BFL

Muitinės veikla. Balandį Vyriausybė patvirtino Tarnybos LR muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektą. Jį priėmus greta griežtinamų taisyklių būtų kuriamos palankesnės darbo sąlygos. Apie tai, kas pasikeistų jį priėmus, bei apie dabartines Muitinės departamento problemas darbo ir rezultatus „Veidas“ kalba su finansų viceministru, kuruojančiu šios institucijos veiklą, dr. Algimantu Rimkūnu.

VEIDAS: Kokių svarbiausių pokyčių tikimasi iš teikiamų statuto pataisų? Ar tai daugiausia susiję su taisyklių griežtinimu?

A.R.: Taip, bet ne vien. Lygia greta stengiamasi sudaryti palankesnes darbo sąlygas muitinės sistemoje. Patvirtinus šį Seimui pateiktą projektą būtų sudarytos geresnės galimybės racionaliau ir efektyviau naudoti turimus ribotus žmogiškuosius išteklius. Naujas teisinis reglamentavimas didintų muitinės pareigūnų motyvaciją siekti karjeros muitinės sistemoje, padėtų pritraukti į tarnybą muitinėje aukštos kvalifikacijos specialistų ir išsaugoti juos tarnyboje, be to, paskatintų muitinės pareigūnus labiau vertinti einamas pareigas, didintų jų atsparumą korupcijai.

Vienas svarbiausių pokyčių – galimybė formuoti profesinę patirtį turinčių muitinės pareigūnų rezervą. Projekte numatyta ir galimybė tam tikrais atvejais be konkurso ir atrankos priimti į tarnybą muitinėje anksčiau institucijoje sąžiningai tarnavusius pareigūnus. Skatinant muitinės pareigūnus siekti karjeros būtų sudaroma galimybė tarnybinės veiklos vertinimo metu perkelti muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas ne tik toje pačioje, bet ir kitoje muitinės įstaigoje.

Projekte numatoma kompensuoti važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos išlaidas ne tik muitinės posto, bet ir muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams. Taip pat siūloma numatyti turtinės žalos, padarytos muitinės pareigūnui ar jo šeimos nariams dėl pareigūno tarnybos, kompensavimo galimybę.

Be šių pakeitimų, projektu siūloma tiksliau reglamentuoti muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laiką ir darbo laiko režimą, viršvalandinių darbų trukmę, pareigūnų tarnybos stažo skaičiavimą, kompensacijų mokėjimo tvarką pareigūnų, žuvusių atliekant pareigas, artimiesiems.

VEIDAS: Kokius aspektus norima reglamentuoti griežčiau?

A.R.: Siekiant didinti muitinės pareigūnų atsakomybę ir mažinti piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi galimybes siūloma nustatyti draudimus muitinės pareigūnams tarnybos metu turėti tarnybai nereikalingų daiktų ir riboti turimą grynųjų pinigų sumą, neleisti, kad su savimi turėtų brangiųjų akmenų, panašių dalykų. Muitinės pareigūnas gali būti patikrintas ir už pažeidimą gali būti skiriamos įvairios tarnybinės nuobaudos iki atleidimo iš pareigų. Numačius tokią tvarką, šitai patikrinti galėtų pareikalauti jo viršininkas arba panašios, kaip Policijos departamentas turi Imuniteto tarnybą, institucijos darbuotojai. Supraskime, kad muitinė yra statutinė tarnyba, ji skiriasi nuo darbo, pavyzdžiui, ministerijose. Iš statutinių tarnautojų galima reikalauti gerokai daugiau ir jie privalo paklusti griežtesnėms taisyklėms. Visas jų darbas reglamentuojamas pagal specialų statutą.

Taip pat projektu norima pakeisti nuostatas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino – tai padėtų užtikrinti tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principą muitinėje. Siūloma papildyti ir priesaikos Lietuvos Respublikai tekstą sąžiningumo ir nešališkumo požymiais ir numatyti atleidimo iš tarnybos pagrindą, kai muitinės pareigūnas atsisako prisiekti arba sulaužo duotą priesaiką.

Galiausiai numatyta muitinės pareigūnų rotacija. Tai iš tiesų yra sveikas dalykas: svarbu, kad muitinės pareigūnas nebūtų visą laiką dirbęs tik vienoje vietoje ir „nesuaugtų“ su ja.

VEIDAS: Jeigu iš muitinės pareigūnų galima tiek daug reikalauti, griežtai prižiūrėti jų veiklą, tai kodėl tokios problemos, kaip piktnaudžiavimas tarnyba, korupcija, yra taip stipriai išvešėjusios?

A.R.: Negi muitinė jau pagal savo apibrėžimą sako, kad tai tokia vieta, kurioje negalima tikėtis, kad visi būtų sąžiningi? Beje, dar Biblijoje rašoma, kad vienas iš Kristaus mokinių buvo muitininkas ir prisidėdamas prie Kristaus davė įžadus, jog daugiau niekada neims kyšių. Regis, problemų ištakos tikrai senos.

Neimsiu teigti, kad Lietuvoje korupcijos problemos nėra. Visiškai nesenas atvejis, kai net apie trisdešimt Medininkų kelio posto muitininkų buvo pagauti piktnaudžiaujantys tarnybine padėtimi. (Tai buvo didžiausia korupcinio pobūdžio byla Lietuvos muitinės istorijoje – V.S.) Jie buvo įsitraukę, nors ir į smulkią, bet vis vien nesąžiningą veiklą: šie muitininkai imdavo pinigus už tai, kad lengviau praleistų per Lietuvos sieną su Baltarusija.

Korupcijos problema neišnykusi, bet visomis priemonėmis stengiamasi ją eliminuoti. Neretai tokių negatyvių reiškinių priežastys būna labai paprastos – paprasčiausiai nepakankamas darbo apmokėjimas. Atsiranda žmonių, kurie stengiasi įsidarbinti tokioje vietoje, kaip pasienio kontrolės punktai, tikėdamiesi prisidurti prie atlyginimo. Tai suprasdama Vyriausybė stengiasi padidinti atlyginimus, taip pat veikia pareigūnų skatinimo sistema, tarkime, kai sulaikoma stambi kontrabanda, darbuotojai gauna premijas.

Koks šios problemos mastas? Tikiuosi, nelabai didelis. Be to, juk yra specialus muitinės žvalgybos padalinys, kuris vykdo žvalgybą, padėdamas sulaikyti kontrabandines prekes, taip pat yra tam tikra imuniteto tarnyba, kuri veikia kaip ir Policijos departamente ir prižiūri, kad dirbantieji muitinės sistemoje būtų sąžiningi.

VEIDAS: Kiek 2013 ir 2014 m. pradėta ikiteisminių tyrimų ir skirta nuobaudų?

A.R.: Pernai dėl kontrabandos muitininkai pradėjo 328 ikiteisminius tyrimus, 2013 m. – 316. Daugiausiai ikiteisminių tyrimų pradėta dėl narkotinių medžiagų ir tabako gaminių kontrabandos. Taip pat 2013 m. atlikti 74 tarnybiniai patikrinimai, 60-iai pareigūnų ir darbuotojų skirtos tarnybinės nuobaudos, 2014 m. atlikti 77 tarnybiniai patikrinimai, nuobaudos skirtos 47 pareigūnams ir darbuotojams.

Daugiausiai tarnybinių nusižengimų nustatoma ir įtarimų dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pareiškiama žemiausios grandies muitinės pareigūnams, tai yra muitinės postų inspektoriams.

VEIDAS: Kaip keičiasi gyventojų, anonimiškai pranešančių apie korupciją, skaičius? Ar tai svari pagalba?

A.R.: Pastaraisiais metais pranešimų, gaunamų muitinės pasitikėjimo telefonu, skaičiai po truputį didėja. Pernai nemokamu muitinės pasitikėjimo telefonu, kuriuo galima pateikti informaciją apie planuojamas nusikalstamas veikas, pareigūnų piktnaudžiavimą, buvo gauti 105 pranešimai ir nemaža dalis jų pasitvirtino.

VEIDAS: Kai policijoje buvo įsteigta Imuniteto tarnyba ir sugriežtėjo reikalavimai, anksčiau itin populiari kelių patrulių pareigybė tapo nebepopuliari ir stipriai sumažėjo norinčiųjų dirbti. Ar nebijoma kažko panašaus?

A.R.: Sutinku, kad taip gali nutikti. Darbo jėgos tekamumas muitinėje jau dabar yra tam tikra problema.

VEIDAS: Kaip mažinama korupcijos rizika, kokių prevencinių priemonių imamasi?

A.R.: Visų pirma nuosekliai įgyvendinama kovos su korupcija programa, skirta korupcijai Lietuvos muitinėje užkardyti. Didelis dėmesys skiriamas asmenų, pretenduojančių į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, tikrinimui, atliekami pretendentų asmenybės savybių vertinimai, nuolat organizuojami antikorupciniai mokymai, visuomenė informuojama apie nustatytus korupcijos atvejus ir apie muitinės veiklą kovojant su korupcija. Vykdomos ir kitos įvairios antikorupcinės priemonės, svarstomos galimybės ateityje pasienio postuose įdiegti vaizdo ir garso fiksavimo įrangą.

VEIDAS: Kas labiausiai lemia tokią problemą: mūsų mentaliteto veiksnys, paprasčiausias apsileidimas?

A.R.: Sakyčiau, visas kompleksas aspektų. Vis dėlto tai tikrai ne vien Muitinės departamento problema: Lietuvoje yra ne viena sritis, kurioje vienu rankos mostu išspręsti visų problemų nepavyksta. Juk žinome, kad tik administracinėmis priemonėmis visko sutvarkyti neįmanoma, dar reikalingas didesnis pačių dirbančiųjų muitinės sistemoje sąmoningumas, žinoma, turi atsirasti geresnė ekonominė motyvacija. Mano nuomone, tik racionalus tokių priemonių kompleksas gali duoti apčiuopiamesnių rezultatų. Jeigu viskas būtų taip paprasta, kad tik įvedus kažkokias geležines taisykles būtų išspręstos visos problemos, gyvenimas taptų daug paprastesnis (vis vien yra tam tikros žmogaus teisės, tam tikros etinės normos, kurių būtina paisyti). Nepaisant visko, manau, kad padėtis eina geryn.

Kalbant apie Lietuvos muitinės vardą ir reputaciją tarp ES valstybių reikia pabrėžti, kad jis tikrai geras. Lietuvos muitinė yra viena iš matomų institucijų. Pavyzdžiui, mūsų muitinė dalyvauja Rytų partnerystės programoje ir padeda tokioms šalims, kaip Gruzija, Ukraina, Moldova, taip pat iš dalies Armėnija, Azerbaidžanas. Mūsų muitininkai jau ne vienoje valstybėje yra perteikę savo patirtį kitų valstybių muitininkams ir tikrai yra labai vertinami. Yra ir gerų pusių.

VEIDAS: Jei bus priimtos šios pataisos, ar yra tolesnių tikslų dėl muitinės veiklos gerinimo?

A.R.: Šiuo metu Lietuvos muitinė aktyviai dirba pereidama prie visiškai elektroninių muitinės procesų. Tai reiškia, kad verslui bus sudaryta galimybė deklaruoti krovinius nevykstant į muitinę. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema priims visas importo, eksporto, laikinojo saugojimo deklaracijas elektroniniu formatu ir sprendimai dėl prekių įforminimo bus priimami virtualioje aplinkoje. Verslas apie deklaracijos apdorojimo būsenas ir muitinės priimtus sprendimus bus informuojamas elektroninėmis žinutėmis.

Kitas svarbus artėjantis dalykas visos Europos Sąjungos mastu – naujasis ES muitinės kodeksas, kuris bus taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d. ir numatys tam tikras bendras visoms ES valstybėms normas. Rengiantis jo įgyvendinimui numatoma ir tarptautinė šalių narių muitinių komunikacija: tai reiškia, kad verslininkai galės įforminti krovinius, esančius vienoje šalyje narėje, muitinės deklaraciją pateikdami kitoje šalyje narėje.

VEIDAS: Kiek muitinė kasmet surenka pajamų? Kaip šios sumos keitėsi pastaraisiais metais?

A.R.: Lietuvos muitinė Finansų ministerijos mokesčių surinkimo planą pastaraisiais metais įvykdo ir netgi viršija. Pernai į valstybės biudžetą muitinė surinko 442 mln. 524 tūkst. Lt muitų, akcizų bei pridėtinės vertės mokesčio – PVM. Mokesčių surinkimo planas įvykdytas 120 proc. 2013 m. muitinė biudžetą papildė 889 mln. 880 tūkst. Lt mokesčių.

Keletą pastarųjų metų didžiausią muitinės surinktų mokesčių dalį sudarydavo importo PVM (85–88 proc.), o pasikeitus šio mokesčio administravimo tvarkai surenkamo PVM dalis muitinės įplaukų struktūroje nuosekliai mažėja. Nuo 2013 m. kovo 1 d. pasikeitė šio mokesčio administravimo tvarka, kai didžiosios dalies (99 proc.) importo PVM sumokėjimo kontrolė perduodama Valstybinei mokesčių inspekcijai.

VEIDAS: Prieš keletą metų daug kalbėta apie intensyvią kovą su kontrabanda. Kuo tai baigėsi?

A.R.: 2014 m. Lietuvos muitinės užkardyta žala valstybei viršijo 30 mln. Lt, 2013 m. – 35 mln. Lt. Lietuvos muitinės indėlį kovojant su šešėline rinka galėtume iliustruoti ir nelegalios tabako rinkos mažėjimu: 2010 m. šešėlinė tabako rinka viršijo 42 proc.. Nuo 2010 m. bendromis teisėsaugos institucijų pastangomis nelegalią tabako gaminių rinką Lietuvoje pavyko sumažinti net 14 proc. – iki, naujausiais duomenims, 28 proc.

Paplitęs būdas nustatyti, kokia dalis čia surūkomų cigarečių yra legali, kokia ne, – pagal tuščių pakelių skaičių. Yra pasamdomi kokie studentai, kurie renka išmestus tuščius pakelius, ir pagal tai (nors ir labai apytiksliai) nustatoma, kokia rūkytų cigarečių dalis yra kontrabandinė. Šiuo metu nelegalių cigarečių surūkoma apie 25 proc., tačiau šis rodiklis sumažėjo nuo 27 proc.

Kontrabandos srautai priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia – nuo kainos skirtumo Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse. Šiuo metu didžiausias skirtumas yra su Baltarusija, todėl didžiausias kontrabandos srautas keliauja būtent iš jos. Ne viskas lieka Lietuvoje – daug iš to, kas nesugaunama, nukreipiama į Vakarų valstybes. Juk kontrabandininkai suinteresuoti kuo didesniu pelnu: cigarečių pakelio kaina Vilniuje ir Londone skiriasi du su puse ar tris kartus. Taigi mūsų muitininkų uždavinys – sulaikyti kontrabandą ne tik į Lietuvą, bet ir į kitas ES valstybes. Saugome ne tik savo, bet ir išorinę Europos Sąjungos sieną.

Kontrabandos mažėjimo tempas gana didelis. Tai įvertina ne tik Lietuvos specialistai. Yra toks garsus šios srities mokslininkas iš Austrijos Friedrichas Schneideris. Jo vertinimu, šešėlinės ekonomikos mastas sumažėjo visoje ES.

VEIDAS: Kiek kontrabandinių prekių lieka Lietuvoje, o kiek keliauja į kitas Europos šalis?

A.R.: Sunku pasakyti. Jeigu kalbėtume apie tabako gaminius ir atsižvelgtume į tai, kad kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos ar Didžiosios Britanijos yra didelis, manau, čia aktualesnis tranzito tikslas.

VEIDAS: Kaip keičiasi kontrabandos srautai? Ką dažniausiai bandoma įvežti nelegaliai?

A.R.: Populiariausia kontrabandinė prekė jau daug metų yra tabako gaminiai. Muitinės pareigūnų praėjusiais metais sulaikytų tabako gaminių vertė siekia 13 mln. eurų: tai 116 mln. vienetų cigarečių ir trys tonos tabako. Panašus kiekis rūkalų buvo sulaikytas ir 2013 m. Tuomet konfiskuota 117 mln. vienetų cigarečių ir 1,6 tonos tabako.

Alkoholis nėra populiari kontrabandinė prekė. Dažniausiai nelegalūs alkoholiniai gėrimai į Lietuvą kontrabandos būdu nėra įvežami – jie gaminamas Lietuvoje nelegaliose gamyklėlėse ir klijuojamos rusiškos arba baltarusiškos etiketės. Šie gėrimai gaminami iš denatūruoto etilo alkoholio, kuris į Lietuvą įvežamas iš Europos Sąjungos šalių – Lenkijos ir Latvijos. Muitinė tokius krovinius tikrina turėdama informacijos, stebi jų judėjimą, dalijasi informacija, ir bendradarbiaujant su kitomis teisėsaugos institucijomis nelegalios alkoholio gamyklėlės yra išaiškinamos, jų veikla nutraukiama.

Jei kalbėsime apie naftos produktus, priminsiu, kad Europos Sąjungos teisės aktai leidžia iš trečiosios šalies įvažiuojančiam automobiliui įsivežti pilną baką degalų. Teisės aktai pažeidžiami, jei įvežus degalus be mokesčių iš automobilio jau šalies viduje jie yra išpilami ir parduodami. Nuo 2014 m. vasario muitinė įvedė prievolę deklaruoti įvežamą degalų kiekį. Taikydami šią kontrolės priemonę 2014 m. muitinės pareigūnai nustatė apie 8,6 tūkst. degalų gabenimo pažeidimų ir, apskaičiavę mokėtinus mokesčius, surinko 2,1 mln. Lt, 58 proc. daugiau nei 2013 m. (1,36 mln. Lt).

Pastaraisiais metais labai išaugo muitinės pareigūnų sulaikytų narkotikų kiekiai: 2014 m. Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė 822 kg narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tarp sulaikytų narkotikų – kokainas, hašišas, amfetaminas bei kitos sintetinės narkotinės medžiagos. 2013 m. buvo sulaikyta daugiau kaip tona narkotikų. Šių medžiagų gabenimo srautai nesikeičia: narkotines medžiagas bandoma vežti ir iš Vakarų į Rytus, ir iš Rytų į Vakarus, Skandinavijos valstybes.

Grįžtant prie tabako kontrabandos srautų, pastaraisiais metais tendencijos nelabai keičiasi: kaip minėjau, pigias baltarusiškas cigaretes siekiama atgabenti į Lietuvą ir nukreipti toliau – į Vakarų Europos šalis. Bet pastaraisiais metais daugiausiai tabako gaminių buvo sulaikoma Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, o šiemet Lietuvos muitinės pareigūnai vis dažniau sulaiko nelegalių tabako gaminių, įvežtų iš Latvijos. Sustiprinus išorinės Europos Sąjungos sienos kontrolę toks nelegalių tabako gaminių srauto pasikeitimas siejamas su minimalia ir fragmentiška kontrole tarp Šengeno šalių, kuri tevykdoma muitinės mobiliųjų grupių jėgomis. O tarptautinės nusikalstamos grupuotės noriai išnaudoja Šengeno erdvės, užtikrinančios laisvą asmenų judėjimą, privalumus. Be to, kaimyninėse valstybėse taip pat brangsta cigaretės. Sakykime, Rusijoje pabrangimas įvyko dėl to, kad buvo padidinti cigarečių akcizai, ir tai tapo nebe taip patrauklu, kainų skirtumas mažesnis, palyginti su Baltarusija.

Kontrolės požiūriu muitinės postų su Latvija svarba padidėjo. Apskritai tradiciškai problemiškiausia padėtis postuose su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi.

VEIDAS: Kaip ankstesnės Vyriausybės paskelbta kova su šešėliu? Kaip sekėsi iš šešėlio traukti tą žadėtą milijardą litų?

A.R.: Deja, nepasisekė, nors kažkiek vis dėlto pavyko sumažinti. Dabartinė Vyriausybė kovoje su šešėliu iš tikrųjų yra pasiekusi gana nemažų laimėjimų. Ypač dyzelinių degalų kontrabandos srityje. Praėjusiais metais buvo įvesta nauja degalų kiekio krovininiuose automobiliuose tikrinimo ir deklaravimo tvarka. Viskas veikė taip: įvažiuojantys krovininiai automobiliai, kurių degalų talpyklos yra iki 1,5 tonos, privalėdavo deklaruoti degalų kiekį, o išvažiuojant iš Lietuvos tai vėl būdavo tikrinama ir palyginama. Reikėdavo pateisinti, kam jis sunaudotas.

Dėl šitos labai paprastos priemonės pernai dyzelinių degalų pardavimas ir už tai surenkamas akcizas padidėjo 17 proc. Tai labai ženklu. Tiesą sakant, surenkami akcizai yra tas biudžeto pajamų straipsnis, kuris nuolat viršija planą. Suplanuojame kukliau, bet pasiseka geriau. Ypač dėl dyzelinių degalų akcizų surinkimo, bet taip pat ir dėl cigarečių.

VEIDAS: Ar yra skaičiavimų, kiek nesurenkama į valstybės biudžetą dėl kontrabandos?

A.R.: Bendrų skaičiavimų, kiek į valstybės biudžetą nesurenkama lėšų dėl kontrabandos, nėra. Pavyzdžiui, Nacionalinė tabako gamintojų asociacija skaičiuoja, kad dėl kontrabandinių cigarečių valstybė kasmet netenka apie 100 mln. eurų pajamų.

VEIDAS: Muitininkams teko daug modernios technikos. Kas buvo naudingiausia? Kiek tai paveikė rezultatus?

A.R.: Per pastaruosius trejus metus Lietuvos muitinė įsigijo keturias naujas rentgeno kontrolės sistemas ir jos veikia tuose tarptautiniuose postuose, per kuriuos keliauja didžiausi prekių srautai: Medininkų, Lavoriškių, Panemunės ir Kybartų kelio postuose. Šiuo metu Lietuvos muitinė iš viso eksploatuoja devynias rentgeno kontrolės sistemas. Per vieną valandą jos gali nuskenuoti 20 visiškai pakrautų krovininių transporto priemonių. Tai labai pagreitina muitinį tikrinimą ir palengvina legalaus verslo atliekamas procedūras. Rentgeno aparatų toks dydis, kad galima skenuoti net visą vagoną, nors, žinoma, jei tokiu būdu tikrintume kiekvieną sunkvežimį, eilės būtų labai didelės, o to niekas nenori.

Praėjusiais metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos muitinėms Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) skyrė finansavimą projektui „Baltijos šalių muitinių naudojamų rentgeno kontrolės sistemų vieningo duomenų mainų tinklo kūrimas“ įgyvendinti. Planuojama, kad jau 2016 m. visos trys Baltijos valstybių muitinės galės keistis duomenimis apie krovinius, patikrintus rentgeno sistemomis, įvertinti jų rizikingumą ir sparčiau priimti sprendimus dėl jų tikrinimo.

Vis dėlto svarbios ne tik modernios kontrolės priemonės, bet ir informacinės sistemos, kurios padeda atrinkti tikrinimui rizikingus krovinius. Rizikos valdymas – tai pagrindinis muitinės kontrolės instrumentas, užtikrinantis balansą tarp transporto srautų ir kokybiško muitinio tikrinimo.

Pavyzdžiui, numerių atpažinimo sistema (NAS) atlieka automatinį ir nepertraukiamą per muitinės postus vykstančių transporto priemonių valstybinių registracijos numerių atpažinimą. Atpažinti numeriai lyginami su įrašais, esančiais įtartinų numerių duomenų bazėje. Pagrindiniai šios sistemos naudotojai – ne tik Lietuvos muitinės, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai. Be to, nuo 2013 m. pradžios veikia bendra su Latvijos ir Estijos muitinėmis NAS duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie transporto priemones, kertančias trijų Baltijos šalių išorines sienas. Numatoma analogišką sutartį pasirašyti ir su Lenkijos muitinės tarnyba.

Taip pat stengiamasi nustatyti rizikingus vairuotojus ar įmones, kurios sulaukia griežtesnės kontrolės. Antra vertus, tas įmones, kurios visą laiką dirbo sąžiningai, niekada nepapuolė su kažkokiais negerais dalykais, kaip tik stengiamasi pozityviai diskriminuoti. Tie, kurie geriau dirba, tuos reikia mažiau kontroliuoti. Tai yra tarptautinė praktika.

VEIDAS: Skeptikai neretai sako, kad nebus rimtesnių pokyčių, kol nepasikeis kartos. Ką apie tai manote jūs?

A.R.: Na, Mozė keturiasdešimt metų po dykumą vedžiojo žydų tautą, kad pasikeistų kartos ir jų mąstysena. Sakyčiau, kad vis vien bendra tendencija pozityvi: kylant pragyvenimo lygiui šalyje padėtis gerėja, žmonės Lietuvoje tampa sąmoningesni, ne tokie tolerantiški pigesnėms kontrabandinėms prekėms. Manau, bent dalis žmonių niekada nepirks kontrabandinių cigarečių, nes jų socialinė padėtis, tam tikras savęs vertinimas ir panašūs dalykai to neleis daryti.

Viliuosi, kad mūsų tolerancija kontrabandinėms prekėms mažėja. Deja, tai yra vienas tų dalykų, dėl kurių Lietuva labai atsilieka, net palyginti su Estija. Tyrimai rodo, kad ten žmonės kur kas mažiau toleruoja kontrabandinių prekių vartojimą negu Lietuvoje.

VEIDAS:  Kaip skiriasi kontrabandos sulaikymo mastai Baltijos valstybėse?

A.R.: Kokius pastaruosius penkerius metus Lietuva tarp Baltijos valstybių pirmauja pagal sulaikomų kontrabandinių prekių kiekį. Latvijoje ir Estijoje kontrabandos sulaikoma mažiau.

VEIDAS:  Ar Lietuvos muitinės padėtis kuo nors kitokia dėl to, kad kontroliuojama visa ES siena? Gal gaunamas didesnis finansavimas, skiriama daugiau dėmesio?

A.R.: Ne visų valstybių muitinės dirba vienodomis sąlygomis. Lietuvos siena sutampa su išorine ES siena ir ribojamės ne su ES šalimis narėmis Baltarusija, Rusija – Kaliningrado sritimi. Tai mums neabejotinai uždeda didesnę atsakomybę: kontroliuojamas prekių patekimas į ES, surenkami mokesčiai, muitai, dalis PVM, tai paskui perskirstoma ir patenka ne vien į Lietuvos, bet ir į ES biudžetą. Pagal esamą tvarką, nes visa užsienio prekyba su ES yra Europos Komisijos kompetencija ir mokesčiai iš tos prekybos nukreipiami į ES biudžetą. Šiuo atveju Lietuvai už administravimą paliekami tik 25 proc. Vis dėlto žiūrint plačiau Lietuva iš ES biudžeto gauna maždaug penkis kartus daugiau, negu sumoka į jį.

Vaiva Sapetkaitė

Algimantas Rimkūnas

Socialinių mokslų daktaras, garsus Lietuvos diplomatas Algimantas Rimkūnas 1990–1992 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijos (URM) ekspertu-patarėju, 1992–1995 m. – Lietuvos Respublikos ambasados Belgijos Karalystėje patarėju ekonomikos klausimais, 1995–1996 m. – URM sekretoriumi, 1996–2000 m. – užsienio reikalų viceministru. 2000–2005 m. A.Rimkūnas paskirtas nuolatiniu Lietuvos atstovu, ambasadoriumi prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, buvo Lietuvos Respublikos ambasadorius Portugalijoje, o vėliau tapo URM valstybės sekretoriumi. Prieš 2013 m. tapdamas finansų viceministru, vadovavo URM.

Už darbą šalies labui A.Rimkūnas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

Šaltinis: Finansų ministerija