„Veido“ interviu –  Europos komisaro Algirdo Šemetos kontrargumentai, kodėl euras Lietuvai yra gėris, nepaisant, kad kai kurie ES turtingieji ir kaimynai lenkai į šį klubą neskuba, o kai kurios eurą turinčios šalys gyvena prasčiau nei jį turinčios.

„Ateityje Europos vienijimosi branduolys bus euras. Svarbiausi ekonominiai sprendimai bus priimami prie euro zonos derybų stalo”, – neabejoja Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta. Tad sėkmė, kad ir Lietuva, nors ir paskutinė iš Baltijos šalių trejetuko, birželį turėtų būti oficialiai pakviesta nuo kitų metų sausio sėstis prie šio stalo. O juk juokaujama, kad jei nesi prie stalo, vadinasi, esi valgiaraštyje.

Tačiau euro įvedimo nuo kitų metų nori mažiau nei pusė lietuvių, ir jie turi įvairių kontrargumentų. Kiek, remiantis kitų ES šalių – tiek turinčiųjų eurą, tiek jo neturinčiųjų – pavyzdžiu jie pagrįsti, aiškinamės su eurokomisaru, atsakingu už mokesčius, muitus, statistiką, auditą ir kovą su sukčiavimu, buvusiu Lietuvos finansų ministru A.Šemeta.

VEIDAS: Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per maždaug septynerius metus šalia įprasto ekonomikos augimo euras kasmet duoda iki 2 proc. BVP lygio augimą. Bet, pavyzdžiui, slovėnų, kurie pirmieji iš 2004 m. ES naujokių dešimtuko įstojo į euro klubą, BVP gyventojui (skaičiuojant pagal perkamosios galios indeksą) vienintelių krito žemiau, nei buvo iki stojimo į ES. Kaip agituotumėte Lietuvos gyventojus už eurą, jei jo neturinčios kai kurios tiek senosios, tiek naujosios šalys gyvena geriau nei jį turinčios?

A.Š.: Akivaizdu: euras yra tik priemonė tikslams pasiekti, o ne pats tikslas, todėl ir skirtingų šalių rezultatai įstojus į euro zoną tokie skirtingi. Lyginti skirtingas šalis sunku, daug kas priklauso nuo padėties, kokioje šalis buvo prieš įstodama į euro zoną. Bet, pavyzdžiui, jei lyginsime dvi kaimynes Čekiją ir Slovakiją, čekai – ne euro zonoje, slovakai turi eurą, ir jų pažanga per tą laikotarpį daug spartesnė nei Čekijos.

Taip, kai kuriose euro naujokėse – Slovėnijoje ar Kipre susiduriama su problemomis, bet dėl jų ne euras kaltas: tai vidaus politikos, pirmiausia ekonominės, pasekmė.

Lietuva, maža atvira ekonomika, be abejo, susiduria su įvairiomis rizikomis. Neseniai išgyvenome krizę, buvo nuogąstavimų, kad litas bus devalvuotas. Pagrindinis dalykas, ką pasiektume įsivedę eurą, – panaikintume valiutų kurso riziką, o tai savaime atsilieptų palūkanų normoms: jos sumažėtų, ir būtent tai duotų pozityvų efektą Lietuvai.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 182014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.
Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2014-m