Sveikata. „Jei jūsų motina nėštumo laikotarpiu ribojo save dietomis, tikėtina, kad ne tik turėsite polinkį tukti, bet ir sunkiau adaptuositės erdvėje, patirsite neurologinių sutrikimų ir būsite mažiau atsparūs navikinėms ligoms“, – įspėja prof. Janina Tutkuvienė, kuri vadovauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros mokslininkų kolektyvui, tyrinėjančiam sąlygas iki nėštumo ir nepakankamos mitybos įtaką palikuonims.

„Veidas“ su profesore kalbasi apie tai, kodėl pastaruoju metu vis labiau tunkame ir kiek reikšmės tam turi paveldimumo, aplinkos bei kiti, iki galo dar neištirti veiksniai.

VEIDAS: Vaikų ir paauglių nutukimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus ūgtelėjo 1–3 proc., o antsvoris – maždaug 5–7 proc. Ar žinoma, kas lemia tokį spartų rodiklių prastėjimą?

J.T.: Prognozių, kad taip gali atsitikti, turėjome panašiai prieš 15 metų. Su užsienio kolegomis auksologais (augimo ir brendimo specialistams) nagrinėdami Lietuvos vaikų tyrimų rezultatus, pasiekusius turbūt žemiausią (ypač tarp mergaičių) liesumo tašką apie 2000 metus, diskutavome, kad netrukus galime sulaukti to, kas jau keletą dešimtmečių vyko JAV. Nuolat stebėjome vaikų ir paauglių ūgio, svorio bei kūno masės indekso dinamiką, kuri palyginti ilgai buvo stabili, tačiau negalėjome patikėti, kad mūsų vaikų ir paauglių kūno stambėjimas prasidės taip greitai. Lietuvoje iki 2010 m. nutukimo paplitimo procentas buvo dar palyginti nežymus, tačiau užteko penkerių metų, ir mes sparčiai pradėjome vytis daugelį Vakarų šalių. Šiandien jau nereikia būti mediku ar mokslininku, kad pastebėtum, jog stambių vaikų  kur kas daugiau nei prieš 10 metų.

Daugelyje šalių (ir Lietuvoje) XX a. viduryje ir antroje pusėje įvyko labai akivaizdi ūgio akceleracija (t.y. kūnas padidėjo į aukštį), o štai dabar stebime storėjančius vaikus (ūgiui nustojus didėti, veikiant vadinamiesiems kūno didinimo, t.y. akceleracijos, veiksniams, kūnas pradeda stambėti – auga svoris). Lietuvoje nutukusių vaikų dar nėra tiek daug kaip daugelyje kitų šalių, tačiau anksčiau niekada neturėjome tiek daug kraštutinai nutukusių vaikų. Sunku patikėti, kad šios prognozės išsipildė taip greitai.

VEIDAS: Gyvename šalyje, kurioje kas penktas gyventojas turi antsvorio. Ką rodo jūsų tyrimai? Kada padėtis ėmė prastėti ir kaip tai bando aiškinti mokslininkai?

J.T.: 2008 m. atlikome tyrimą ir pastebėjome, kad darželinio amžiaus vaikai jau gerokai stambesni, nei buvo prieš dešimtmetį. Padėtis dar labiau prastėjo 2013–2015 m.: kai kuriose amžiaus grupėse nutukimas padvigubėjo. 2010 m. atliktas žvalgomasis tyrimas parodė, kad nutukimo paplitimas kai kuriose amžiaus grupėse per dešimtmetį padidėjo 1–3 proc., antsvorio, tai yra padidėjusio svorio, bet dar ne nutukimo, užfiksuota 5–7 proc. daugiau.

VEIDAS: Daugelis dėl papildomų kilogramų skuba kaltinti prastą ir nesubalansuotą mitybą. Kokias problemas įžvelgia mokslininkai?

J.T.: Mokslinių teorijų labai daug, bet jei susiklosčiusią situaciją vertinsime nuo Antrojo pasaulinio karo metų – mūsų mityba keitėsi drastiškai. Per visą savo evoliuciją žmogus dar niekada nevalgė tiek daug ir tokių koncentruotų maisto produktų, kaip šiandien. Ypač svarbu – ėmėme vartoti labai daug baltymų (tiek augalinių, tiek gyvulinių), o tai mūsų organizmui buvo gana netikėta. Jei kalbėsime apie vaikus, jau įrodyta, kad per didelis baltymų kiekis jų maiste yra nė kiek ne mažiau žalingas nei didesnis riebalų kiekis.

Šiuo metu mokslininkai svarsto, ar tik nebus pasaulio pediatrai prieš 30–40 metų padarę klaidos, kai buvo nuspręsta sumažinti vadinamojoje maisto medžiagų suvartojimo formulėje riebalų kiekį, pakeičiant juos statybine organizmo medžiaga – baltymais. Pastarųjų septynerių aštuonerių metų studijų tyrimai rodo, kad gausiai baltyminiu maistu maitinti vaikai labiau nei kiti pasižymi medžiagų apykaitos, tai yra metaboliniais, sutrikimais, polinkiu tukti.

Įdomu tai, kad vienos kartos mitybos ypatumai fiksuojami epigenetiniu lygmeniu, todėl gali lemti kelių palikuonių kartų kūno sudėjimą.

VEIDAS: Gilinantis į priežastis, lemiančias, kad planetos gyventojai tampa vis sunkesni, susidaro įspūdis, kad jos kompleksinės. Ar galite išskirti svarbiausias?

J.T.: Yra laba daug teorijų, tačiau svarbiausios priežastys – netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas ir sutrikusi ekologinė aplinkos pusiausvyra, su kuria siejasi ir hormoninė organizmo tarša. Manoma, kad galvijų augimą skatinantys pašarai, daugelis konservantų, su maistu patekę į organizmą, trikdo medžiagų apykaitą, dažnai turi estrogeninį, tai yra moteriškų hormonų poveikį, be to, tai gali turėti įtakos ankstesniam mergaičių brendimui. Šiandien jau sutariama, kad brendimas ir kūno sudėjimas – tarpusavyje susiję dalykai. Juos veikia daugelis audinių hormonų. Žinoma, ir paveldimumas turi reikšmės, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad epigenetiniai veiksniai gali keisti genų veikimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje pakako kelerių metų pasikeitusių sąlygų, ir mūsų paauglių brendimas vyksta jau visai kitaip.

Kita  vertus, nereikia pamiršti ir kintančio gyvenimo būdo: pasak vadinamosios psichoneuroendokrininės teorijos, augančios kartos brendimas ankstėja, nes aktyvėja mūsų gyvenimo tempas, patiriame daugiau streso, jaučiamės nesaugūs ir pan. Tačiau, net ir vykstant globaliai migracijai, išlieka vadinamosios geografinės kūno stambumo taisyklės (šiaurinių kraštų gyventojai aukštesni), be to, dar iš šiandien įvairių kraštų vaikai bręsta skirtingai (pavyzdžiui, pietiečiai – anksčiau).

VEIDAS: Dar ne taip seniai mokslininkai tyrėjo gerokai atokiau gyvenančias tauteles, ilgą laiką išvengusias civilizacijai būdingų ligų. Gal iš tiesų šiandienos panacėja – kuo natūralesnis ir kuo arčiau gamtos tekantis gyvenimas?

J.T.: Kai kurios Afrikos tautelės, taip pat Samoa, kai kurios Indonezijos salyno populiacijos, ilgą laiką gyvenusios gana uždarą gyvenimą, šiandien neatlaiko vakarietiškos kultūros ir ypač tokio maisto invazijos. Pažįstu beveik 40 metų Samoa tautą tyrinėjusį mokslininką Stepheną McGarvey, kuris minėjo, kad pirmą kartą ten nuvykus apie 1976 m. beveik niekas nesirgo metaboliniu sindromu, nutukimu, ateroskleroze, širdies ir kraujagyslių ligomis. Maždaug po 10 metų jau rasta keli procentai sergančiųjų, o dar po 30 metų beveik du trečdaliai gyventojų jau sirgo metaboliniu sindromu, nutukimu, antrojo tipo cukriniu diabetu, daugiau nei pusė – hipertenzija. Mokslininkas ir daro išvadą, kad atsivėrus sienoms buvo atneštos civilizacijos ligos.

VEIDAS: Teorijos, aiškinančios individų nutukimą, kinta panašiai kas dešimtmetį. Kaip manoma šiandien: aplinka ar vis dėlto genai turi didesnės įtakos individo svorio pokyčiams?

J.T.: Neabejojama, kad paveldimumas turi reikšmės, tačiau vis daugiau diskutuojama apie epigenetinius veiksnius (tuos, kurie gali veikti paveldimumo kitimus: gyvenimo sąlygos, socialiniai veiksniai, mityba, fizinis aktyvumas, streso lygmuo populiacijoje ir pan.). Šiandien mes kaip tik ir stebime, kas atsitinka, kai naujos kartos gauna tokias sąlygas, kokių neturėjo jų tėvai ar seneliai, kai įvyksta organizmo medžiagų apykaitos perprogramavimas. Be jokios abejonės, prie to prisideda ir maisto produktuose esančios medžiagos, galinčios iškreipti metabolinį foną. Apie žalingą natrio glutamato poveikį žmogaus organizmui bene pirmasis prakalbo vokiečių mokslininkas prof. Michaelis Hermanussenas. Jo darbus Lietuvoje paviešinau maždaug prieš 10 metų, nuo to laiko daugelis žmonių permąstė savo mitybą, pakeitė nusistovėjusius įpročius.

VEIDAS: O kurios lyties atstovai mūsų šalyje statistiškai labiau nutukę?

J.T.: Mūsų tyrimai rodo, kad paauglių berniukų antsvoris keletą dešimtmečių buvo didesnis nei mergaičių, tačiau pastarąjį dešimtmetį, ypač per pastaruosius penkerius metus, mergaitės pastambėjo labiau, o kraštutinai nutukusių vaikų procentas panašus. Tarp mergaičių didesnis kūno masės indeksas gerokai dažniau siejasi su riebalinio audinio gausa, o tarp berniukų, kaip ir tarp vyrų, – rečiau. Didesnį kūno masės indeksą jiems lemia stambus skeletas ir raumenų masė, nors išimčių pasitaiko. Norint tiksliai nustatyti nutukimą būtina tirti kūno masės sudėtį ir riebalinį audinį.

Kūno masės indeksas (KMI) – labai geras rodiklis pirmam įspūdžiui susidaryti: sutariama, kad suaugusiųjų normalus KMI yra 20–25 kg/m?, nuo 25 iki 30 kg/m? – tai vadinamasis antsvoris, o nuo 30 – jau nutukimas. Šis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiūlytas normatyvas bendras visam pasauliui, tačiau žvelgiant į kiekvieną populiaciją reikia įvertinti paveldėtą kūno stambumą ir pan. Tarkime, indai yra smulkių kaulų, nedidukai, todėl jiems įprastiniai kūno masės indekso standartai netinka. Taip pat minėti KMI normatyvai netinka ir šiaurinių populiacijų gyventojams, nes šie yra aukštaūgiai, dažnai stambaus skeleto, gausesnio raumenyno (todėl ir jų santykinis kūno svoris didesnis). O jei kalbame apie vaikus ir paauglius, jų KMI kinta nuo gimimo iki pat brendimo pabaigos praktiškai kasmet, be to, dinamika yra banguojanti.

VEIDAS: Pagal kokius požymius galime spręsti, kad kenčiame nuo antsvorio ar nutukimo?

J.T.: Vertinant vaikus kartais būna sudėtinga pastebėti kokių nors kitų, nei padidėjusi kūno masė, požymių. Tačiau jeigu vaikas tampa nejudrus, apatiškas, pakinta jo dėmesys, gebėjimas susikaupti – derėtų pasikonsultuoti su endokrinologu, dietologu ar kitos artimos srities specialistu. Didesnė paauglių ir suaugusiųjų liemens apimtis – svarbus metabolinės rizikos veiksnys, rodantis, kad sutriko endokrininė sistema, o riebalai gali kauptis ir apie vidaus organus. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad moterys net ir normos atveju yra linkusios kaupti riebalinį audinį vadinamosiose saugiose vietose (klubų ir galūnių srityje): tai neatsiejama nuo reprodukcinių galimybių.

VEIDAS: Kiek individo mitybą lemia priklausymas vienai ar kitai socialinei grupei?

J.T.: Pastarojo dešimtmečio vaikų tyrimai rodo, kad jų kūno stambumas skiriasi pagal socialines grupes. Išsivysčiusių šalių atžalos iš aukštesnio socialinio sluoksnio – įprastai liesesnės: jų mityba subalansuota, vyrauja kokybiškesni produktai. Vaikai iš žemesnio socialinio sluoksnio dažniau būna nutukę. Šis fenomenas pastebėtas daugelyje šalių. Įprastai po įvykusio socialinio ar ekonominio kataklizmo visuomenei atsigaunant greičiausiai tunka aukštesnio socialinio sluoksnio grupės (jos turi lėšų, todėl gali sau leisti gausiai maitintis), tačiau visuomenei tobulėjant, gausėjant žinių apie nutukimo žalą labiau išsilavinę žmonės stengiasi taisyklingiau gyventi, sveikiau maitintis. Pavyzdžiui, mažesnes pajamas gaunantys JAV gyventojai dažniau turi antsvorio ar kenčia nuo nutukimo. Panašios tendencijos stebimos ir Lietuvoje.

VEIDAS: Medikai neslepia – esame labiausiai nutukę Baltijos valstybių gyventojai. Kas taip keičia mūsų gyvenimo kokybę?

J.T.: Nutukimas – liga, svarbi kitų ligų vystymuisi (padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas tik įrodo, kad išaugęs kūno svoris yra daugelio ligų rizikos veiksnys). Sutariama, kad pastaraisiais metais nutukimas mūsų šalyje nuolat didėja dėl plūstelėjusio vakarietiško maitinimosi modelio: tai greitas, skanus, kaloringas, bet nesveikas maistas, jame esantys skonio stiprikliai, per menkas lietuvių mitybos ir sveikatos raštingumas.

Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad dabartinė Lietuvos gyventojų mityba paveldėta iš ankstesnių laikų. Tuomet žmonės dirbo sunkesnį fizinį darbą, o dabar mūsų fizinis aktyvumas ir suvalgomų daržovių kiekis smarkiai sumenkęs. Kadangi negauname daug antioksidantų, riebalai oksiduojasi ir kaupiasi kraujagyslių sienelėse. Dėl šios priežasties širdies kraujagyslių sistemos ligos sergamumo ir mirštamumo struktūroje užima pirmą vietą, sudarydamos per 50 proc. visų priežasčių.

VEIDAS: Vienų tautų žmonės tukti linkę labiau nei kitų. Kas tai lemia?

J.T.: Manoma, kad baltai iš protėvių neturėjo paveldėti polinkio tukti, nes gyveno geografinėje vietoje, kurioje netrūko maisto atsargų (miškuose buvo pilna žvėrių, žmonės vertėsi žemdirbyste). Šiandien jau žinoma, kad mažiausiai tukti linkusios tautos, kurių protėviai gyveno sočiai (kaip pavyzdį galime minėti skandinavus). Tokiomis sąlygomis jų organizmui nebuvo būtinybės kaupti energijos juodai dienai. Tačiau tautos, kurių racionas buvo skurdus, turi vadinamąjį taupųjį genotipą ir taupųjį fenotipą. Jų palikuoniams, gavusiems maisto perteklių, nepanaudota energija greičiau virsta papildomais kilogramais (geriausias to pavyzdys šiandien – JAV juodaodžiai ir meksikiečiai).

VEIDAS: Atrodo, kad visuotinio nutukimo epidemija mažai aktuali ne tik skandinavams, bet ir italams, prancūzams?

J.T.: Tiek italus, tiek prancūzus vadinu teisinga tauta su teisingu požiūriu į maistą: jie laikosi savo mitybos tradicijų, maistą gamina namie, valgo neskubėdami, mėgaudamiesi. Taigi net ir skanus bei riebus (kepenėlių paštetai ir pan.), tačiau negausus maistas nelemia nutukimo. Be to, sudėtinga ir pastaruoju metu vis labiau kylanti psichoneuroendokrinoimunologinė teorija aiškina, kad mityba turi daug įtakos mūsų emocijoms, aktyvumui, smegenų darbui ir kt.

VEIDAS: Kaip ir miegui? Ar sutiktumėte, kad per mažos jo valandos kompensuojamos maistu, ilgainiui virstančiu antsvorio kilogramais?

J.T.: Iš tiesų, daugelis mokslininkų daro išvadą, kad dėl noro suvalgyti daugiau nei įprasta gali būti kaltos pernelyg trumpos miego valandos. Persivalgymo priklausomybė nuo miego trūkumo aiškinama tuo, kad miegant organizme keičiasi hormonų fonas, atsakingas už apetitą.

VEIDAS: Kas, jūsų vertinimu, šiuo metu daro didžiausią žalą lietuvių organizmui? Ar žmonės suvokia, kodėl taip smarkiai auga Lietuvos vaikų antsvoris ir nutukimo procentai?

J.T.: Dauguma lietuvių turi pakankamai žinių apie antsvorį, tačiau nekreipia dėmesio į savo ar atžalų svorį tol, kol nekyla rimtų sveikatos problemų. Aš sakyčiau, kad lietuviai didžiausią žalą patiria vartodami saldžius ir gazuotus gėrimus. Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja keisti juos vandeniu. Bet šiandien dar retas suvokia, kokį kiekį cukraus įsisavina išgėręs du tris litrus tokio gėrimo. Saldikliai ir kancerogenai medicinoje žinomi kaip medžiagų apykaitos ardytojai, taigi nesunku suvokti, kaip tai veikia mūsų organizmą. O kur dar saldumynai ir skonio stiprikliai (Lietuvoje apie juos pirmą kartą prabilta prieš 15 metų), skatinantys vartoti daugiau rizikingo maisto, kuris sukelia nutukimą, metabolinį sindromą, skatina širdies ir kraujagyslių ligas.

Šiandien jau gyvename tokioje pačioje aplinkoje kaip ir daugelis Vakarų šalių: mažai judame, mintame pusfabrikačiais, retai gaminame namie, tad nieko keista, kad ilgainiui tai atsisuka prieš mūsų pačių sveikatą. Dar galime tai keisti, skatindami jaunimą dažniau gaminti namie, domėtis sveiku maistu ir pan.

VEIDAS: Minėjote, kad drauge su doktorante Violeta Araminaite-Bartuškiene tyrinėjate nepakankamos mitybos įtaką palikuoniams. Gal jau pavyko išsiaiškinti esmines priežastis, kodėl lietuviai vis labiau tunka?

J.T.: Iki šiol labai daug tyrimų atlikta siekiant išsiaiškinti vaiko augimą gimdoje, tačiau beveik nėra tyrimų apie motinos mitybos iki nėštumo ryšį su palikuonių fizine būkle. Mes bandėme atsakyti į pastarąjį klausimą – kaip sąlygos iki nėštumo veikia būsimą palikuonį. Ar tai pasireiškia antroje ar trečioje kartoje? Iš atliktų eksperimentų pamatėme, kad jei būsima motina nėštumo laikotarpiu ribojo save dietomis, tikėtina, kad jos atžala dažniau bus linkusi tukti, dažniau patirs neurologinių sutrikimų ir bus mažiau atspari navikinėms ligoms (tai ypač aktualu vyriškos kartos palikuoniams).

VEIDAS: PSO duomenimis, šiuo metu pasaulyje suskaičiuojama daugiau kaip 17,6 mln. vaikų iki penkerių metų, turinčių antsvorio. Daugelyje šalių nutukusių vaikų ir paauglių skaičius per pastaruosius 20–30 metų padvigubėjo. Kaip siūlytumėte spręsti šią problemą?

J.T.: Dar daugiau dėmesio turėtume skirti visuomenės švietimui, tinkamų mitybos įpročių formavimui, fiziniam krūviui. Reikėtų nepamiršti, kad antsvoris ir nutukimas neatsiejamas nuo tokių ligų, kaip cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių ligos, sąnarių patologijos, akmenligė, kepenų suriebėjimas, įvairios onkologinės ligos ir pan. Nors Lietuvos vaikų situacija pradėjo prastėti, beveik neturime tokių atvejų, kai jau negalime nieko pakeisti. Taip pat verta permąstyti šiuolaikinio gyvenimo būdo įtaką besiformuojančiai asmenybei: dažnai pernelyg įsitraukiama į šiuolaikines technologijas, nebesidomima supančia aplinka, per mažai judama. Įnikę į kompiuterio ekranus ar knygas, ta pačia poza vaikai prasėdi po keletą valandų, o tai gali provokuoti sprando raumenų spazmus ir sudėtingiausias vegetacines reakcijas, net širdies veiklos ir kvėpavimo sutrikimus.

Tačiau galime pasidžiaugti, kad prie vaikų nutukimo situacijos gerinimo Lietuvoje gana sparčiai prisideda visuomenės sveikatos specialistai, pastaraisiais metais itin atkakliai kovojantys, kad vaikų mokymo įstaigose būtų tiekiamas kokybiškas maistas (mokyklose neliko greitojo maisto automatų ir pan.).

VEIDAS: Visuomenės sveikatą tyrinėjate antrą dešimtį metų. Kokių principų laikotės pati?

J.T.: Niekuomet nepuolu į kraštutinumus, mėgstu valgyti skaniai, todėl retai kada persivalgau, stengiuosi nepamiršti fizinio judėjimo ir skirti pakankamai dėmesio miegui. Pati nepuolu ir kitiems nepatarčiau strimgalviais pulti mėginti naujausių technologijų, neįsitikinus, ar jos tikrai nekenkia žmogaus sveikatai.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė