Ar lietuvis gali Jonines švęsti ne gamtoje, o tarp Vilniaus Naujamiesčio gamyklų? Muzikantas, grupės „Skamp“ narys Victoras Diawara įsitikinęs: gali. Šį savaitgalį, birželio 22–24 dienomis, jo vadovaujama menų centro „Loftas“ komanda organizuoja pirmąjį Lietuvoje muzikos festivalį mieste.
Duris atvėręs naktį iš 2009-ųjų į 2010-uosius, menų fabriku prisistatantis „Loftas“ sėkmingai gyvuoja ir plečia savo veiklą. Vilniaus melomanams šios vietos pristatinėti nebereikia – kelionė iki vienoje anksčiau apleistų sostinės gamyklų įsikūrusio muzikos klubo jiems jau yra tapusi tradicija.„Loftas“ užėmė nišą, kuri lig šiol Lietuvos pramogų žemėlapyje buvo beveik tuščia: čia pradėti organizuoti koncertai tų grupių, kurios yra pernelyg geros, kad grotų Senamiesčio rūsiuose įsikūrusiuose baruose, bet dar per menkos, kad jų gerbėjai užpildytų visą „Žalgirio“ areną. Kartu „Lofto“ komanda praplėtė miesto naktinio gyvenimo žemėlapį – dabar jame vietos atsiradę ir pramoniniam Naujamiesčiui, esančiam 15 minučių kelio pėsčiomis nuo miesto centro.
Pirmas toks festivalis Lietuvoje
Šiemet pirmą kartą rengiamas „Loftas Fest“ – svarbus žingsnis Vilniuje plėtojant didmiesčių kultūrą. Muzikos festivaliai, vykstantys miestuose, yra įprastas reiškinys Londone, Berlyne ir daugelyje kitų Europos sostinių, tačiau Lietuvoje toks renginys organizuojamas pirmą kartą. Visi muzikos festivaliai Lietuvoje lig šiol kviesdavo ištrūkti iš miesto į gamtą, o ne pasilikti ir linksmintis čia pat, tarp betono, ant asfalto.„Loftas Fest“ įsikurs pačiame „Lofte“ ir klubą supančiose pramoninėse erdvėse. Iš viso bus įrengtos trys scenos, kuriose susitelks didžiulė tarptautinių muzikos grupių gausa. Pagrindinės festivalio žvaigždės – elektroninės šokių muzikos kūrėjai iš Niujorko „Hercules and Love Affair“, švedų hiphopo veteranai „Looptroop Rockers“, Jungtinėje Karalystėje populiarėjanti jauna indie roko grupė „Dirty Goods“, Italijos elektronikos ir džiazo eksperimentuotojai „Gabin“, minimalistinės muzikos kūrėjai iš Islandijos „Low Roar“ ir kiti.Greta jų rikiuosis ir populiariausi Lietuvos alternatyviosios muzikos vardai: „G&G Sindikatas“, Alina Orlova, „Empti“, „Freaks on Floor“. Iš viso festivalyje koncertuos daugiau nei 50 itin platų muzikos stilių spektrą aprėpiančių skirtingų grupių ir atlikėjų, kurių didesnė dalis bus svečiai iš užsienio.Festivalis – tai ne vien muzika. Organizatoriai žada įrengti kino teatrą, interaktyvių žaidimų zoną, dideliame ekrane transliuoti Europos futbolo čempionatą, surengti BMX dviračių konkursą, suteikti erdvę menininkų performansams. Festivalio dienomis galima tikėtis socialinių tinklų srauto antplūdžio su „Loftas Fest“ naujienomis ar telefonu darytomis fotografijomis, nes visoje teritorijoje veiks nemokamas belaidis internetas.Tikimasi, kad per tris dienas festivalis iš viso pritrauks porą tūkstančių žiūrovų, tačiau jei reikės, jų galės sutilpti dvigubai daugiau. Kaip ir dera miesto festivaliui, žiūrovai į jį raginami atvykti ne automobiliu, o dviračiu arba viešuoju transportu.
Nori, kad festivalis taptų tradicinis
„Viską suorganizuoti, sukviesti muzikantus iš įvairių šalių – didelis darbas. Jis tampo daug nervų, bet man yra labai malonus“, – prisipažįsta pagrindinis festivalio organizatorius, „Lofto“ direktorius Viktoras „Wee“ Diawara. Lietuvoje jis geriausiai žinomas kaip vienos populiariausių visų laikų šalies muzikos grupių „Skamp“ narys.Auditorija organizatorių darbą ne visada įvertina. Pavyzdžiui, net ir paskelbus įspūdingai margą festivalyje grosiančių muzikantų sąrašą, kuriame daugybė Lietuvoje menkai populiarių, bet pasaulyje pripažintų alternatyviosios muzikos vardų, „Loftas Fest“ organizatorius sako sulaukęs tokių komentarų: „Kas čia per festivalis – nė vienos grupės nežinau.“„Lietuvoje egzistuoja šioks toks snobiškumas. Į šį festivalį, kaip ir į visus „Lofto“ koncertus, pakvietėme daug gerų grupių, tačiau tarp jų nėra tokių žvaigždžių, kaip U2 ar Lady Gaga, dėl to žmonėms atrodo, kad mes čia rengiame kažką neaiškaus“, – sako tokius muzikantus, kaip britas Jamie Woonas, austrai „Parov Stelar Band“, vokiečiai „Jazzanova“ ir daugelį kitų į „Loftą“ atvežęs V.Diawara.Skeptikams kilo klausimų ne tik dėl muzikantų sąrašo, bet ir dėl organizacinių dalykų: ar pavyks užtikrinti saugumą juo negarsėjančiame Naujamiestyje? Ar neapsikentę triukšmo greta esančiuose daugiabučiuose gyvenantys vilniečiai neiškvies policijos?V.Diawara patikina, kad jo komanda puikiai supranta, ko imasi, ir yra susitaikiusi su tuo, jog nepatenkintų vis tiek atsiras. „Viską darysime proto ribose, griežtai laikydamiesi taisyklių. Pagrindinė festivalio scena stovės lauke, savivaldybė davė leidimą joje koncertuoti iki pirmos valandos nakties. Paskui koncertai persikels į „Lofto“ vidų, kur ir taip renginiai vyksta ištisus metus ir niekam netrukdo.“Apsaugos darbuotojų, pasak organizatoriaus, taip pat netrūks, bus rūpinamasi, kad neįvyktų jokių netikėtų incidentų. „Pavyzdžiui, štai laiptai: reikia užtikrinti, kad niekas negalėtų ant jų užlipti, kad nerizikuotų nukristi. Mums patiems ne į naudą, jei kas nors nemalonaus atsitiktų. Norime, jog festivalis įvyktų ir kitais metais, kad jis taptų tradicinis, todėl tikrai stengsimės, kad mūsų neužrauktų per pirmus metus“, – juokauja V.Diawara.
Ateityje Naujamiestį mato kaip gyvybingą rajoną
„Ar Lietuvos žmonėms reikia miestietiškų pramogų?“ – išgirdęs klausimą nustemba Malyje ir Vokietijoje užaugęs, nuo 1998 m. Vilniuje gyvenantis pašnekovas. – Aišku, kad reikia. Vilnius nėra užkampis, tai sostinė, kurioje reikia puoselėti miesto kultūrą. Žinoma, rengti miesto festivalį per gamtos šventę Jonines – drąsus eksperimentas. Bet man patinka drąsūs eksperimentai.“Visą „Lofto“ veiklą galima pavadinti drąsiu eksperimentu. Ši vieta atsirado per patį krizės įkarštį, atokiau miesto centro, kai klubai ir barai lankomiausiose Vilniaus gatvėse buvo uždarinėjami dėl ekonominių sunkumų. „Kai tuo metu sutiktiems žmonėms pasakodavau, kad turiu idėją atidaryti naują vietą, į kurią per vakarą galėtų ateiti tūkstantis žmonių, jie nuoširdžiai klausdavo, ar man viskas gerai“, – prisimena V.Diawara.Sėkminga „Lofto“ veikla įrodo, kad eksperimentuoti buvo verta. Juolab kad, anot „Skamp“ nario, visas šios vietos potencialas dar anaiptol neišnaudotas. „Lietuvoje ko nors imantis dažnai žiūrima labai siaurai, porą mėnesių į priekį. Aš žiūriu toliau ir manau, kad vis tiek atsigausim, išsikapstysim iš tos krizės, emigravę žmonės grįš atgal į Vilnių ir miestas vėl atsigaus. Tikiu, kad Naujamiestis po dešimties metų bus labai gyvybingas. Pramoninių patalpų naudojimas kultūriniam gyvenimui yra nauja Vilniuje, bet įprasta pasaulio didmiesčiuose. Pamažu tai taps įprasta ir Lietuvoje, ir mes su „Loftu“ būsime to pionieriai. Mes esame čia jau dabar, mes būsime ir tada, kai čia virs gyvenimas.“Siekdamas šios, kaip jis pats vadina, Naujamiesčio revoliucijos, V.Diawara pasiilgsta tik vieno – asmeninės kūrybos. Vadovavimas „Loftui“ yra daug kūrybiškesnė ir į rėmus neįspraudžianti veikla, nei vadovavimas daugeliui kitų įstaigų, tačiau tai muzikantui neatstoja noro pačiam lipti į sceną su naujomis savo dainomis.„Norėčiau vėl grįžti prie muzikos, man to labai trūksta. Tik reikia rasti balansą tarp administracinio darbo ir muzikos kūrybos. Kai apie tai pagalvoju, visada prisimenu Samą (Saulių Urbonavičių – K.V.) iš „Bixų“. Po to, kai jis išėjo į televiziją, aš jo kiekvienais metais klausiu, kada bus naujas „Bix“ albumas. Jis kaskart atsako, kad jau tuoj bus. Labai nenorėčiau, kad ir man taip būtų“, – juokiasi V.Diawara, paskutinį albumą su grupe „Skamp“ išleidęs 2008-aisiais.