд. М., 2002. — 9 п.л. Дугин А.Г. Философия традиционализма. М., 2002. — 38 п.л. Дугин А.Г. Эволюция парадигмальных оснований науки. М., 2002. – 12 п.л. Дугин А.Г. (под ред.) Основы Евразийства. М., 2002. – 50 п.л. Дугин А.Г. Философия политики М., 2004. – 38,5 п.л. Дугин А.Г. Проект Евразия М., 2004. – 32 п.л. Дугин А.Г. Евразийская миссия Нурсултана Назарбаева М., 2004. – 18 п.л. Дугин А.Г. Философия войны М., 2004. – 14 п.л. Дугин А.Г. Поп-культура и знаки времени, СПб, 2005. — 21, 4 п.л. Дугин А.Г. Обществоведение для граждан Новой России, М., 2007. – 49 п.л. Дугин А.Г. Геополитика постмодерна, СПб, 2007. – 20, 1 п.л. Дугин А.Г. Знаки великого Норда, М., 2008. – 20 п.л. Дугин А.Г. Радикальный субъект и его дубль, М., 2009. – 16 п.л. Дугин А.Г. Постфилософия. Три парадигмы в истории мысли, М., 2009 – 44 п.л. Дугин А.Г. Четвертая политическая теория, СПб, 2009. – 18, 48 п.л. Дугин А.Г. Социология воображения, М., 2010. – 46 п.л. Дугин А.Г. Логос и мифос, М., 2010. – 6 п.л. Дугин А.Г. Мартин Хайдеггер: философия другого Начала, М., 2010. – 22 п.л. п.л. Дугин А.Г. Конец экономики, СПб, 2010. – 20 п.л.

  3. realybe realybe rašo:

    nustebti galima “turi patirties Sytcio bankuose”)! tai, kas, kazkoks pasiekimas? tai eilinis darbas, seseliniau premiere, nebukite labiau patetiskas nei esate. Jei jau turite tokius patarejus, kodel jie jums nepatare, kad fizinio asmens bankroto istatymas, viena esminiu banku suvaldymo priemoniu, neteko girdeti? Net siandien neturime tokios galimybes, tas sudelis, kuri paruose bankai (ne musu parlamnentas), tai nieko bandro su sveiku protu neturinti sio istatymo redakcija. Tai tokie jusu pasiekimai bankineje srityje?) nepakartojama, vienintele EU valstybe, be bankroto galimybes! bravo!)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...