Šiandien Lietuvoje statistinis jaunuolis prie televizoriaus praleidžia pusvalandžiu mažiau laiko nei prieš penkerius metus. Televizijos bando atsigriebti perkeldamos turinį į internetą, tačiau konkuruoti tinkle nepalyginti sudėtingiau.

Įprasta, kad tėvai piktinasi, esą vaikai per daug laiko praleidžia prie televizoriaus. Tačiau interneto amžiuje situacija apsivertusi 180 laipsnių kampu: sulig kiekvienu nauju sezonu televizijos auditorija sensta, o anksčiau televizoriui skirtą laiką jaunimas dabar skiria kompiuteriui. Tyrimų bendrovės TNS LT duomenimis, televizijos žiūrimumas tarp vadinamosios „Kartos Y“ atstovų stabiliai mažėja. 2007-aisiais vidutinis 15–24 metų jaunuolis prie televizoriaus per parą praleisdavo beveik pustrečios valandos, o praėjusiais metais – jau tik nepilnas dvi valandas.
Nepaisant to, bendras televizijos žiūrimumas išlieka stabilus. TV metrų statistikos duomenimis, pernai, kaip ir prieš penkerius metus, vidutinis Lietuvos gyventojas prie televizoriaus praleisdavo maždaug tris su puse valandos. Tai reiškia, kad prarastus jaunus žiūrovus televizijoms pavyksta kompensuoti vyresniaisiais. Vidutinis populiariausios šalies televizijos TV3 žiūrovas per penkerius metus paseno nuo 34 iki 38 metų, antros pagal populiarumą LNK televizijos – nuo 32 iki 35 metų.
Svarbu pabrėžti, kad kalbama apie laiką, praleistą prie televizoriaus, bet ne prie televizijos apskritai. Visos didžiausios šalies televizijos jau persikėlė į internetą. Jei žiūrovas peržiūri laidą tinklalapyje esančiame archyve, TV metrai to neužfiksuoja. Tačiau teigti, kad televizijos žiūrimumas internete tarp jaunimo kompensuoja tą prarastą pusvalandį prie televizoriaus, būtų naivu.
Priešingai – pamažu daugėja jaunuolių, kurie atsisako televizijos, kad ir per kokį įrenginį ji būtų transliuojama. Iš viso Lietuvoje tik kiek daugiau nei 1 proc. šalies gyventojų teigia nežiūrintys televizijos, ir ši dalis kasmet išlieka stabili. Tačiau jos sudėtis keičiasi. Pasak TNS LT projektų vadovės Linos Petraitienės, anksčiau tarp televizijos nežiūrinčiųjų buvo daugiau asocialių asmenų, kurie tiesiog neturėdavo televizoriaus, o šiandien nežiūrėjimas pamažu tampa principine pozicija: tarp televizijos atsisakančiųjų daugėja jaunų, išsilavinusių didžiųjų miestų gyventojų. 15–29 metų asmenų šioje grupėje – daugiau nei kas antras.
Šiandien, kol televizijos žiūrimumas išlieka stabilus, šios tendencijos dar per menkos, kad sukeltų problemų. Tačiau kai karta, užaugusi su kompiuteriu ir neturinti įpročio leisti vakarus prie televizoriaus, taps pagrindiniais vartotojais ir reklamos užsakovų taikiniais, televizijoms šie žmonės bus patys svarbiausi. Ar pavyks juos prisivilioti tada, jei nepavyksta šiandien?

Televizijų atstovai: jaunimas užaugs ir sugrįš prie TV

Populiariausių Lietuvos televizijų atstovai neabejoja: pavyks. „Jaunimas turi daugybę kitų užsiėmimų. Aš pats būdamas tokio amžiaus televizijos nežiūrėjau, – prisipažįsta LNK programų direktorius Aivaras Prancūzevičius. – Tačiau kai žmonės pradeda dirbti pagal reguliarų grafiką, grįžta namo pavargę, tampa didesni ar mažesni namisėdos. Tada jie ir įsijungia televizorių.“
Pašnekovo manymu, auditorijos sumažėjimas atsiradus naujai žiniasklaidos priemonei – internetui yra natūralus procesas. „Apokaliptinės grėsmės neįžvelgiame“, – tikina A.Prancūzevičius, pabrėždamas, kad nors jų televizija stengiasi pasiūlyti laidų visoms amžiaus grupėms, didžiausia siekiamybė yra patraukti 25–55 metų žiūrovą – tą, kuris, nėra „Kartos Y“ atstovas.
TV3 orientuojasi į šiek tiek jaunesnius – 15–49 metų asmenis bei šeimas, ir kol kas jiems sekasi. Kaip teigia šios televizijos programų direktorius Jurgis Jefremovas, jauna auditorija augdama prisijungia prie bendros auditorijos, dėl to bendras žiūrimumas nekrinta. Jei laikui bėgant žiūrimumas pradėtų mažėti, televizija tikisi tai kompensuoti plėtodama internetinę televiziją. „Baimės dėl ateities tikrai nejaučiame. Koks skirtumas, per ką transliuosime – per televizorių ar per internetą. Tai vis tiek bus mūsų televizija“, – deklaruoja J.Jefremovas.
Vis dėlto tai, kad televizijos keliasi į internetą, nereiškia, jog jaunimas būtinai pradės jas žiūrėti šioje erdvėje. Svarbu ne tik turinio perdavimo būdas, bet ir pats turinys. Jei jis neaktualus – nebus žiūrimas, kad ir padėtas prieš nosį.
„Tiek žinių, tiek pramogų randu internete. Abejoju, kad vėliau pradėsiu žiūrėti televiziją. Man jai gaila laiko“, – neslepia Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos vienuoliktokas Adomas Venčkauskas ir iš karto pamini du iššūkius, su kuriais televizijos susiduria šiandien. Pirmasis – televizijos turi konkuruoti ne, kaip įprasta, su kitais keliais kanalais, bet su begale interneto tinklalapių. Antrasis – internetas suformavo kitokį vartotojo santykį su informacija. Jaunimui, internete įpratusiam vienu metu naršyti keliuose tinklalapiuose, žiūrėti televiziją (nesvarbu, ar televizoriaus, ar kompiuterio ekrane) atrodo kaip laiko švaistymas.
Nebent televizija siūlo ką nors, kas būtų labai aktualu ir kokybiškai pateikta. Bet ar siūlo? „Tikriausiai anksčiau ar vėliau televizija grįš į mano gyvenimą, tik manau, kad tuomet norėsiu žiūrėti ne lietuviškus populiariuosius kanalus, o „Travel Channel“, „Discovery“ ir pan. Šiuolaikinis išsilavinęs žmogus lietuviškoje televizijoje tikrai neranda ko žiūrėti“, – be užuolankų teigia pernai studijas Vilniaus universitete baigusi Agnė Mažeikytė.
Jos pastaba – bene pati svarbiausia lietuviškoms televizijoms. Tačiau būtent dabartinė jaunimo karta gali priversti televizijas kelti turinio kokybės kartelę.

Iššūkis televizijoms – gauti pajamų už turinį internete

„Televizijos yra patekusios į spąstus. Jos mato, kad šiandien reikia daryti pigų ir kvailą turinį, nes tai garantuoja reitingus ir reklamos pardavimą. Tačiau jos taip pat puikiai supranta, kad interneto auditorijai nebeparduosi to, kas tinka viskuo nepatenkintam pagyvenusiam asmeniui, žiūrinčiam laidas per televizorių. Natūralu, kad televizijos turės pamažu pradėti orientuotis į protingą ir mąstančią jaunimo auditoriją“, – neabejoja Mykolo Romerio universiteto Elektroninio verslo katedros lektorius Liutauras Ulevičius.
Kita vertus, protinga, mąstanti, be kita ko, ir anglų kalbą suprantanti auditorija turi iš ko rinktis: norintiems internete prieinama užsienio televizijų produkcija. Lietuvoje, kur interneto skverbtis ir greitis yra vieni didžiausių pasaulyje, o jaunimo naudojimasis kompiuteriu beveik šimtaprocentinis, praktiškai nėra techninių kliūčių pasiekti ir be trukdžių žiūrėti užsienio televizijų laidas. Kliūtis galėtų būti nebent pačių jaunų žmonių galvose – toli gražu ne visi pasiryžę ieškoti norimų laidų, tuo labiau užsienio kalba. Tačiau neigti, kad tai darančiųjų segmentas egzistuoja ir ateityje turi potencialo didėti, būtų klaida.
Taigi lietuviškų televizijų ateityje laukia dvigubas iššūkis – ne tik privilioti jauną auditoriją, bet ir nukonkuruoti taip pat į ją besitaikančias užsienio televizijas. Be to, vien pritraukti žiūrovą nepakanka – dar reikia sugalvoti, kaip iš jo užsidirbti. Internete prieinamas lietuviškų televizijų turinys generuoja tik labai mažą bendrų reklamos pajamų dalį.
„Pajamų modelio pertvarkymas yra iššūkis Lietuvos televizijoms. Joms reikia sugalvoti, kaip gauti pajamas ir už internetu pateikiamą turinį. Jeigu tai nebus padaryta laiku, jauną vartotoją patrauks konkurentai iš tarptautinių kompanijų. Tokiu atveju dabartinėms televizijoms liktų tik vyresnė lietuviškai ir rusiškai suprantanti auditorija, kuri pajamų atžvilgiu ateityje nebus įdomi. Pensininkų galimybės pirkti bus daug mažesnės nei dabartinio jaunimo“, – analizuoja L.Ulevičius.
Specialisto nuomone, tai, kad jaunimas atpranta nuo televizoriaus, nereiškia, jog atpranta ir nuo audiovizualinio turinio: „Pasikeitė įpročiai ir vartojimo pobūdis. Tačiau įdomūs filmai ir įdomios laidos ir toliau yra žiūrimos.“ Tereikia, kad tų įdomių laidų būtų.

“LNK programų direktorius A.Prancūzevičius: „Aš pats būdamas tokio amžiaus televizijos nežiūrėjau.

Elektroninio verslo specialistas L.Ulevičius: „Televizijos turės pamažu pradėti orientuotis į protingą ir mąstančią jaunimo auditoriją.“

Laikas, kurį statistinis Lietuvos gyventojas praleidžia žiūrėdamas televiziją (min. per parą)
(maketuoti kaip dvi kreives)

Metai 2007 2008 2009 2010 2011
Visi gyventojai 202 203 206 207 204
Jaunimas (15–24 m.) 147 139 130 125 119
Šaltinis: TNS LT