Lenkijos koncernas “PKN Orlen” už Mažeikiuose įsikūrusią naftos perdirbimo gamyklą “Orlen Lietuva” tegalėtų tikėtis apie 1 mlrd. JAV dolerių (2,495 mlrd. litų) – beveik triskart mažiau nei už gamyklą yra sumokėjęs pats (2,8 mlrd. JAV dolerių), vertina įmonių įsigijimo ir susijungimo ekspertai. “Verslo žinios” rašo, kad rinkos siūloma ir “PKN Orlen” pageidaujama kaina gali nesutapti. “Konservatyviai vertinant, “PKN Orlen” turėtų gauti apie 1 mlrd. JAV dolerių. Rytų kapitalo bendrovės, tikėtina, galėtų išspręsti žaliavos tiekimo klausimą ir taip pagerinti finansinius rezultatus, taigi, ir jų pasiryžimas mokėti aukštesnę kainą yra didesnis nei konkurentų iš Vakarų. Viliamės, kad taip ir bus”, – sakė “Finasta Corporate Finance” direktorius Skirmantas Miliauskas.

„Verslo žinios“ rašo:

Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ už Mažeikiuose įsikūrusią naftos perdirbimo gamyklą tegalėtų tikėtis apie 1 mlrd. JAV dolerių (2,495 mlrd. Lt) – tai pustrečio karto mažiau nei už gamyklą sumokėjo lenkai (2,624 mlrd. USD), vertina įmonių įsigijimo ir susijungimo ekspertai. Tad rinkos siūloma ir „PKN Orlen“ pageidaujama kaina gali nesutapti.

Lenkijos žiniasklaida yra pranešusi, kad 7–8 kompanijos pareiškė susidomėjimą „PKN Orlen“ valdoma Mažeikių „Orlen Lietuva“ (OL, buvusi „Mažeikių nafta“), kai užklausimai buvo išsiųsti kelioms dešimtims potencialių investuotojų.
„Neatmetame jokio scenarijaus, galime tiek išlaikyti įmonę, tiek ir visą parduoti. Dabar analitikai vertina padėtį, analizuoja investuotojų susidomėjimą, dėl kainos šiuo metu nieko negalėčiau pasakyti“, – pristatydamas III ketv. veiklos rezultatus į VŽ klausimą dėl galimo pardavimo praėjusį penktadienį Varšuvoje atsakė Jacekas Krawiecas, „PKN ORLEN“ valdybos pirmininkas. – Metų pabaigoje gausime ataskaitą apie potencialių investuotojų susidomėjimą ir pasiūlymus, paremtus ekonomine nauda. Kitąmet tikimės rekomendacijų ir daugiau komunikacijos dėl „Orlen Lietuva“.
Skirmantas Miliauskas, „Finasta Corporate Finance“ direktorius, sako: „Konservatyviai vertinant, „PKN Orlen“ turėtų gauti apie 1 mlrd. JAV dolerių. Rytų kapitalo bendrovės, tikėtina, galėtų išspręsti žaliavos tiekimo klausimą ir taip pagerinti finansinius rezultatus, taigi, ir jų pasiryžimas mokėti aukštesnę kainą yra didesnis nei konkurentų iš Vakarų. Viliamės, kad taip ir bus.“ Jis pažymi, kad vertinant galimą OL kainą rinkoje kyla sunkumų dėl to, kad pastaruoju metu įmonės pelningumas buvo labai mažas ir nusileido sektoriaus vidurkiui. Pvz., naftos perdirbimo veiklos EBITDA pelningumas Vidurio Europoje siekia apie 4–5%, o OL – tik iki 2%.
Paulius Nevinskas, „Gild Bankers“ projektų vadovas, skaičiuoja, kad galima kaina, kurią siūlytų naftos perdirbėjos pirkėjai, svyruoja nuo 0,9 mlrd. USD iki 1,1 mlrd. USD. Tikrą vertę, anot jo, nustatyti sunku, kadangi OL dirba nuostolingai jau keletą metų iš eilės.
„Galimi OL pirkėjai turėtų siūlyti mažesnę kainą nei ta, už kurią „PKN Orlen“ galėtų sau leisti Mažeikių įmonę parduoti pagal rinkos santykinius rodiklis. Turint omenyje, kiek lenkai sumokėjo už Mažeikių gamyklą, dabar jiems juo labiau neapsimoka įmonės pardavinėti, – vertina p. Nevinskas. – Kai „PKN Orlen“ nupirko „Mažeikių naftą“, šios veiklos rezultatai, palyginti su dabartiniais, buvo įspūdingi, o nuo to laiko jie tik prastėjo. Be to, naftininkų akcijos rinkoje pirkimo metu irgi buvo vertinamos pagal didesnius santykinius daugiklius.“
Pasak jo, yra didelis skirtumas tarp „PKN Orlen“ ir galimų Rusijos pirkėjų rinkoje kotiruojamos vertės (EV) santykio su jų EBITDA. „Gild Bankers“ atstovas skaičiuoja, kad Rusijos naftos perdirbimo įmonių verčių daugikliai yra žemesni nei „PKN Orlen“, pvz., EV/EBITDA svyruoja apie 5,22 k., o „PKN Orlen“ – siekia 7,4 karto.
„PKN Orlen“ nenorės parduoti pigiau, nei pati įmonė kainuoja rinkoje, o galimi pirkėjai, kad mokėtų daugiau, nei kainuoja jų pačių valdoma įmonė, turėtų matyti kokią nors sinergiją, strateginę perspektyvą, kitą naudą ar interesą, galbūt politinį. Tik tokie dalykai paaiškintų didesnę mokamą kainą, nes kitaip sandoris sunkiai tikėtinas, vertinant iš ekonominės pusės“, – teigia p. Nevinskas.
„Finasta Corporate Finance“ atstovas skaičiuoja, kad vidutiniškai Vidurio ir Rytų Europoje naftos perdirbimo sektoriaus įmonių akcijos rinkoje vertinamos 6,5 EV/EBITDA. Tam tikros nuolaidos OL galėtų būti taikomos dėl naftos tiekimo neužtikrintumo, problematiško naftos eksporto, reikalingų investicijų į įrangos ir infrastruktūros atnaujinimą.
„Pardavimo atveju, manau, vienintelis galimas scenarijus – pardavimas strateginiam investuotojui, nes vargu ar šiandieninėmis rinkos sąlygomis būtų galima rasti laikiną mažumos akcininką, kuris būtų pasiruošęs sumokėti padorią kainą. Be to, įmonės vertę pajėgtų kelti tik didžiausi naftos rinkos dalyviai, kurie galėtų derėtis dėl „Družbos“ naftotiekio atnaujinimo, naftos eksporto infrastruktūros objektų įsigijimo, daryti investicijas ir panašiai“, – teigia p. Miliauskas.
2006 m. pabaigoje „PKN Orlen“ kontrolinį 53,7% „Mažeikių naftos“ akcijų paketą iš „Yukos Interntional UK“ nupirko už 1,49 mlrd. USD, o Lietuvos Vyriausybei už 30,66% akcijų atseikėjo 0,85 mlrd. USD. 2009 m. pavasarį Vyriausybė už 0,28 mlrd. USD perleido ir paskutinį 10% akcijų paketą – iš viso lenkams naftos perdirbimo gamykla atsiėjo 2,62 mlrd. USD.
Jei pasiteisintų prielaida, kad į OL atėjęs naujas savininkas sugebės optimizuoti sąnaudas ir susitarti dėl palankesnių naftos produktų gabenimo tarifų, kurie leistų padidinti EBITDA, tuomet OL nuosavybės vertė siektų apie 0,9–1 mlrd. USD, skaičiavimus grindžia p. Miliauskas. Panaši vertė gaunama ir vertinant gamyklą pagal atstatymo sąnaudas. Anot jo, dabar OL rinkoje galėtų būti vertinama iki 6.000 USD už vieno naftos barelio (bbl) per dieną perdirbimo pajėgumą – apie 200 tūkst. bbl per dieną padauginus iš 6.000 USD gaunami 1,2 mlrd. USD.
„Rusijos ir Lenkijos spaudoje buvo pasirodę įvairių spekuliacijų, kad OL pardavimo kaina galėtų siekti nuo 700 mln. iki kelių milijardų USD, tačiau sunku pasakyti, ar jos yra pagrįstos profesionalia analize, ar tai tik spėlionės. Vertinimas labai priklauso nuo veiklos perspektyvų, o joms įvertinti reikia tiek patikimų įmonės veiklos planų, kurių viešai nėra, tiek išorinių veiksmų įvertinimo (pvz., „Družbos“ naftotiekio atšakos likimas arba produktų realizavimo infrastruktūra), dėl kurių šiandien nėra aiškumo“, – sako Žygintas Mačėnas, „SEB Enskilda Lietuva“ vadovas.

„Lietuvos rytas“ praneša:

„Mažeikių naftos” užkeikimas tebeveikia. Buvę gamyklos savininkai kažkada buvo priversti bankrutuoti, o dabartiniai jau nustojo vilties tapti didžiausiu naftos koncernu Rytų ir Vidurio Europoje. Didžiausia Lenkijos investicija užsienyje – lyg sprangus kąsnis, kurio neįmanoma atsikratyti. Naftos koncerno „PKN Orlen” finansiniai rezultatai trečiąjį šių metų ketvirtį yra geresni nei pernai.

Tačiau pristatydami finansinius rezultatus koncerno vadovai apie Mažeikius stengėsi užsiminti kuo mažiau. Koncernas per trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,3 mlrd. zlotų (1,126 mlrd. litų) pelno. Tačiau „Orlen Lietuva” 70 mln. litų nuostolis, patirtas vien tik per pastarąjį ketvirtį, lenkus verčia susimąstyti.

„Įsigiję Mažeikių naftos perdirbimo įmonę turėjome tapti didžiausiu naftos koncernu Vidurio ir Rytų Europoje, kuris perdirbtų 30 mln. tonų naftos per metus”, – neslėpė koncerno finansų direktorius Slawomiras Jedrzejczykas. Tačiau investicija Lietuvoje trukdo įgyvendinti planus.

Tokio prekybos benzinu kritimo Lietuvoje nesitikėjo netgi didžiausi rinkos skeptikai.

„Degalai pabrango visose mūsų rinkose, todėl benzino vartojimas krito visur”, – teigė finansų direktorius.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Mažeikiuose pagaminto benzino vartojimas Lietuvoje krito 20 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Ar tai reiškia, kad lietuviai šią vasarą automobiliais važinėjo penktadaliu mažiau nei pernai?

„Lietuvoje nėra veiksmingos nelegalios prekybos degalais kontrolės”, – sakė „Orlen Lietuva” vadovas Ireneuszas Fąfara.

Tiesa, Lietuva išsiskiria ir vienu teigiamu rodikliu. Čia trečiąjį šių metų ketvirtį labiausiai – 8 proc. augo dyzelino vartojimas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Lenkijoje ir Vokietijoje dyzelino paklausa augo tik 1–2 proc., o Čekijoje krito net 15 proc.

Kitais metais „PKN Orlen” iššūkių Lietuvoje ne mažės, o daugės. Bevizis režimas su Baltarusija pasienio ir Vilniaus gyventojus vilios pirkti kone perpus pigesnių degalų kaimyninėje valstybėje.

„Tačiau vairuotojai puikiai žino, kad mūsų degalų kokybė yra kur kas geresnė nei baltarusių. Todėl nemanau, kad tai bus masinis reiškinys”, – ramino koncerno finansų vadovas.

Gerokai išaugusi prekyba dyzelinu kitais metais vėl gali smukti dėl padidėsiančio akcizo. Vilkikų vairuotojai greičiausiai suks į Latvijos, Lenkijos degalines.

Be to, koncernui Lietuvoje nerimą kelia į nugarą šnopuojantys importuotojai. Vis daugiau mažmenininkų degalus įsiveža iš kitų šalių. Jų padėtį palengvino valdžios sprendimas leisti laikyti 30 proc. rezervo užsienyje vietoj ankstesnių 10 proc. Nors tokia tvarka galioja visose kaimyninėse valstybėse, lenkai mano, kad tai gali kelti pavojų Lietuvai.

„Laikyti daug savo rezervo užsienyje yra nesaugu, nes jei kiltų panašių neramumų kaip Prancūzijoje, degalų tiekimas būtų sutrikdytas”, – įsitikinęs „PKN Orlen” finansų direktorius S.Jedrzejczykas.

Paskelbs pirkėjus

* Kalbėdami apie galimą Mažeikių įmonės pardavimą koncerno vadovai neigia, kad tai likusi vienintelė išeitis.

* „Scenarijų gali būti įvairių. Tai nereiškia, kad mes žūtbūt siekiame atsikratyti Mažeikių gamyklos”, – tikino koncerno finansų vadovas S.Jedrzejczykas.

* Kitų metų pradžioje pardavimo konsultantas „Nomura” pateiks realiausių investuotojų į Mažeikių įmonę sąrašą.

* „Susidomėjimas gamykla didelis. Galiu pasakyti, kad tarp pretendentų yra ne tik Rusijos investuotojai”, – užsiminė finansų vadovas.

„Kauno diena“ rašo:

„Lenkijos naftos milžinės valdoma Mažeikių bendrovė “Orlen Lietuva” po truputį atgauna jėgas. Trečiasis šių metų ketvirtis bendrovei buvo pelningas. Tačiau to nepakako atsverti visus šiais metais patirtus nuostolius.

Per trečią šių metų ketvirtį bendrovė “Orlen Lietuva” gavo 9 mln. JAV dolerių (22,3 mln. litų) pelno. Tačiau per devynis šių metų mėnesius bendrovė iš viso patyrė 28 mln. JAV dolerių nuostolio (69,4 mln. litų nuostolio). Pernai tuo pat metu Mažeikių naftos perdirbimo gamykla uždirbo 13 mln. JAV dolerių (32,2 mln. litų) grynojo pelno.
Bendrovės pajamos 2010 m. trečią ketvirtį siekė 1,53 mlrd. JAV dolerių (3,8 mlrd. litų), tai yra 25 proc. daugiau nei per tą patį 2009 m. laikotarpį.

Esą daugiausia neigiamos įtakos bendrovės finansiniams rezultatams turėjo mažos naftos perdirbimo maržos, “Ural” ir “Brent” tipo naftos kainų skirtumas ir nepalankios logistikos sąlygos.

“Nors makroekonominė aplinka šių metų trečią ketvirtį pagerėjo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, palyginti su šių metų antru ketvirčiu, ji smarkiai pablogėjo – rugsėjo mėnesį perdirbimo marža buvo žemiausia nuo metų pradžios”, – sakė “Orlen Lietuvos” generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara.

Įmonė trečią ketvirtį perdirbo beveik 2,5 mln. tonų žaliavos – 10 proc. daugiau nei antrą ketvirtį ir tiek pat daugiau nei trečią 2009-ųjų ketvirtį. “Orlen” teigimu, gamybos pajėgumų išnaudojimas, kai nebuvo prastovų ir remonto darbų, trečią ketvirtį, palyginti su antruoju, padidėjo nuo 90 iki 99 proc.

Bendrovė taip pat optimizavo veiklą ir dabar išnaudoja apie 99 proc. savo pajėgumų. Tačiau dėl to 228 žmonės neteko darbo. Vien trečią ketvirtį iš bendrovės “Orlen Lietuva” buvo atleisti 78 asmenys. Fiksuotos įmonės išlaidos ir atlyginimai šiemet trečią ketvirtį buvo 13,3 mln. JAV dolerių (beveik 33 mln. litų) mažesni nei pernai tuo pačiu metu.
“PKN Orlen” valdo 100 proc. Lietuvos įmonės akcijų. Pati “Orlen Lietuvos” šeimininkė trečią ketvirtį irgi dirbo pelningai. Bendrovė pasiekė 1,3 mlrd zlotų (1,1 mlrd. litų) grynąjį pelną ir aukščiausius pardavimo rezultatus nuo 2009 m. pradžios. “PKN Orlen” taip pat sumažino savo skolas 3,8 mlrd. zlotų (3,3 mlrd. litų).“