Suomijos, šalies, kuri pasaulyje laikoma pavyzdžiu, kaip spręsti kuo įvairiausias opias problemas, prezidentas 65-erių Sauli Niinisto, vien užsiminus, ką galėtų vienu ar kitu Lietuvai opiu, o suomių jau išspręstu klausimu patarti, tik krato galvą ir sako, kad patarėju būti negali.

Jo manymu, viena valstybė kitai negali būti mokytoja, aiškinančia, kuris atsakymas teisingas, kuris ne, bet turi siekti kitą valstybę, ypač kaimynę, suprasti ir pasidalyti savo patirtimi, jei tik ši joms tinka. Bent jau tokie kertiniai Suomijos tiek vidaus, tiek užsienio politikos principai. Ir jie veikia.
Suomijos visuomenė ir net politinės partijos sugeba pasiekti konsensusą svarbiausiais klausimais. Ši valstybė laikoma socialinės gerovės ir socialinio solidarumo etalonu, išskirtine šalimi, kurioje nėra skurdžiųjų sluoksnio, nėra ir didžiulių turtinių kontrastų.
Pernai po trijų dešimtmečių socialdemokratų prezidentų valdymo valstybės vadovo rinkimus laimėjęs konservatoriškos Nacionalinės koalicijos partijos narys S.Niinisto taip pat išpažįsta socialinio solidarumo pirmenybę: jis didžiuojasi, kad suomiai – labai pavyzdingi mokesčių mokėtojai, ir pabrėžia, kad visur, kur norima sukurti panašią gerovės valstybę, žmonės turi suprasti, kad taip jie padeda vienas kitam, o tos pagalbos gali prireikti ir tau pačiam.
Tokius principus prezidentas ne tik deklaruoja, bet ir pats jų laikosi: jis pareiškė, kad Suomijos valstybės vadovaujantys asmenys turėtų susimažinti algas, ir pirmas parodė pavyzdį – dėl krizės penktadaliu nusikirto savo atlyginimą. Suomija buvo ir vienintelė euro zonos valstybė, net krizės laikotarpiu neleidusi sau atleisti vadžių ir nesilaikyti Mastrichto kriterijų.
Beje, Suomija – ir mažiausios korupcijos pasaulyje valstybė. Prezidentas visuomet pabrėžia  valstybės ir kiekvieno piliečio asmeninę atsakomybę ir už valstybės gerovę, ir už savo šeimą bei artimuosius.
S.Niinisto politikoje jau 36-ti metai: pagal išsilavinimą teisininkas, jis politinę karjerą pradėjo vietos valdžioje, paskui buvo teisingumo, o Suomijai įsivedant eurą – finansų ministras, Suomijos parlamento narys ir jo pirmininkas, taip pat yra dirbęs Europos investicijų banko viceprezidentu bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko valdybos nariu.
„Veidas“ šią savaitę į Lietuvą valstybinio vizito atvykstančio Suomijos prezidento visų pirma klausinėjo apie problemas, kurias šiai šaliai sekasi spręsti sklandžiau nei Lietuvai.

VEIDAS: Esate vienas euro kūrėjų ES, euro Suomijoje tėvas. Žinome, kad nesate linkęs dalyti tiesioginių patarimų kitoms šalims, tad neklausiame, ar patartumėte Lietuvai siekti įsivesti eurą 2015-aisiais. Tačiau jei Suomija dar nebūtų euro zonos narė, ar į ją veržtųsi dabartinėmis euro zonos sąlygomis?
S.N.: Nespekuliuokime – Suomija jau yra euro zonos narė. Tačiau jei 1999 m., kai man būnant Suomijos finansų ministru su Vokietijos finansų ministru Theo Waigeliu ir kitais kolegomis kūrėme bendrą ES valiutą, būtume žinoję, kad taisyklėms, kurios buvo nusistatytos, nebus paklūstama, nesu tikras, ar apskritai būtume kūrę bendrą valiutą.
Šiuo metu, vertinant iš dabartinės situacijos pozicijų euro zonos valstybėse, tos ES valstybės, kurios neturi euro, turi pasirinkimą prisijungti ar neprisijungti prie bendros valiutos, bet Suomija – nebe, nes jau esame euro zonoje. Tačiau ne kartą kartojau: Latvija, Islandija ar JAV nėra euro zonos narės, o susidūrė su panašiais sunkumais. Vadinasi, tai, kas įvyko, yra ne euro zonos, o Vakarų mąstymo krizė. Euro įvedimo pradžioje buvo net labai gerų augimo metų, bet ir tada Vakarų šalys didino skolas. O juk kuriant euro zoną bazinis principas ir taisyklė buvo solidarumas. Tai reiškia, jog valstybės visų pirma turi taip rūpintis savo pačių reikalais, kad nekenktų kitoms euro zonos valstybėms. Šiuo principu Suomija visada vadovavosi.
VEIDAS: Suomija, kaip ir Lietuva, priklausoma nuo Rusijos dujų, kitų energetinių išteklių. Ar jūs tai laikote didele Suomijos problema?
S.N.: Suomija dujų rinkoje palaiko labai stabilius santykius su Rusija ir šioje srityje nėra patyrusi jokių nusivylimų. Žinoma, visuomet išmintinga energetiką diversifikuoti, nepriklausyti nuo vieno šaltinio. To ir siekiame.
VEIDAS: Ar toji priklausomybė nuo Rusijos energetinių šaltinių daro įtaką dvišaliams Suomijos ir Rusijos politiniams santykiams?
S.N.: Ne.
VEIDAS: Tačiau kai kurie ekspertai Suomijos užsienio politiką vertina kaip prorusišką. Ar sutinkate su tokiu vertinimu? Ar numatote kokių pokyčių Suomijos ir Rusijos santykiuose?
S.N.: Prorusiška? ES taip pat stiprina ryšius su Rusija ir, mano vertinimu, iš to gaunama abipusės naudos. Ne tik ES formatu – Suomija palaiko labai pragmatiškus ir dvišalius santykius su Rusija verslo, turizmo srityse. Manau, mūsų dvišaliai santykiai geri, ir jokie jų pokyčiai nereikalingi.
VEIDAS: Tai jūs manote, kad pragmatizmas užsienio politikos srityje yra pagrindinis dalykas?
S.N.: Aš sakiau, kad pragmatizmas svarbus versle, turizme – tai kasdienio gyvenimo būtinybė: labai svarbu, kad būtų lengviau kirsti sieną, kad būtų mažiau trukdžių verslui, kad problemos, su kuriomis susiduria verslas ir pavieniai žmonės, pavyzdžiui, gaudami vizas, būtų sprendžiamos pragmatiškai ir greitai. Reikia turėti galvoje, kad Suomija kasmet sulaukia per 1 mln. turistų iš Rusijos, per metus Rusijos-Suomijos sieną kerta apie 10 mln. asmenų, vadinasi, pragmatinis aspektas labai svarbus.
Arba, pavyzdžiui, labai įdomus ir svarbus Arkties regiono projektas, kuriame dalyvauja ne tik Šiaurės šalys ir Rusija, bet ir kitos Arkties tarybos narės – JAV, Kanada. Čia taip pat labai svarbus pragmatiškas bendradarbiavimas. ES, taip pat ir Suomija dvišaliais santykiais, su Rusija daug bendradarbiauja aplinkosaugos srityje. Sankt Peterburgo atliekų deginimo jėgainė – pavyzdys, kad Rusija pajėgi lygiaverčiai bendradarbiauti šioje srityje.
Bet užsienio politikoje ES Rusijos atžvilgiu turi kryptį, o Suomija, šalia bendradarbiavimo ES rėmuose, dar ir dvišalius santykius. Rusijos vidaus politikos, demokratijos klausimais, žinoma, mes turime pasakyti savo nuomonę. Bet kai kalbame apie šalių bendradarbiavimą, labai svarbu siekti suprasti savo kaimynus. Supratimas ir bendradarbiavimas – štai kas svarbiausia mūsų užsienio politikoje.
Daug kartų kartojau, ir tai tinka ne tik santykiams su Rusija: jei nori pasiekti rezultatų, neturi stengtis būti mokytoju ir aiškinti – štai tai teisinga, o tai – ne. Gal ir tai pragmatizmas, bet jei kurie nors Suomijos modeliai tinka kitoms šalims, mes galime padėti apie juos daugiau sužinoti, bet negalime nieko versti jų perimti. Pavyzdžiui, mūsų švietimo, ypač pagrindinio bendrojo lavinimo, sistema: mano nuomone, tai, kad kuo daugiau žmonių gauna gerą išsilavinimą, padeda vystyti visuomenę, yra geras būdas kurti demokratiją pasaulyje. Ir tai tinka ne tik Rusijos atveju.
VEIDAS: Kodėl Suomija plečia branduolinę energetiką, nors kitos ES ir ne tik šalys nutarė jos atsisakyti?
S.N.: Mums, kaip ir kiekvienai valstybei, reikia energijos šaltinių. Ir dauguma Suomijos parlamento narių nutarė, kad branduolinės energetikos turi daugėti. Jei visi dabartiniai planai šioje srityje bus įgyvendinti, po Prancūzijos būsime viena didžiausių branduolinės energetikos plėtotojų ES.
VEIDAS: Bet „Olkiluoto-3“ branduolinės jėgainės statybose daug problemų – projektas vėluoja, brangsta.
S.N.: Taip, projektas dalinai vėluoja. Bet jėgainės saugumui užtikrinti keliami labai aukšti standartai, ir galutinis rezultatas turi būti geras.
VEIDAS: Ar galima laukti kokių Suomijos, nepriklausančios NATO, politikos permainų šio Aljanso atžvilgiu?
S.N.: Ne, ne šiuo metu. Bet mes, žinoma, bendradarbiaujame su NATO ir šį bendradarbiavimą plėtojame ES formate. Apskritai ES norėtume matyti daugiau bendros gynybos politikos. O su NATO Suomija labai aktyvūs partneriai ir toliau vystysime santykius šia kryptimi.
VEIDAS: Kokią prognozuojate ES ateitį: ar ji turėtų judėti federalizmo kryptimi ar išlaikyti dabartinį modelį?
S.N.: Tikiu, kad ES iš esmės išlaikys dabartinį modelį. Žinoma, ES vystysis, bet neįžvelgiu, kad galėtų judėti federalizmo link.
VEIDAS: Daug kalbama apie glaudesnį Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą. Ar tikite kartais minimo NordBalt darinio galimybe: Jūsų nuomone, ar šių regionų šalių aštuonetukui – NB8 (Nord Balt Eight)) – tarptautinėje arenoje reiktų dažniau veikti kaip vienetui?
S.N.: Teisybės dėlei dažniausiai Šaurės šalys tarptautinėje arenoje neveikia kaip vienetas. Dabartinis jų tarpusavio bendradarbiavimas labiausiai susijęs su šio regiono problemomis, kaip ir bendradarbiavimas NB8 formatu labiausiai susijęs su šio regiono aktualijomis, pavyzdžiui, Baltijos jūros problemomis.
Bet mes – ES narės, o bendradarbiaujant ES rėmuose visuomet gerai turėti draugų ir galimybių su jais labai atvirai diskutuoti ES politikos, Baltijos jūros regiono strategijos ir kitais klausimais, labai svarbiais visoms šioms šalims. Matome, kaip Viduržemio jūros šalys rūpinasi savo regionu, Baltijos jūros regionas turi daryti tą patį. Tai mūsų pareiga vystyti bendradarbiavimą įgyvendinant Baltijos regiono strategiją.
Beje, kai tapsite euro zonos narėmis, mūsų šalių bendradarbiavimas taps dar glaudesnis ir monetarinėje politikoje.
VEIDAS: Lietuvos bankininkystėje vyrauja skandinaviški bankai. Dalis ekspertų vertina, kad ir jie atsakingi už paskolų burbulo pūtimą, kas itin apsunkino krizę Lietuvoje. Kaip vertinate skandinaviškų bankų socialinę atsakomybę Lietuvoje krizės akivaizdoje?
S.N.: Nesu įsigilinęs į šių bankų veiklą. Bet prisimenant Suomijos istoriją – praėjusio amžiaus aštuntame devintame dešimtmetyje labai daug užsienio valiutos atėjo į Suomiją. Verslo įmonės, pavieniai žmonės skolinosi, nes tai tuo metu buvo palyginti pigūs pinigai. Bet galų gale tai privedė iki katastrofos, kai turėjome devalvuoti Suomijos markę – tuometę mūsų šalies valiutą. Mes kaltinome didele dalimi mūsų bankininkus, kurie buvo tikrai labai aktyvūs siūlydami naudotis šiais užsienio pinigais.
Nežinau tikslios situacijos, kaip buvo Lietuvoje, bet vis dėlto, remiantis kad ir Graikijos pavyzdžiu, reikia pripažinti, kad juk tai dviejų pusių eismas.
VEIDAS: Jūs, konservatorius, pernai buvote išrinktas Suomijos prezidentu po socialdemokratų trisdešimties metų valdymo. Ar tai reiškia, kad suomiai pavargo nuo socialdemokratiškos gerovės politikos, kas laikoma išskirtiniu Skandinavijos šalių bruožu?
S.N.: Labai sunku pasakyti, ką žmonės galvoja balsuodami rinkimuose. Šiuo momentu Socialdemokratų partija Suomijoje išgyvena sunkumus. Panašūs procesai ir Švedijoje, bet ten socialdemokratai dabar vėl stiprėja. Toks jau politinis partijų gyvenimas – tai pakilimai, tai nuosmukiai.
VEIDAS: Kaip Jūs pakomentuotumėte, kad Suomija suteikė prieglobstį Chadižat ir Maliko Gatajevų šeimai po to, kai Lietuvos teismai juos pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš jų globojamus vaikus, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo, turto prievartavimo? Lietuvoje Suomijos sprendimas įvertintas, kaip vienos ES šalies nepasitikėjimas kitos ES šalies teismais.
S.N.: Pagal Suomijos prieglobsčio suteikimo įstatymą siekiama apginti asmenį. Bet negaliu nieko pasakyti apie konkretų atvejį, o tik pabrėžti esminį principą – prieglobsčio bylas Suomijoje sprendžia teismai, o jie yra nepriklausomi, nuo mano nuomonės taip pat.
VEIDAS: Pabaigai – į kurias Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimo sritis, Jūsų manymu, reikia labiausiai koncentruotis? Ką mes galime padaryti drauge Šiaurės ir Baltijos regiono labui?
S.N.: Mes turime daug bendra, visų pirma, Baltijos jūrą, kuri visiems mums labai svarbi. Žinoma, ekonominiai ryšiai, kurie galėtų būti dar intensyvesni. Kitas svarbus klausimas yra energetika, investicijos į šią sritį. Šiai temai daug vietos ir valstybės vizito Lietuvoje metu skirsiu ir aš, ir mane lydėsianti Suomijos verslo delegacija.