Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) atnaujino Lietuvai dar vasarį sustabdytą europinės paramos (iš viso 163 mln. eurų) mokėjimą. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir toliau laikosi nuomonės, kad griežtas sankcijas lėmė labiau „kabliukų“ ieškojimas, nei rimtos Finansų ministerijos klaidos, nes pažeidimų buvo nedaug, o kaip vėliau paaiškėjo – netgi mažiau, nei manyta. Vis dėlto išaiškėjus naujoms detalėms ji pripažįsta, kad valstybės institucijos neskyrė šioms procedūroms pakankamai dėmesio, todėl ši istorija taip komplikavosi. Pasak ministrės, tai bus didelė pamoka.
„Pagal Valstybės kontrolės audito ataskaitą, mūsų klaidų lygis siekė 1,93 proc. – jis neviršijo tos ribos, po kurios stabdomas paramos mokėjimas, bet buvo visokių rezervacijų, kad jei netyčia keliuose projektuose pasirodytų ne taip, tai tada klaidų lygis padidėtų. Turėdama tokias išvadas EK paprašė mūsų pasiaiškinti – pateikti daugiau informacijos apie pažeidimų tyrimus ir sustabdė paramos mokėjimą. Taigi per pusantro mėnesio buvo išspręsta tiek klausimų, kad faktinis klaidų lygis, kuris buvo praneštas Komisijai, nukrito žemiau vieneto. Dirbo ir Valstybės kontrolė, ir kitos valstybės institucijos, ir paaiškėjo, kad problemų yra gerokai mažiau, nei atrodė iš pradžių. Tiesiog tuo metu, kai Valstybės kontrolė teikė savo ataskaitą, institucijos buvo nebaigusios pažeidimų tyrimo ir procedūrų, nepriėmusios sprendimų, nes reikėjo dirbti kitus darbus, bet tada, kai EK prispaudė uodegą, viskas išsisprendė labai greitai. Tad čia mums labai gera bendradarbiavimo pamoka, nes sugebėjome paslysti lygioje vietoje“, – pripažįsta I.Šimonytė.
Bet europinės paramos mokėjimas šiandien jau atnaujintas ir ministrei daugiau rūpesčių kelia kiti reikalai, pavyzdžiui, artėjant rinkimams Seime kone kas savaitę pasigirstančios naujos iniciatyvos, gresiančios biudžetui naujomis didžiulėmis skylėmis.
Apie rinkimų metų įtaką šalies finansams, valstybės biudžeto vykdymą, galimus naujus mokesčius bei kitas aktualijas – pokalbis su finansų ministre I.Šimonyte.

VEIDAS: Šių metų biudžeto įplaukų rodikliai – šiek tiek geresni, nei tikėtasi. Kokios priežastys tai lėmė ir ar pripažįstate, kad jūsų siūlymas prieš Kalėdas kelti PVM buvo klaida?
I.Š.: Tai nebuvo siūlymas, o tik viena iš alternatyvų, tačiau Vyriausybė priėmė kitą sprendimą – verčiau sumažinti viešąsias išlaidas. Bet ką galime laikyti klaida: tie, kuriems nukirpti pinigai, turbūt mano, kad buvo klaida mažinti finansavimą, o tiems, kuriems nereikia mokėti didesnio PVM, turbūt atrodo, kad geriau tegu kažkam sumažėja finansavimas, negu man mokesčiai padidėja.
Mano supratimu, PVM didinimas galėjo būti svarstomas kaip sprendimas, bet Vyriausybė nutarė kitaip, biudžetas patvirtintas, jis ir yra vykdomas. Ir manau, kad tikrai nėra vykdomas blogai, nors aš rezultatus vertinu santūriai. Daug labiau džiaugiuosi, kad „Sodros“ biudžetas yra tikrai ne blogesnis, negu patvirtintas. Juk du trečdalius mūsų biudžeto sudaro „Sodros“ deficitas. Vis dėlto reikėtų prisiminti, jog pernai rudens pabaigoje buvo labai didelė tikimybė, kad šiemet reikės peržiūrėti makroekonomines projekcijas dar kartą, ir peržiūrėti jas “žemyn”. O tai reikštų, kad keičiasi biudžeto rodikliai ir vėl gali tekti grįžti prie to paties nemalonaus klausimo, ką gi daryti su vis didėjančia biudžeto skyle: dar labiau mažinti išlaidas ar didinti mokesčius. Šiandien galiu tvirtai pasakyti, kad tikimybė peržiūrėti rodiklius blogėjimo linkme šiemet gerokai mažesnė, nei atrodė 2011-ųjų pabaigoje.
VEIDAS: Bet ar tikrai neviršysime šiemet numatytos 3 proc. BVP biudžeto deficito ribos?
I.Š.: Tikimybė, kad neviršysime, tikrai didelė. Ir reikia daryti viską, kad deficito riba nebūtų viršyta, nes iš to nieko gero nėra. Kaip rodo nesenas vengrų pavyzdys, dėl to tikrai galime sulaukti nemalonių įspėjimų iš EK ir netgi netekti gaunamos ES paramos.
VEIDAS: Na, o premjeras teigia, kad jau kitą kadenciją Vyriausybė gali pasiekti perteklinį biudžetą. Bet kokiais būdais? Juk tikėtis, kad ekonomika šitiek augs, nerealu.
I.Š.: Vyriausybė ne tik galės, bet ir turėtų tai padaryti, nes 2007 m. priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas, kurį tuo metu daug kas kritikavo, dabar, krizės pikui praėjus, jau galioja visa apimtimi. Ir šis įstatymas reikalauja vidutiniu laikotarpiu pasiekti subalansuotą biudžetą, be to, nustato išlaidų didėjimo apribojimą. Išlaidų didėjimas yra pririštas prie tam tikros praeities pajamų dinamikos. Tad jei valstybės biudžetai bus rengiami laikantis to įstatymo (o taip privalo būti), tai 2015 m. natūraliai bus prieita prie subalansuoto viešojo sektoriaus, tai yra nacionalinis biudžetas būtų subalansuotas jau kitais metais, bet kadangi „Sodra“ dar porą metų bus deficitinė, tai iš esmės valstybės biudžetas turės turėti tokį perteklių, kuris kompensuotų „Sodros“ deficitą.
Tai visiškai realu ir yra du būdai tam pasiekti: pirmasis – neišleisti daugiau, negu išleidžiama šiuo metu, antrasis (bet čia jau politinės paradigmos klausimas) – galima didinti mokesčius ir išleisti daugiau tiktai tiek, kiek yra surenkama didesnių mokesčių. Visa tai priklausys nuo to, kokia politinė srovė bus valdžioje. Bet faktas yra toks, kad visiems duoti ir iš nieko neimti bus tikrai neįmanoma.
VEIDAS: Gal galite prognozuoti, kaip bus sudarytas kitų metų biudžetas, – ar vėl teks kelti mokesčius? Ar tikrai nematote ne tokių primityvių būdų biudžetui subalansuoti, kaip tik didinti mokesčius ir skolintis?
I.Š.: Bet juk biudžetas yra primityvus dalykas. Ten yra pajamos ir išlaidos. Jeigu aš uždirbu septynis šimtus litų, o išleidžiu tūkstantį, kas man duoda tris šimtus litų? Jei neturiu santaupų, galiu tik pasiskolinti. O Lietuva, turiu pastebėti, santaupų niekada neturėjo, nes politikai nematė reikalo tokiais niekais užsiimti, priešingai nei Estijos politinė valdžia. Tiesa, dabar apie praskolintą Lietuvą daugiausiai rauda būtent tie, kurie prieš porą metų siūlė skolintis daugiau, nes nesutiko nei išlaidų mažinti, nei mokesčių didinti. Tai kas duoda pinigų tokiu atveju? Juk neateina koks šventasis ir neapmoka sąskaitų.
Naktinės mokesčių reformos Lietuvoje jau tapo beveik tautosaka, bet noriu pasakyti, kad iš viso biudžeto sumažinimo per pastaruosius kelerius metus, kai deficitas sumažėjo keliolika milijardų litų, mokesčių didinimui teko maždaug viena penktoji dalis. Didžiąją dalį deficito mažinimo vis dėlto perkėlėme viešosioms išlaidoms. Ir žmonės tuo taip pat nėra patenkinti: kas gi džiaugiasi, kad švietimui, sveikatai, socialinei apsaugai skiriama mažiau lėšų? O jeigu 2013 m. biudžeto išlaidos nebus didinamos, tuomet galima nedidinti ir mokesčių. Bet tokių norų tikrai gali atsirasti, jei, tarkime, atėjusi kita Vyriausybė turės kitą požiūrį į prioritetus.
VEIDAS: Kiek lėšų valstybės skolai aptarnauti reikės 2013–2014 m.?
I.Š.: 2013 m. – per 2 mlrd. Lt, o 2014-aisiais jau gerokai mažiau.
VEIDAS: Jei kalbėsime apie viešąjį sektorių, pagal mokytojų, gydytojų ir policininkų skaičių tebesame tarp lyderių Europoje. Kaip siūlote spręsti šią problemą?
I.Š.: Man keblu atsakyti į šį klausimą, nes jeigu jau sumažintas finansavimas nepriverčia viešojo sektoriaus trauktis, tada nežinau, kas gali priversti tai padaryti. Nes normaliomis aplinkybėmis, tarkime, versle ar asmeniniame gyvenime, spaudžiant lėšų stygiui tu esi priverstas imtis priemonių, kad išgyventum. O Lietuvoje tai nevyksta, nes jaučiamas didelis tų sektorių, kurie turėtų būti reformuojami, pasipriešinimas. Mes jau keletą metų skiriame ne daugiau, o tik mažiau pinigų, nes nenorime dar labiau didinti mokesčių, bet tai vis tiek nepriveda prie struktūrinių pokyčių. Kiekvieną konkrečią sritį kuruojantis ministras turėtų būti atsakingas už planą, kaip turint mažiau pinigų padaryti daugiau. Bet tai politiškai nepopuliaru, o juk dauguma mūsų ministrų yra politikai, turintys ilgalaikių buvimo politikoje ambicijų.
VEIDAS: Kokių su mokesčiais susijusių pokyčių dar tikėtis iki Seimo rinkimų: kokie mokesčiai gali būti mažinami, kokios lengvatos atkurtos?
I.Š.: Tikėtis galima bet ko – kaip tik dabar Seimas svarsto projektą, kuris sumažintų biudžeto pajamas maždaug milijardu litų. Manau, naujų siūlymų ir iniciatyvų sulauksime kiekvieną savaitę, bet, tikiuosi, jos apsiribos politine retorika.
VEIDAS: Iš tiesų, klausantis Andriaus Kubiliaus, o kartais ir jūsų, dažnai atrodo, kad gyvename nuostabioje šalyje, kurioje beveik nėra problemų, nors visuomenės apklausos rodo, jog gyventi Lietuvoje žmonėms nėra gera, nusivylimas šia Vyriausybe – didžiulis. Kodėl taip yra: ar mūsų žmonės kvaili, ar tiesiog visko nori per daug?
I.Š.: Kažkas yra pasakęs, kad pasipūtimas yra yda, bet savinieka – ne ką geresnis dalykas. Man atrodo, ir gyventojai, ir Vyriausybė tikrai mato tas problemas, bet galvojant, kad gyvenime nėra nieko šviesaus ir kad viskas vyksta tik blogai, turėtų būti labai sunku gyventi. Vyriausybė tikrai neišspręs kiekvieno žmogaus problemų, bet gali sudaryti sąlygas jas spręsti patiems.
VEIDAS: Kada bus baigtas parduoti „Snoro“ turtas ir valstybei grįš pinigai, kurie buvo skirti atsiskaityti su indėlininkais – iš viso 2,4 mlrd. Lt?
I.Š.: Sunku pasakyti, nes kyla klausimas, kada šis procesas bus pradėtas. Mes vis dar tokioje stadijoje, kai nėra kreditorių susirinkimo, o jo nėra todėl, kad kai kurie kreditoriai mato reikalą skundais tai stabdyti. Bet kuriuo atveju pinigai grįš ne per pusmetį, o ne anksčiau kaip per porą metų.
VEIDAS: Ir pabaigoje – kaip asmeniškai jūsų gyvenimas bei išlaidos pasikeitė nuo krizės pradžios?
I.Š.: Niekada neturėjau didelių finansinių įsipareigojimų ir nuo mažens esu išmokusi taisyklę, kad negaliu išleisti daugiau, negu uždirbu. Per šį laiką neįsigijau nei būsto, nei kitokio turto, atostogauti taip pat nebuvau išvykusi. Neturiu didelių materialinių poreikių, man nereikia naujausio televizoriaus ar geriausio šaldytuvo. Šiuo požiūriu esu labai nuobodus žmogus.

I.Šimonytė: “Perteklinis Lietuvos biudžetas yra visiškai realus dalykas.”