M. Seibak

Dešiniajame Neries krante anksčiau kone dešimtmetį į savo spektaklius kviesdavo Elfų teatras. Jo repertuaras buvo orientuotas į jaunuosius žiūrovus, kuriems spektaklių mieste niekuomet nebuvo per daug.
Šįmet savo pirmąjį sezoną toje pačioje salėje Konstitucijos prospekte pradėjo Vilniaus kamerinis teatras, daugiau dėmesio skiriantis vyresniam žiūrovui. Teatro įkūrėjais tapo keturi anksčiau Elfų teatre vaidinę aktoriai: Žana Jablonskytė-Gudaitienė, Tadas Gudaitis, Vaiva Markelytė ir Marius Mačiulis. Mariaus žmona, amerikietė solistė ir režisierė Alicia Gian, persikėlusi gyventi į Vilnių, tapo Vilniaus kamerinio teatro meno vadove. Ji šiame teatre režisavo jau du spektaklius: muzikinę komediją „Meilė be akcento“ ir tragikomediją „Kai žmonės vaidino Dievą!..“, sukurtą pagal pjesę „Anos Frank dienoraštis“.
Iš viso dabartiniame teatro repertuare – aštuoni iš Elfų teatro paveldėti spektakliai vaikams ir keturi, siūlomi suaugusiems žiūrovams, iš kurių trys – muzikiniai. Kaip „Veidui“ pasakojo Vilniaus kamerinio teatro direktorė Inga Ladygienė, išskirtinis naujajame teatre rodomų muzikinių spektaklių bruožas – gyva muzika: „Kartais muzikantų ansamblis įsikuria šalia scenos, kartais režisieriai jam randa vietos scenoje. Vieniems spektakliams užtenka kelių instrumentalistų, kitiems reikia kvarteto ar net seksteto. Tačiau stengiamės, kad muzika skambėtų gyvai.“
Trijų šimtų penkiasdešimties (su pristatomis kėdėmis) vietų teatro salėje, pasak I.Ladygienės, pakanka. Daugelis pastebi, kad šio teatro spektakliai turi savo išskirtinį veidą. Nesistengiama publikos priblokšti (to, beje, ir neleistų kuklūs spektaklių biudžetai), tačiau sujaudinti dažniausiai pavyksta. Bilietų kainos į spektaklius suaugusiems žiūrovams svyruoja nuo 25 iki 65 litų.

Miuziklas pagal I.Šeiniaus „Kuprelį“

Neseniai Vilniaus kamerinis teatras pakvietė į premjerą – Jono Sakalausko miuziklą „Kuprelis“, kurio pagrindu tapo garsusis lietuvių literatūros klasiko Igno Šeiniaus romanas.
Pasak kompozitoriaus, „Kuprelis“ libretui tiko idealiai: „Jame – ir nestandartinė meilės istorija, ir tautinio atgimimo atgarsiai, ir žmogaus su negalia prisitaikymo visuomenėje tema. Visas tekstas, kuris skamba miuzikle, yra iš romano, autentiškas – man pačiam nieko pridėti nereikėjo.“
Šį miuziklą J.Sakalauskas parašė dar 2007 m. Pirmasis jo pastatymas įvyko studentiškame „Palėpės“ teatre. Ten jį režisavo kompozitoriaus dėmesį į „Kuprelį“ atkreipęs Olegas Kesminas. Pastatymui Vilniaus kameriniame teatre buvo pasirinktas režisierius Raimundas Banionis.
„Man patiko jo spektaklio kinematografiškumas, paprastas ir aiškus istorijos pasakojimo būdas. R.Banionis nepiktnaudžiavo istorinėmis detalėmis, pasitelkė minimalistiškai stilizuotą scenografiją. Ypač buvau sužavėtas Kuprelio vaidmens atlikėjo Vaido Baumilos darbo. Po magistro studijų Gilfordo (Didžioji Britanija) vaidybos mokykloje Vaidas profesionaliai stipriai ūgtelėjo ir sukūrė ne tik vokaliniu, bet ir vaidybiniu požiūriu įsimintiną vaidmenį“, – savo įspūdžius pasakojo J.Sakalauskas.
Tiek V.Baumila, tiek „Kuprelio“ Gundos vaidmens atlikėja Ingrida Žiliūtė yra pirmosios Vilniaus kolegijos Menų fakulteto miuziklo specialybės laidos absolventai.

Ateinančių metų svajonės

Artimiausia kita Vilniaus kamerinio teatro premjera planuojama vasarį. „Tai bus lietuvių dramaturgo parašyta komedija“, – intriguoja I.Ladygienė, bet autorių kol kas neatskleidžia.
Kukli Vilniaus kamerinio teatro vadovės svajonė – finansiškai sustiprėti tiek, kad teatro spektaklius būtų įmanoma rodyti ir kituose Lietuvos miestuose. Kol kas organizuoti gastrolių jaunas kolektyvas, visą organizacinę naštą velkantis ant savo pečių, tiesiog nėra pajėgus.
O J.Sakalauskas šiuo metu užsiėmęs operos, pasakojančios apie lietuvių tremtinių likimus, kūrybiniu procesu. Kur bus statoma ir rodoma būsimoji opera – dar nėra nuspręsta. Kompozitoriaus manymu, tokiam spektakliui idealiai tiktų Lietuvos rusų dramos teatro erdvė.