Ateities Lietuva – premjero Algirdo Butkevičiaus žvilgsniu.

VEIDAS: Kokius regite svarbiausius politikos iššūkius Lietuvoje, kuriuos teks spręsti valdančiajai daugumai artimiausius penkerius metus?
A.B.: Iššūkių yra ne vienas. Pirmiausia itin skaudžių problemų sprendimas – socialinės atskirties mažinimams, emigracijos stabdymas. Išvykusius skaičiuojame miestais ir miesteliais, komunalinės paslaugos tampa prabangos preke. Todėl mūsų prioritetai – kurti darbo vietas, sudaryti kuo palankesnes sąlygas investicijoms, mažinti energetikos kainas. Visi sprendimai turi būti priimami remiantis ne laukinės, bet socialiai orientuotos rinkos ekonomikos modeliais.
VEIDAS: Jau tapo įprasta, kad politiniai sprendimai svarbiausiais klausimais Lietuvoje kaitaliojasi sulig kiekvienais rinkimais, tai – nebrandžios valstybės požymis. Kai kalbama apie jūsų Vyriausybę, daug kam kyla klausimas, ar per šiuos ketverius metus spėsime sulaukti realių reformų sveikatos, socialinės apsaugos, energetikos srityse, viešajame sektoriuje, bet dar svarbesnis klausimas – ar nebus jos vėl atšauktos po 2016-ųjų Seimo rinkimų?
A.B.: Atėję į valdžią aiškiai deklaravome tai, ko iki šiol nebuvo Lietuvos politikoje – darbų tęstinumo kultūrą: tęsime pradėtus strateginius projektus. Neužkertame kelio energetikos projektams, tęsiame pensijų reformą, pažangos strategijos “Lietuva 2030″ įgyvendinimą. Mūsų Vyriausybė stengiasi dirbti moderniai, vakarietiškai.
Daugelio demokratinių šalių valdžia ir opozicija sugeba diskutuoti ir susitarti dėl strateginių projektų, o pasikeitus valdžiai negriauna to, kas buvo sutarta, nekvestionuoja ankstesnių sutarimų, kaip jūs ir sakote, tai – brandos požymis. Deja, Lietuvoje, keičiantis valdžioms, neretai keičiasi kryptys, kurios visuomenės kasdieniam gyvenimui yra itin reikšmingos. Mes nebijome kritikos, siekiame daugeliu klausimų tartis, vadovaujamės mokslininkų analizėmis. Galbūt iš tiesų jau šiandien turėtume atominės jėgainės pamatus, jei tik Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, stojusi prie valdžios vairo 2008-aisiais, nebūtų sugriovusi ir išardžiusi to, kas buvo paruošta. Tikiuosi, bėgant laikui politikai suvoks tęstinumo svarbą.
VEIDAS: Kokią jūs apskritai matote Lietuvą po penkerių–dešimties metų?
A.B.: Esu optimistas. Tikiu, kad Lietuva bus socialiai teisingesnė, konkurencinga, klestinti valstybė. Žinodami, kad tėvynėje reikalingi, į Lietuvą grįš vis daugiau dabartinių emigrantų ir jaunimas, dabar išvykęs pasisemti žinių geriausiuose pasaulio universitetuose. Juk Lietuvos žmonės yra ne tik darbštūs, kuo pelnytai didžiuojamės, bet ir atkaklūs, gabūs verslui. Tai jie pakėlė didžiausią taupymo naštą, kūrė naujas verslo idėjas.
VEIDAS: Tuometis premjeras A.Kubilius pernai vylėsi, kad per ateinančius 18 metų Lietuva bus tarp dešimties turtingiausių ir inovatyviausių Europos šalių. Ar jūsų ambicijos tokios pat drąsios?
A.B.: Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva padarė milžinišką pažangos šuolį. Mažai kas drįso tai prognozuoti. Todėl ir dabar nesiimu mūsų pažangos matuoti metais, juo labiau kad esame priklausomi ir nuo globalių procesų. Jeigu laikysimės užsibrėžto kurso, dirbsime neklupinėdami strateginiuose projektuose, tikrai pateksime į gerovės valstybių klubą.
VEIDAS: Ar realu, kad artimiausią penkmetį prasidės masinė daugiabučių renovacija ir ko tikėtis svarbiausiais energetikos klausimais?
A.B.: Renovacija jau pajudėjo iš mirties taško – padarėme tai, ko ankstesnei Vyriausybei nepavyko padaryti per ketverius metus. Tačiau negalime pernelyg džiaugtis, nes rezultatus matysime tik po to, kai gyventojai ims gauti mažesnes sąskaitas už šildymą. Kad tai įvyktų, dirbame kompleksiškai. Tam svarbi ne tik renovacija. Vykdysime šilumos ūkio sektoriaus pertvarką. Šio tikslo pirmiausia siekiama didinant pigesnio vietinio biokuro panaudojimą šilumos gamyboje. Dar šiemet tam skirsime apie 100 mln. Lt iš nepanaudotų ES struktūrinių fondų ir Klimato kaitos programos lėšų, jos suteiks galimybių modernizuoti tų savivaldybių šilumos ūkius, kuriuose šilumos kaina šiuo metu didžiausia.
Ilgesnėje perspektyvoje, dvejų–ketverių metų laikotarpiu, tolesnė šilumos ūkio pertvarka bus orientuota į platesnį biokuro panaudojimą, efektyvios kogeneracijos būdu bendrai gaminant šilumą ir elektrą. Planuojame ženklų 2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą.
VEIDAS: Kokios įtakos politikai ir valdančiosios daugumos darbui vienu ar kitu atveju turės verdiktas Darbo partijos byloje? Jūsų nuomone, ar Viktorui Uspaskichui bus skirta reali laisvės atėmimo bausmė?
A.B.: Nenoriu spėlioti bylos baigties, teisėsauga turi atlikti savo darbą iki galo.
VEIDAS: Kokį matote Lietuvos partijų žemėlapį po penkerių metų, ar kursis daugiau naujų partijų, ar jų mažės?
A.B.: Mano nuomone, partijų skaičius šalyje turėtų mažėti. Kuo partijos bus stambesnės, tuo visuomenei bus lengviau apsispręsti, kurią politinę jėgą palaikyti, už kurią partiją balsuoti rinkimuose, ir tos partijos vaidmuo politiniame gyvenime stiprės. Aš nekalbu apie dvipartinę sistemą, turiu omenyje trijų–penkių pagrindinių partijų aktyvų dalyvavimą politiniame gyvenime.
VEIDAS: Ar 2014 m. prezidento rinkimuose mesite iššūkį Daliai Grybauskaitei?
A.B.: Vyriausybė šiuo metu turi spręsti aktualius energetikos, socialinius klausimus, kuriems reikia itin daug dėmesio, tad apie kitus rinkimus kalbėti anksti. Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavime bus keliamas klausimas dėl partijos apsisprendimo dalyvauti rinkimuose. Tačiau konkrečių kandidatūrų klausimas gali būti sprendžiamas tik kitų metų partijos konferencijoje.