2014-ieji lems, ar tapsime nepriklausomi nuo rusiškų dujų diktato, ar turėsime eurą. Šalia šių etapinių iššūkių laukia amžina kova su korupcija, socialinio teisingumo ir visuomenės pasitikėjimo savo valstybe paieškos. Laukia ir prezidento rinkimai. Apie visa tai – „Prognozių“ pokalbis su prezidente Dalia Grybauskaite.

PROGNOZĖS: Skandalo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) dokumento su slaptumo žyma atskleidimo tyrimas – žurnalistų apklausos, kratos namuose – atskleidė Jūsų skiriamų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), VSD, Generalinės prokuratūros vadovų, taip pat ir teisėjo primityvų įstatymo raidės suvokimą, negebėjimą adekvačiai vertinti situacijos. Ar vis dar pasitikite šiais į tokias atsakingas pareigas Jūsų paskirtais asmenimis?
D.G.: Iš tikrųjų ši situacija apnuogino problemas, ir tai noriu priimti kaip pozityvą, nes daugelio dalykų negali įžvelgti, kol neatsitinka kažkas ekstraordinaraus ar netipiško. VSD pasirodė savo funkcijas suprantantis labai siaurai: parašyti pažymą, uždėti aukščiausią slaptumo grifą, nesvarbu, koks pažymos turinys, ir nusiimti nuo savęs bet kokią atsakomybę dėl grėsmių prevencijos valstybėje. Tai yra finale netgi tas žmogus ar vadovas, kuris gauna tokią pažymą, nieko negali daryti vien todėl, kad uždėtas slaptumo grifas. Taigi valstybėje susidūrėme su situacija, kai vieni rašo popieriukus ir nesiima jokios prevencijos, o kiti nieko negali daryti, nes uždėtas slaptumo grifas. Juo labiau kad šiuo konkrečiu atveju toje pažymoje buvusi „paslaptis“ tokia, apie kurią visi žinojo, apie ką rašė mūsų ir Rusijos žiniasklaida. Atvirkščiai – reikėtų periodiškai ir viešai žmonėms skelbti apie valstybei kylančias grėsmes, kaip tai, pavyzdžiui, daro analogiška struktūra Estijoje. Taip būtų vykdoma valstybės apsauga ir grėsmių prevencija.
Ši situacija išryškino, kad ir kitos teisėsaugos institucijos gerokai atsilieka nuo to teisingumo supratimo ir Temidės funkcijų. Gal ir ne be reikalo žmonės nepasitiki tokia teisėsauga, kuri mato tik raidę, tačiau nemato turinio. Bet norėčiau pasidžiaugti teismais: vis dažniau matome, kad teisėjai mėgina matyti ir įstatymo raidę, ką būtina matyti, ir esmę, turinį. Deja, tiek STT, tiek Generalinė prokuratūra vis dar demonstruoja gebėjimą matyti tik raidę ir jiems visai nesvarbu, koks yra turinys.
To priežasčių daug: tai ir mentalitetas, kurį atsinešėme iš ankstesnės sistemos, galų gale ir profesionalumo, išsilavinimo problemos. Tačiau vien tik pakeitus vadovus niekas nepasikeis. Aš jau keičiau juos atėjusi į prezidento postą ir, kaip matome, bėdos vėl išlindo kaip yla iš maišo. Tai sisteminės bėdos, bendro teisėsaugos lygmens klausimai. Lietuvoje Temidė akla, kaip ir turi būti. Bet ji neturėtų būti buka.
PROGNOZĖS: Beje, ar tikitės, kad bus išaiškinti kur kas rimtesnės informacijos – dėl „Snoro“ banko „nutekintojai“? Juk teisėsaugos institucijos įrodymų, kad prie to prisidėjo FNNT vadovavę Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas, nerado.
D.G.: Jokiu būdu ne visa teisėsauga bloga, yra ir gerų pavyzdžių. Deja, gražiausias pastangas gadina šaukštas deguto, kai rimtų problemų, kurios valstybei kainuoja labai daug, kaltininkų nesugebama atrasti, o bandydami pridengti savo darbo broką ar gindami mundurą teisėsaugininkai persekioja Europai nepriimtinomis priemonėmis ir žurnalistus, ir valstybės tarnautojus, taip stengdamiesi pademonstruoti neva savo galias, nežiūrėdami į problemos turinį. Tai nėra maloni situacija, atskleidusi skaudulius visoje teisėsaugos sistemoje. Ji buvo šiek tiek užsislėpusi, bet dabar išryškėjo. Todėl inicijuosiu kai kurias įstatymų pataisas dėl VSD funkcijų išplėtimo. Tai nesenai aptariau ir su premjeru. Vis dėlto požiūris, kad VSD funkcija – tik rašyti pažymas, uždėti sureikšmintą grifą ir už nieką neatsakyti, pernelyg siauras, toks departamentas turėtų atlikti daug platesnes funkcijas apsaugodamas valstybę. Tai nėra gera situacija valstybėje, ir po truputį tvarkysimės.
Galų gale reikia laikytis žmogaus teisių apsaugos, tad ne be reikalo pasiūliau Europos standartus atitinkančias įstatymo pataisas dėl žurnalistų apsaugos, nes Lietuvoje, pasirodo, įstatymai leidžia tokias interpretacijas ir jėgos panaudojimą, kad praktiškai nelabai kuo skiriamės nuo kritikuojamų jėgos valstybių.
PROGNOZĖS: Lietuva baigia pirmininkavimą ES Tarybai. Deja, jo nevainikavo Ukrainos asociacijos sutartis su ES. Ar Lietuva viską padarė, kad Ukrainos žmonėms atvertume kelią į demokratinę Europą?
D.G.: Manau, Vilniaus viršūnių susitikimas buvo labai reikšmingas ir istorinis tuo požiūriu, kad ir mums, ir visiems Europos šalių vadovams atvėrė akis – realiai parodė, kas yra kas ir kam iš tikrųjų atstovauja dabartinė Ukrainos vadovybė. O Ukrainos žmonių apsisprendimui tai tapo lūžio tašku – matome, kad didžioji dalis Ukrainos apsisprendė dėl savo ateities, ir tai iš tikrųjų yra Vilniaus susitikimo išraiška.
Jei Asociacijos su ES sutartis būtų pasirašyta, o Ukrainoje nebūtų vykdoma – tik būtų tempiamas laikas ir būtų galima slėpti tikruosius šios šalies vadovybės tikslus. Iš kalbų ir veiksmų dabar visiškai aišku, kad ši vadovybė nei supranta, kas yra Europos integracija, nei yra pasirengusi vykdyti radikalias ir būtinas šaliai modernizacijos reformas. Ukraina tampa jos vadovybės asmeninių interesų įkaite, ir situacija, kuri dabar rutuliojasi, tai tik patvirtina. Išlieka galimybė, kad Ukraina gali pasukti ir jėgos panaudojimo keliu, pasekti baltarusizacijos fenomenu.
Vilniaus viršūnių susitikimas buvo labai reikšmingas, nes daugelis iš 28-ių ES šalių vadovų anksčiau nebuvo susitikę su Ukrainos prezidentu asmeniškai, jį čia išgirdo, ir pasitikėjimo kreditas, kurį Ukrainos vadovybė turėjo prieš Vilniaus susitikimą, jo metu buvo smarkiai išbarstytas.
Bet Europa lieka ištikima Ukrainos žmonėms, pasirengusi padėti bet kuriai jos vyriausybei, kuri to norės. Žingsniai artėjimo ES link, laisvosios prekybos sutartis išlieka Ukrainai kaip galimybė.
PROGNOZĖS: Vis dėlto ar jaučiatės Jūs pati, kaip pirmininkaujančios ES Tarybai valstybės vadovė, išnaudojusi visas galimybes paveikti Ukrainos vadovų apsisprendimą?
D.G.: Išnaudojau absoliučiai visas galimybes, kokios tik buvo įmanomos, kalbantis tiek su Ukrainos, tiek su ES šalių vadovais. Rugsėjį buvau Jaltoje, buvo ir kitų susitikimų, telefoninių pokalbių.
Bet tokio Ukrainos vadovų atviro nesupratimo, kas yra Europos Sąjunga, niekas nesitikėjo, ir po kelių Ukrainos prezidento pasisakymų daugeliui ES šalių vadovų atsivėrė akys.
PROGNOZĖS: Gana palankiai įvertinote Vyriausybės darbą, tuo nustebindama, nes visus metus ją peikėte. Tai kaip iš tikrųjų Jūs vertinate Vyriausybės darbą?
D.G.: Šįsyk pažiūrėjau į Vyriausybės darbą šiek tiek iš toliau: metų eigoje mėgini kritikuoti kiekvieną žingsnį, jei jis to vertas, o metų pabaigoje truputį bandai pasižiūrėti, kas padaryta, įvertindamas visumą. Šiais metais dominavo pirmininkavimas ES Tarybai, per šią prizmę ir vertinau Vyriausybės darbą. Kadangi pirmininkavimas sėkmingas, mus vertina tikrai gerai, visi parengiamieji darbai, padaryti ir ankstesnės Vyriausybės, ir dabartinės, leido įvertinti teigiamai. Antras klausimas, leidęs man Vyriausybę vertinti pozityviai, – kad nebuvo didelių klaidų, ženklių neigiamų intervencijų į ekonomiką, energetiką.
Bendrąja prasme vertinau pozityviai, o kitąmet, kai atsiras konkrečių žingsnių, matyt, atsiras ir priežasčių daryti pastabas. Bet norėjosi metus užbaigti pozityviu įvertinimu. Tai ir padariau.
PROGNOZĖS: Bet ar jus tenkina, kad sudaryta tiek darbo grupių, o sprendimų nei dėl atominės elektrinės, nei dėl mokesčių sisteminės pertvarkos, nei dėl „Sodros“ problemų nėra?
D.G.: Neverta eiti į techninius dalykus – tai Vyriausybės darbo metodai. Be jokios abejonės, aš dirbčiau kitaip. Tačiau bendrąja prasme rezultatas pozityvus tiek, kiek nebuvo prigadinta, kad buvo tęsiama dalis strateginių energetikos projektų, pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalo, ir kad pirmininkavimas buvo sėkmingas.
PROGNOZĖS: Pakeitėte anksčiau Lietuvoje vyravusį požiūrį į Vyriausybės formavimą – partijų pasiūlytiems pretendentams dar kėlėte ir skaidrumo, kvalifikacijos reikalavimus. Tad kurių ministrų darbu esate patenkinta, kurių – ne?
D.G.: Atskirų ministrų darbas yra tiesioginė premjero atsakomybė.
PROGNOZĖS: Po prezidento rinkimų, jei kandidatuotumėte ir būtumėte išrinkta, ar bandytumėte pakeisti premjerą, taip keisdama konstitucinių nuostatų diktuojamą praktiką, kad Vyriausybė grąžina įgaliojimus tik simboliškai, nes Seimo dauguma išlieka ta pati?
D.G.: Klausimas per ankstyvas. Sprendimą, ar kandidatuosiu prezidento rinkimuose, priimsiu ir pranešiu Lietuvos žmonėms sausio pabaigoje ar vasario pradžioje, tuomet ir galėsite užduoti šį klausimą.
PROGNOZĖS: Kaip vertinate 2014 m. valstybės ir „Sodros“ biudžetus? Ar jie neužkirs kelio eurui? Ar jie pasvertai optimistiniai?
D.G.: Turbūt nė vieno biudžeto negalėtume pavadinti revoliuciniu, kokybiškai kitokiu ir socialiai jautriu. Du trečdalius biudžeto lemia valstybės skolos, įsipareigojimai, atlyginimų lygmuo, bet apie trečdalį kiekviena vyriausybė turi savo rankose. Manau, šis biudžetas bendrąja, biudžeto deficito ir pasirengimo euro įvedimui prasme iš principo tinkamas, jei bus vykdomas, kaip suplanuotas. Didelių trukdžių neturėtų būti. Ar jis socialiai teisingas? Sakyčiau, nelabai. Esu kritikavusi, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimą pasirinktas brangiausias variantas: atkurti atlyginimai ir koeficientai pirmiausia daugiausiai uždirbantiems gyventojų sluoksniams, tarp jų ir patiems politikams – Seimo ir Vyriausybės nariams, o socialiai jautresnėms grupėms, kultūros darbuotojams, kitiems, pridėtos labai simbolinės sumos. Be abejonės, socialinio neteisingumo jausmas išlieka, šiame biudžete yra nemalonaus prieskonio. Bet pagrindiniai makroekonominiai rodikliai ir tai, kad laikomasi fiskalinės drausmės įstatymo, yra gerai.
PROGNOZĖS: Vadinasi, abejonių, kad patvirtintas biudžetas gali netilpti į Mastrichto kriterijus ir sutrukdyti įsivesti eurą nuo 2015 m., nekyla?
D.G.: Manau, kad ne. Sprendimai dėl euro bus priimami labai greitai, jie daugiausia priklausys nuo šių metų rezultatų. Jei didesnių klaidų per metus nebus padaryta, šis biudžetas rodo, kad turime stabilią finansinę situaciją eurui įsivesti.
PROGNOZĖS: Kokios Jūsų prognozės dėl Lietuvos ekonomikos 2014 m.?
D.G.: Lietuva yra augimo kreivėje – stojamės ant kojų po labai sunkaus 2009–2012 m. laikotarpio. Augimas – vienas didesnių Europoje, ir tai labai gerai. Ta kreivė metus dvejus išliks, nepaisant jokių spaudimų ar įtakų. Labai tikiuosi, kad jei ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma nepadarys kokių klaidų ekonomikos, o ypač fiskalinės, mokesčių politikos srityje, augimo tendencijos išliks ir pradės duoti apčiuopiamą rezultatą kiekvienam gyventojui. Tai yra Vyriausybė galės po truputį, laipsniškai pradėti ir pensijas atkurti, ir atlyginimus kelti.
PROGNOZĖS: Santykiai tarp trijų aukščiausių valdžios institucijų, ypač tarp Seimo ir Prezidentūros, švelniai tariant, šaltoki. Ar, Jūsų nuomone, tai naudinga valstybei, visuomenei?
D.G.: Stebiuosi dėl tokios charakteristikos, nes mano santykis su Seimu toks pat, koks buvo visą laiką ir pirmininkaujant Vydui Gedvilui, ir dabar – jokio skirtumo nėra. Bendrauju su visais Seimo komitetais, kai yra poreikis – jie ateina, mes susitinkame ne mažiau nei anksčiau. Bet nuo pat pradžių, kai į valdančiąją daugumą įėjo Darbo partijos atstovai, pasakiau, kad kol Seimo vadovybėje yra atstovų iš šios partijos, kurios ne tik atskiri nariai, bet ir pati partija yra teisiamųjų suole, mano kontaktai su jais bus sumažinti. Tačiau darbiniu lygmeniu su Seimu bendraujame, tiesiogiai dirbame su komitetais.
PROGNOZĖS: Jūsų pirmoji kadencija eina į pabaigą. Kuriuos pokyčius valstybėje ir savo indėlį į juos vadintumėte sėkme, o kas nepavyko?
D.G.: Darbus sugrupuočiau į dvi dideles grupes: tai įvairūs įstatymai ir antimonopolinė veikla energetinio savarankiškumo srityje ir kova su korupcija – priimta labai daug antikorupcinių įstatymų, tarp jų dėl neteisėto praturtėjimo, viešųjų pirkimų skaidrinimo, partijų finansavimo, įvairių procesinių dalykų. Jau matome pajudėjusias rezonansines bylas. Pakeitėme per 200 teisėjų. Teismuose atsirado daugiau viešumo, skaidrumo, atsiskaitomybės visuomenei. To dar nėra pakankamai, bet geri žingsniai labai ženklūs. Šios temos ėjo raudona linija per visus darbus, pavyzdžiui, antikorupcijos – ir per socialinius reikalus, ir per monopolines kainas, ir per šilumos ūkį.
Taip, teisėsaugoje – tiek VSD, tiek prokuratūroje – išaiškėjo gilesnės problemos. Per beveik penkerius metus nepavyko visko pakeisti, atsivėrė daug žaizdų ir pasimatė, ką reikia tvarkyti. Padaryta daug pozityvių dalykų, tačiau ne viską iš karto galima pakeisti. Kiek leido mano jėgos, šios dvi temos buvo dėmesio centre, tačiau ne viskas priklauso nuo vieno žmogaus, net jeigu jis prezidentas.
Vis dėlto keičiasi kartos, vyksta ir mentaliteto pokyčiai. Turi būti ir bendras politinės kultūros supratimas, Seimo kokybė. Deja, dabar Seime girdime vis daugiau asmeninių interesų ir korupcinių dalykų. Bet kova su korupcija – amžina, tad kovosiu ir toliau.
PROGNOZĖS: Šiemet Jums įteiktas Karolio Didžiojo ordinas – ženklas, kad Europoje esate pripažįstama kaip europinio lygmens politikė, esate minima tarp pretendentų ir į aukščiausius europinius postus. Ar Jus domina tarptautinė politinė karjera? Ar iškeistumėte Lietuvos prezidento postą į europietiškąjį?
D.G.: Niekada neplanavau savo politinės karjeros – nei planavau būti Lietuvos prezidente, nei kuo kitu. Mėginau daryti tai, ką galiu daryti geriausia toje situacijoje, kurioje atsiduriu. Netgi atvirkščiai – norėdama padėti Lietuvai atsisakiau turėto atsakingo europinio posto.
Apie jokius planus nėra prasmės kalbėti, juo labiau kad tai nėra kažkokie konkursai, kur gali įsirašyti ir laimėti. Tai Europos politinių grupių susitarimų reikalas, tai priklauso nuo Europos Parlamento rinkimų. Neverta nei spėlioti, nei ką kalbėti. Būsiu ten, kur savo tautai ir Tėvynei būsiu reikalingiausia.
PROGNOZĖS: Ar jaučiatės esanti nuosekli, sausį nesuteikusi Lietuvos pilietybės išimties tvarka Lietuvai atstovaujančiai JAV ledo čiuožėjai Isabellai Tobias, o dabar pakeitusi savo sprendimą?
D.G.: Džiaugiuosi, kad galėjau suteikti už Lietuvą čiuožiančiai sportininkei Lietuvos pilietybę. Tiek Pilietybės komisijos, tiek teisininkų išvada buvo tokia, kad atsirado nauja aplinkybė – iškovotas kelialapis į olimpines žaidynes, ir tai man atvėrė galimybę suteikti pilietybę.
PROGNOZĖS: Kas turi atsitikti, kad 2014-uosius pavadintumėte sėkmingais Lietuvai metais?
D.G.: Po tokio pirmininkavimo ES Tarybai, tokio pripažinimo, patiems įsitikinus, kad galime ir turime savimi pasitikėti, Lietuva ir toliau turi žengti augimo keliu. Augimo rezultatus Lietuva turi sugebėti panaudoti visų žmonių labui, o tai reiškia, kad tai, ką Lietuva sugebės uždirbti, reikia ir pasidalyti sąžiningai, suteikti galimybę geriau gyventi ir labiausiai socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams.
2014 m. noriu matyti užbaigtą suskystintų dujų terminalą, tai yra praktiškai tapusius savarankiškais bent jau dujų sektoriuje, nes šis terminalas su savo pajėgumais realiai gali užtikrinti Lietuvai galimybę nuo 2015 m. net visiškai nebepirkti iš „Gazpromo“ dujų. To ir linkiu.