„Geriausia mokesčių reforma – juos padaryti aiškius, skaidrius ir nebrangiai administruojamus“, – vis primena vienas žinomiausių ir labiausiai patyrusių finansų srities specialistų Vidurio ir Rytų Europoje, „Cicero Capital“ (Škotija, Estija) generalinis direktorius Jamesas Oatesas. Toks jo patarimas ir Lietuvos Vyriausybei, žadančiai imtis mokesčių reformos.

Beje, Baltijos regionu J.Oatesas domisi jau daugiau nei tris dešimtmečius, daug metų dirba Estijoje, kurioje įsikūręs investicijomis Rytų ir Vidurio Europoje užsiimančios “Cicero Capital” bendrovės biuras. Geriausiu finansų analitiku „Greenwich Investors“ pripažintas J.Oatesas dažnai dalyvauja CNBC, CNN, BBC, „Bloomberg“ televizijų laidose, o šįsyk sutiko „Veidui“ pakomentuoti Algirdo Butkevičiaus sudarytos darbo grupės siūlymus mokesčių sistemai pertvarkyti. Beje, J.Oatesas – ir šiandien Vilniuje vykstančio Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo vienas pagrindinių pranešėjų.

VEIDAS: Darbo grupė mokesčių reformai rengti savo siūlymais patvirtino dabartinės Lietuvos Vyriausybės kryptį – mokesčių progresyvumo link. Siūloma didinti neapmokestinamų pajamų dydį, kad mažėtų mokesčių našta mažiau uždirbantiesiems. Jūs už ar prieš mokesčių progresyvumą?

J.O.: Tai normali socialdemokratinės Vyriausybės darbotvarkė – peržiūrėti gyventojų pajamų mokesčius, kad gaunantieji didesnes pajamas mokėtų daugiau, ir taip siekti padaryti mokesčius teisingesnius. Neprieštarauju pačiam progresinių mokesčių principui – aš jam netgi pritariu. Tačiau, viena vertus, Vyriausybė turi siekti sukurti teisingą mokesčių sistemą, antra vertus, mokesčiai negali tapti sudėtingesni, mažiau suprantami ir brangiau administruojami. Jei mokesčių sistema darosi sudėtingesnė, išlaidos jai administruoti turi pateisinti jos naudą. Taigi čia tarsi plona linija, ant kurios Vyriausybei tenka balansuoti.

Mano pastebėjimu, ypač socialdemokratų partijoms dažnai kyla pagundų pernelyg reguliuoti mokesčių sistemą, o tai kartais gali vesti į savotišką tų pačių mokesčių kanibalizmą. Tai labai pavojinga ir gali baigtis tuo, ką turime Didžiojoje Britanijoje: progresiniai mokesčiai įvesti, bet skaičiuojant ilguoju laikotarpiu rezultatas toks, kad mažiau uždirbantieji sumoka daugiau mokesčių nei turtingieji, nes šie dėl mokesčių sistemos sudėtingumo sugeba kai kurių jų išvengti. Kuo sudėtingesnė mokesčių sistema, tuo lengviau juos slėpti. Aš visiškai pritariu progresinių mokesčių sistemos idėjai, tačiau dažnai bandymas tiesiog labiau apmokestinti turtingesnius žmones sukuria ne progresinių mokesčių, o tik sudėtingesnę mokesčių sistemą. Bet progresinių mokesčių sistemą įmanoma sukurti ir su proporciniais mokesčiais, taikant gana aukštą neapmokestinamą minimumą.

VEIDAS: Darbo grupė siūlo ir atvirkštinį dalyką – nustatyti „Sodros“ įmokų lubas, tikintis, kad tai gali padėti į Lietuvą pritraukti stambių užsienio bendrovių, gebančių mokėti bent jau Lietuvos masteliu didelius atlyginimus. Ar tokie pakeitimai padėtų pasiekti šio tikslo? Kita vertus, ar tai dera su socialinių įmokų solidarumo principu?

J.O.: Viena vertus, turi būti paisoma socialinio solidarumo principų, antra vertus, daugumai investuotojų kelia susirūpinimą, kad didžiuliai socialiniai mokesčiai ir juolab jų progresyvumas dar labiau apmokestina darbą, o tai kenkia ir pačiai mokesčių sistemai. Taigi keičiant ir pajamų, ir socialinius mokesčius reikia būti tikriems, kad bus artėjama prie Vyriausybės keliamų tikslų, bet nekomplikuoti mokesčių sistemos ir nesukelti sunkumų įdarbinant specialistus.

Yra šalių, kuriose žmonės, užuot įsidarbinę bendrovėse, steigia savo individualias įmones ir taip bando išvengti dalies socialinių mokesčių, o tai jau rodiklis, kad šie per dideli. Socialinių mokesčių lubos būtinos, tačiau kokiame aukštyje jos turi būti – tai jau politinių debatų klausimas.

VEIDAS: Kaip vertinate siūlymus perkelti bazinę senatvės pensiją į valstybės biudžetą bei taip gelbėti socialinio draudimo biudžetą nuo ir taip didžiulio deficito?

J.O.: Pinigų poreikio socialinėms reikmėms augimas nesibaigiantis, ir čia reikia priimti sudėtingus sprendimus. Jei tam nesurenkama pakankamai pinigų, galima vis didinti mokesčius, bet tuomet jie taps regresiniai. Kartais mokesčių kėlimas netampa labiau teisingas, priešingai – sukuriama mažiau teisinga sistema, o politinis tikslas nėra pasiekiamas.

Socialiniai mokesčiai sudėtingiau valdomi nei pajamų, tad gerai, kad Lietuvoje imamasi spręsti šį klausimą. Tačiau, deja, iki šiol nė vienai šaliai nepavyko to padaryti tobulai. Šiandien Lietuva pasiryžusi tą padaryti ir turi tokią galimybę, bet trumpuoju laikotarpiu tam prireiks kur kas didesnių išlaidų. Todėl politikai apie pokyčių tikslą turi aiškinti žmonėms, kad šie juos palaikytų. Beje, kitose valstybėse yra ne socialinio draudimo įmokos, bet socialiniai mokesčiai, o draustis kiekvienas gali individualiai.

VEIDAS: Ar Europoje tebemadingas automobilių mokestis, kuris Lietuvoje vis siūlomas, bet kol kas nepriimamas?

J.O.: Europoje įprasta apmokestinti transporto priemones. Bet dėl šių mokesčių mano nuomonė dvilypė. Taip, Estijoje šis mokestis yra, bet labai nedidelis, o automobilių kainos dėl įvairių mokesčių lengvatų Estijoje mažesnės nei kitose šalyse ir tai gerina gyvenimo lygį.

Lietuvoje šį mokestį, manau, bandoma įvesti dėl spaudimo iš Briuselio. Tačiau nesu tikras, kad iš to būtų naudos Lietuvos visuomenei. Šaliai, kurios gyvenimo lygis yra toks kaip Lietuvos, vargu ar automobilių apmokestinimas būtų geras sprendimas. Aš asmeniškai oponuočiau Vyriausybei, kuri siektų tokio mokesčio.

VEIDAS: Kokia būtų jūsų nuomonė apie siūlomą visuotinį nekilnojamojo turto mokestį?

J.O.: Mano įsitikinimu, nekilnojamojo turto, žemės apmokestinimas yra taiklesnis ir efektyvesnis būdas pasiekti politinių tikslų – teisingesnių mokesčių. Beje, nekilnojamasis turtas, žemė – kur kas geriau turtingą žmogų apibūdinantis rodiklis nei didelės jo pajamos. Tačiau Lietuvoje didelis turtas nėra tiek apmokestinamas, kiek didelės pajamos. Tikiuosi, Lietuva rimtai apsvarstys tokius dalykus.

Kaip rodo kitų šalių patirtis, protingai sureguliuotas nekilnojamojo turto, žemės mokestis labai veiksmingas biudžeto pajamoms. Įdomu, kad šių mokesčių tarifas paprastai nebūna didelis, bet per juos galima surinkti svarią sumą į biudžetą. Be to, jie labai paprastai administruojami. Tai labai gera priemonė mokesčių naštai neturtingiesiems palengvinti, o tai ir įtraukta į socialdemokratų darbotvarkę.

VEIDAS: Taip, ES statistikos agentūros „Eurostat“ neseniai paskelbtoje ataskaitoje konstatuota, kad kapitalas ir turtas Lietuvoje apmokestinamas kur kas mažiau nei kitose ES šalyse, o darbas – daugiau.

J.O.: Tokia buvo pastarojo laikotarpio tradicija – koncentruotis į darbo apmokestinimą (pajamų, pelno mokesčius, dividendus). Bet aš palaikau didesnius turto mokesčius. Manau, Lietuvos Vyriausybė turėtų imtis subalansuoti finansinę naštą.

VEIDAS: Kaip vertinate politikų siūlymus įvesti daugybę pridėtinės vertės mokesčio išimčių?

J.O.: Politikams kyla pagundų įvesti daug ir didelių mokesčių, o paskui imti kurti daug išimčių. Kur kas geriau turėti paprastesnę, skaidresnę ir mažesnių mokesčių sistemą, nei įvesti labai didelius mokesčius, o paskui imti taikyti išimtis.

Sudėtingos mokesčių sistemos administravimas labai greitai praryja net mokesčių padidinimą. Štai Didžiojoje Britanijoje, skaičiuojant visą mokesčių administravimo mechanizmų kainą, ji artėja prie 7 proc. visų surenkamų mokesčių sumos, o Estijoje šis skaičius yra vos 0,07 proc. Tai labai didelis Estijos biudžeto pranašumas.

VEIDAS: Minėtoje ES statistikos agentūros „Eurostat“ ataskaitoje konstatuota, kad Lietuvoje sumokama mažiausiai mokesčių ES, skaičiuojant nuo BVP. Tačiau gyventojai, atvirkščiai, skundžiasi, kad mokesčių našta sunkiai pakeliama.

J.O.: Manau, Lietuva pateisino savo, kaip nedidelių mokesčių šalies, reputaciją. Ir tai gerai. Tačiau Lietuvos rinkėjai valdančiajai daugumai yra suteikę teisėtą demokratinį mandatą reformuoti mokesčius. Jei Vyriausybė juos nuspręstų didinti, tai reikia daryti atvirai, lanksčiai, be abejo, ir kad to kaina nebūtų per didelė. Mano nuomone, labai svarbu išlaikyti šalies investicinį patrauklumą, o tai galima padaryti užtikrinant, kad darbas nebūtų pernelyg apkrautas mokesčiais – tiek pajamų, tiek socialiniais. Kaip minėjau, yra kitų būdų biudžetui papildyti, pavyzdžiui, labiau apmokestinant nekilnojamąjį turtą, žemę.

VEIDAS: Ar dabar, Lietuvai siekiant įsivesti eurą, tinkamas laikas pradėti naujas mokesčių reformas, rizikuojant susigadinti Mastrichto reikalavimų rodiklius?

J.O.: Nėra nei gero, nei blogo laiko taisyti mokesčių trūkumus, kaip ir negalima biudžeto deficitu susirūpinti tik tada, kai ateina laikas atitikti Mastrichto kriterijus. Biudžeto stabilumas turi būti tolygus.

Nemanau, kad nenuoseklu tuo pat metu bandyti ir keisti mokesčių sistemą, ir siekti euro, jei manome, kad Vyriausybė tai daro protingai, o mokesčių reforma – prioritetas. Jei tikime, kad reforma duos teigiamą rezultatą, geriau jos imtis dabar, nei atidėti vėlesniam laikui. Jei Lietuva apsisprendė žengti šį žingsnį, reikia ir žengti – taisyti sistemiškai viską iš karto, suvokiant pokyčių privalumus ir trūkumus. Žinoma, tai turi būti susieta su fiskaline ir monetarine politika.

Ko nelinkėčiau nei aš, nei joks Lietuvos draugas, kad tos reformos būtų įgyvendinamos eklektiškai: šiandien darom viena, o rytoj gal kita. Vyriausybė turi nusistatyti aiškią darbotvarkę, ką ir kada reikės įgyvendinti, ir rinkėjams pasakyti, kad štai tokio tikslo mes siekiame, tokia yra jo kaina, o štai toks yra mūsų darbų tvarkaraštis.

VEIDAS: Ar tikite Lietuvos galimybe prisijungti prie euro zonos 2015-aisiais?

J.O.: Taip, visiškai. Estija jau priklauso euro zonai, bet Lietuva yra buvusi labai arti to, kad būtų tapusi pirmąja eurą įsivedusia Baltijos šalimi, jei ne tam tikros techninės kliūtys ir politinės priežastys. Latvija, visiškai realu, prie euro zonos gali prisijungti 2014 m.

Manau, Lietuvai jos užsibrėžtas siekis tapti euro zonos nare 2015-aisiais pasiekiamas. Vienintelė priežastis taip neatsitikti – jei pati Vyriausybė nuspręstų šį tikslą nukelti. Bet net tokiu atveju žmonės neturėtų jaudintis – juk į euro zoną įstojama visam laikui, tai radikalus sprendimas. Tad ne taip svarbu, Lietuva eurą įsives 2015 ar 2017 metais – svarbiausia, kad atitiktumėte narystei euro zonoje keliamus reikalavimus.

“Nekilnojamasis turtas, žemė – kur kas geriau turtingą žmogų apibūdinantis rodiklis nei didelės jo pajamos. Tačiau Lietuvoje didelis turtas nėra tiek apmokestinamas, kiek didelės pajamos.”