Energetikos ir Susisiekimo ministerijos dar kartą surėmė ietis dėl strateginių energetikos objektų statybos finansavimo.

Praėjusią savaitę Vyriausybėje vyko net du „Klaipėdos naftos“ ir Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovų „derbiai“ dėl abiejų įmonių įsipareigojimų, statant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Konflikto priežastis – „Klaipėdos naftos“ konsultantų amerikiečių bendrovės „Flour S.A.“ ir jų samdomų advokatų parengtas bendradarbiavimo sutarties projektas, kurį KVJUD vadovas pasirašyti atsisakė. Tokiai uosto vadovo pozicijai pritarė ir jūrų uosto valdyba, ir jo plėtojimo taryba.
„Strateginiame Uosto direkcijos investicijų plane nuo 2012 iki 2014 metų SGD terminalo statybos reikmėms buvo numatyta skirti 123 mln. Lt. Birželio 14 d. pateiktame naujame sutarties su „Klaipėdos nafta“ variante teigiama, kad vien terminalo pirso statybai KVJUD turėtų skirti 177 mln. Lt. Be to, pinigų reikėtų ir laivybos kanalo gilinimui, ir Kiaulės Nugaros salos šiaurinės dalies sutvirtinimui. Bendra suma išauga iki 230 mln. Lt“, – skaičiuoja KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Jei jo vadovaujama direkcija būtų pasirašiusi minėtą sutartį, SGD terminalo statybai papildomai turėtų skirti daugiau nei 100 mln. Lt. O tai reiškia, kad jokiam kitam uosto projektui pinigų nebeliktų. „Gali tekti ne tik atidėlioti numatytus, bet ir stabdyti pradėtus projektus. Galbūt – net mažinti KVJUD infrastruktūros specialistų skaičių, nes sustabdžius kitas uoste vykstančias statybas nebeužtektų darbo krūvio“, – pesimistinį scenarijų braižo E.Gentvilas.
Siekdama svariau pasipriešinti gerai mokamų užsienio advokatų spaudimui, KVJUD savo ruožtu užsakė techninę, finansinę ir juridinę jai pateiktos bendradarbiavimo sutarties projekto ekspertizę bendrovei „West Expert“. Atsakymas gautas vienareikšmiškas: tokios sutarties Uosto direkcijos atstovai pasirašyti jokiu būdu neturėtų.
„Pateikto projekto nuostatos prieštarauja net trims Lietuvoje galiojantiems įstatymams – Statybos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir neseniai priimtam SGD terminalo įstatymui. Be to, tokia sutartis būtų itin nenaudinga Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, nes pažeistų ne tik direkcijos, bet ir privačių uosto bendrovių interesus. Nors ir KVJUD, ir „Klaipėdos nafta“ tarsi atstovauja valstybei, nereikėtų pamiršti, kad pastaroji vis dėlto yra akcinė bendrovė, kurios akcijas valdo ne tik Energetikos ministerija, bet ir smulkieji akcininkai. Drįsčiau teigti, kad pasirašydama minėtą sutartį Uosto direkcija pažeistų valstybės interesus“, – „Veido“ paprašytas savo nuomonę išdėstė „West Expert“ vadovas Artūras Sabeckis.

Skubos darbo gaudymas

“Birželio 12 d. priimtas SGD terminalo įstatymas “Klaipėdos naftai” suteikė išskirtinę teisę turėti krantinę, prie kurios stovės laivas-dujų saugykla. Vadinasi, ji ir turėtų finansuoti šios krantinės statybą. Tokia minėto įstatymo nuostata kertasi su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, kuriame aiškiai pasakyta, kad krantinės yra sudedamoji uosto infrastruktūros dalis. Šiuo atveju atsirastų teisinis nesusipratimas. Kaip gali Uosto direkcija finansuoti krantinės, kuri jai nepriklausys, statybą?” – stebisi susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Spėjama, kad SGD terminalo įstatymą rengę Energetikos ministerijos specialistai nesuvokė, jog pažeidžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas, o parlamentarams vieną po kito skubos tvarka „šturmuojant“ strateginių energetikos objektų įstatymus, nesuspėjo į juos įsigilinti ir Seimo juristai.
Uosto direkciją piktino tai, kad „Klaipėdos nafta“, kuri į paties terminalo statybą žada investuoti gerokai mažiau lėšų – tik 51,5 mln. Lt, pagal minėtą sutartį turėjo galimybę jas susigrąžinti: mat jos, kaip tiesioginės terminalo statytojos, išlaidos galėtų būti kompensuojamos per Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą. KVJUD investicijų daliai analogiška privilegija nebuvo numatyta.
Negana to, “Klaipėdos nafta” ir nuo dividendų mokėjimo atleista, o ar KVJUD pavyks išsisukti nuo prievolės pusę metinės veiklos pelno perduoti valstybės biudžetui – vis dar neapsispręsta. Nors iki šiol Finansų ministerija tokiai idėjai nebuvo linkusi pritarti, brangstančios SGD terminalo statybos bei nepasirašoma sutartis su „Klaipėdos nafta“ buvo tapę puikiu argumentu siekiant šios išlygos.
“Vyriausybė įpareigojo KVJUD prisidėti prie SGD terminalo infrastruktūros plėtojimo ir dar reikalauja atiduoti pusę direkcijos gauto pelno. Jei ši pelno dalis bus paimta, sutriks kitų uosto vykdomų projektų finansavimas. Gali nebelikti pakankamai lėšų nė strateginio terminalo statybai”, – įžvelgia direkcijos pusėn stojęs ministras E.Masiulis.
Pasak E.Gentvilo, pastačius terminalą KVJUD iš jo naudos turėtų tiek, kad uosto krovos rezultatai išaugtų maždaug 2 mln. tonų per metus (priminsime, kad 2011 m. Klaipėdos uosto krova buvo 36,6 mln. tonų). Terminalui veikiant direkcija šiek tiek uždirbtų iš keliolikos per metus papildomai atplauksiančių laivų ir juos pasitinkančių ir išvedančių locmanų rinkliavos, tačiau krantinės rinkliava už prie pirso besišvartuojančius SGD tanklaivius atitektų jo savininkei – „Klaipėdos naftai“.

Sutiko stiprų varžovą

„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis įstatymų prieštaravimus linkęs „nurašyti“ jų rengėjams: „Vieni teisininkai gali interpretuoti vienaip, kiti kitaip.“
Tačiau tai nebe pirmas kartas, kai Energetikos ir Susisiekimo ministerijos susiremia dėl investicijų indėlio į strateginių energetikos objektų statybą. Labai panaši situacija susiklostė paaiškėjus, kad kelio nuo Klaipėdos uosto iki Visagino atominės elektrinės pritaikymo stambiagabaričiams kroviniams gabenti darbus Lietuvos automobilių kelių direkcija privalės finansuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Kelininkai tuomet irgi mėgino priešintis, juos parėmė susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, tačiau E.Masiulis netrukus stojo Energetikos ministerijos pusėn, žadėdamas surasti reaktoriaus maršrutui reikalingų lėšų – apytikriais skaičiavimais, maždaug 200 mln. Lt.
„Aišku, šiuo laikotarpiu kiti objektai gali nukentėti, nors kelio Klaipėda–Visaginas rekonstrukcijos lėšų poreikis bus išdėstytas trejiems metams. Tačiau šiaurinė magistralė pravers ne vien Visagino AE statytojams: ji ir vėliau bus naudojama gabenti didelių gabaritų kroviniams iš Klaipėdos uosto į Baltarusiją, kurioje vyksta daug stambių statybų“, – taip savo užimtą poziciją tuomet „Veidui“ aiškino E.Masiulis.
Šįkart, atrodo, „ministerijos Nr. 1“ dirigentų įžūlumas peržengė susisiekimo ministro tolerancijos ribas. Arba tiesiog Arvydo Sekmoko stovykla susidūrė su ne mažiau ambicinga E.Gentvilo figūra: analogiško įtakingumo asmenybės, drįstančios pasipriešinti Energetikos ministerijos nurodymams, kelininkų interesų gynėjų pusėje paprasčiausiai neatsirado.
KVJUD nedelsdama parengė alternatyvinį sutarties su „Klaipėdos nafta“ projektą, kuriame siūlė tiksliai įvardyti abiejų įmonių įsipareigojimus bei investuojamas sumas. Ir trečiadienį Vyriausybėje vykusiame pasitarime šventė pergalę: premjeras Andrius Kubilius pritarė, kad konkretūs abiejų įmonių įsipareigojimai sutartyje būtų numatyti. Maža to, E.Gentvilas išsiderėjo ir SGD terminalo statybai panaudotų KVJUD lėšų kompensavimą, analogišką „Klaipėdos naftos“ investicijų grąžai. „Yra du būdai – per dujų perdavimo tarifą ir per uosto rinkliavas. Sutarėme laikytis griežtos nuostatos, kad abi įmonės investicijas galėtų susigrąžinti“, – po uostininkų pergale pasibaigusio „derbio“ pareiškė Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis.
Neįtikėtina, bet „ministerija Nr. 1“ šįkart buvo priversta atsitraukti. Tikimasi, kad sutartį tarp KVJUD ir „Klaipėdos naftos“, kuri turėjo būti pasirašyta dar kovo mėnesį, suderinus pozicijas pagaliau pavyks pasirašyti liepą.
Kokios šio „derbio“ pamokos? Nebūtina bejėgiškai nuleisti rankų ir tylėti, kai jums po kaklu, mojuodami valstybės interesų vėliava, mėgina kabinti strateginių projektų naštos akmenį. Sužlugdžius vienintelį šalyje jūrų uostą, valstybei geriau tikrai nebūtų.