Vėl pajutęs bandymus išversti jį iš posto, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Modestas Kaseliauskas lieka ištikimas savo principams: į politines rietenas jis nesivelia, kaip visuomet vengia viešai komentuoti ne tik diskusijas dėl jo kompetencijos, bet ir kylančias problemas dėl mokesčių surinkimo. Tokia viešųjų ryšių strategija M.Kaseliauskas vadovaujasi visus aštuonerius darbo VMI vadovo poste metus, ir kas galėtų paneigti, kad kaip tik dėl to, nepaisant visų skandalų, išliko jame ilgiausiai iš visų ligšiolinių inspekcijos vadovų.

Praėjusią savaitę M.Kaseliauskas vis dėlto sutiko padaryti išimtį ir davė interviu „Veidui“. Tiesa, buvo kaip visada atsargus ir pasveriantis kiekvieną ištartą žodį.

VEIDAS: Šiųmetis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) plano vykdymas kelia labai daug klausimų, o jūsų aiškesnių paaiškinimų negirdėti – kaip jau tapo įprasta, jūs nieko nekomentuojate. Kodėl taip stipriai prasilenkia legalaus vartojimo ir surenkamo PVM didėjimas?

M.K.: Paaiškinimų iš institucijos tikrai buvo. Šie metai yra tikrai netipiški. Visų pirma todėl, kad pasikeitė PVM mokėjimo už importuojamas prekes tvarka, – tai davė ženklų minusą plano vykdymui pirmąjį pusmetį. Buvo suplanuota, kad kas mėnesį gausime papildomus 200 mln. Lt PVM, bet toks kiekis, aišku, negalėjo ateiti į biudžetą. Taip pat neįvertinta, kad dėl eksporto didėjimo metų pradžioje buvo gerokai didesni PVM grąžinimai. Visa tai mes tikrai buvome pasakę, ši informacija nebuvo slepiama.

Jei žiūrėsime į vidaus PVM, tai jo augimas atitinka vartojimo augimą – jis yra net šiek tiek didesnis. Bet jei žiūrėsime į galutinę prievolę – taip, ji vartojimo augimo nesiekia. Bet ir negali siekti, nes reikia atskaityti grąžintiną PVM. O nuliniu PVM tarifu apmokestinami tiekimai, kaip mes jau ne kartą minėjome, ypač pirmąjį ketvirtį ir pusmetį didėjo gerokai greičiau.

Galutinė suma, kuri ateina į biudžetą, yra mažesnė, nes turi susibalansuoti tarp grąžinimų. Jokios paslapties čia nėra.

VEIDAS: Tačiau ekspertai aiškina, kad visko suversti eksportuotojams, kurie prašo grąžinti PVM permoką, negalima, nes permokų statistika to neparodo, ir atsilikimas vis tiek turėtų būtų mažesnis.

M.K.: Permokos statistika kaip tik ir parodo, kad didėja nuliniu tarifu apmokestinami tiekimai, o tuomet išauga permoka.

Iš esmės dėl ko susidarė ta disproporcija? Duomenys rodo, kad BVP kilimas su eksportu yra tikrai fantastiškas, o be eksporto atrodo jau gerokai prasčiau ir turi tendenciją mažėti, nors bendras BVP auga. Tai rodo augimą eksporto sąskaita. Vadinasi, kol vidaus vartojimas nepasieks bent jau 2008 m. lygio, tol PVM surinkti bus sunku.

VEIDAS: Taigi, jūsų vertinimu, VMI nustatytas PVM planas buvo nerealus?

M.K.: Jis galbūt tam tikrais periodais nebuvo subalansuotas, ypač pirmoje metų pusėje. Bet ar jis buvo neteisingas visų metų atžvilgiu, dar negalima teigti, reikia sulaukti metų pabaigos.

Svarbiausias dalykas mūsų darbe yra visos mokestinės pajamos – bent jau keturi pagrindiniai mokesčiai. Ir mes šitą planą vykdome. Jei pažiūrėtumėte į mokestinių įplaukų planavimo istoriją, niekada nebuvo taip, kad visi mokesčiai būtų idealiai surinkti, kaip suplanuota. Nukrypimų būna visada. Tiesiog šiais metais yra labai išskirtas PVM – kiti mokesčiai dėmesio sulaukia mažiau, nors visą mokestinių pajamų planą per šių metų dešimt mėnesių mes įvykdėme, ir netgi turimas pliusas. Jūs puikiai suprantate, kad jei dėl eksporto PVM surenkama šiek tiek mažiau, tai jį turi kompensuoti pelno ir gyventojų pajamų mokesčiai. Tai ir vyksta. Tragedijos dėl to tikrai nėra. Bet aš suprantu politikų susirūpinimą – yra iššūkis įsivesti eurą, reikia užtikrinti fiskalinio deficito kontrolę, ir tas nerimas pagrįstas, bet tai nereiškia, kad situacija nekontroliuojama ir klostosi visiškai ne ta linkme.

VEIDAS: Bet ar jūs galite patikinti, kad ilgainiui PVM surinkimas sugrįš į vėžes?

M.K.: Tie, kurie dirba su mokesčių surinkimu, visada yra realistai. Aš nei matau pagrindo pesimizmui, nei norėčiau užsiimti įtikinėjimu, kad nėra problemų ir mes tas pajamas turėsime. Bet aš manau, jog tikrai yra pagrindo manyti, kad mes jas turėsime.

VEIDAS: Buvęs Šiaulių VMI vadovas ir miesto meras Vytautas Juškus išlydėdamas jus į Vilnių įspėjo, kad eidamas VMI viršininko pareigas išsilaikysite tol, kol sėkmingai rinksite mokesčius. Ar šiandien galite pripažinti, kad jis buvo teisus?

M.K.: Iš buvusių kolegų, kai tik pradėjau čia dirbti, esu girdėjęs kitą pasakymą, kad nė vienas VMI viršininkas nebuvo priverstas atsistatydinti dėl mokesčių. Paprastai priežastys būna kitos, nei mokesčių surinkimas.

Noriu pasakyti, kad atsakymas būtų kažkoks trečias, kad atsistatydinti reikia nei dėl vieno, nei dėl kito, nes juk mūsų veiklą reglamentuoja įstatymai. Dabar VMI viršininkui nustatyta ketverių metų kadencija, aišku, kiekvienam vadovui yra keliami reikalavimai dėl veiklos rodiklių.

VEIDAS: Kaip reagavote į žinią apie finansų ministro jums neseniai skirtą griežtą papeikimą – pirmą tokią nuobaudą per visus darbo VMI metus?

M.K.: Mes suprantame šitą sprendimą – po Valstybės kontrolės išvadų ministras tam tikra prasme neturėjo pasirinkimo. Mes tas Valstybės kontrolės išvadas esame apskundę, tačiau dabartiniai įstatymai nenumato galimybės sustabdyti tarnybinio tyrimo dėl to, kad yra apskųstas pirminis aktas. Bet, aišku, ta nuobauda ateityje gali būti peržiūrėta, jei teismo sprendimas pakeis situacijos traktavimą.

VEIDAS: Valstybės kontrolės auditorių teigimu, visos problemos kyla dėl to, kad VMI sukurta mokesčių apskaitos informacinė sistema (MAIS) normaliai neveikia. Dėl kieno – jūsų ar konkursą laimėjusios IT įmonės kaltės ši sistema stringa?

M.K.: Susidūrėme su greitaveikos problema, kurią aiškiai konstatavo „Oracle“ kompanija, nes duomenų kopija buvo išvežta testuoti į šios kompanijos pasaulinį centrą Edinburge. Tuomet ir paaiškėjo, kad MAIS neveikimą lėmė greitaveikos problemos, nes trūksta serverinių resursų.

Projekto planavimo etape dar 2005–2006 m. buvo suplanuoti tokie resursai ir jų turėjo pakakti, bet realybė pasirodė kitokia – paaiškėjo, kad duomenų kiekiai bus daug didesni. Reikėtų suprasti, kad MAIS savo duomenų kiekiu Lietuvoje yra unikalus projektas. Kitos tokios apimties sistemos nėra.

Ir tai nereiškia, kad sistema visiškai neveikia, kad mes sėdėjome rankas sudėję ir nieko nedarėme. Be to, visos įplaukos, visa apskaita absoliučiai sutampa su gautomis lėšomis į VMI sąskaitas, su pateiktomis mokesčių mokėtojų deklaracijomis. Nedingęs nė vienas litas. Jei būtų dingę pinigai, klausimas tikrai būtų perduotas nagrinėti prokuratūrai. To nėra. Iš esmės yra tam tikrų tarpinių ataskaitų ir didžiosios knygos vėlavimas, bet neatitikimų nenustatyta.

VEIDAS: Lietuvoje mėgstamos sąmokslo teorijos. Viena jų teigia, kad į jūsų vietą taikosi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko sūnus Dainoras, neseniai tapęs jūsų pavaduotoju. Kaip tai pakomentuotumėte?

M.K.: Niekaip. Tiesiog nekomentuosiu.

VEIDAS: Bet ar tikite, kad jus nori išmesti iš šio posto ir pakeisti kuo nors, kas bus labiau „savas“?

M.K.: Matote, stengiuosi apie tai negalvoti, nes tada nebeliktų laiko normaliam darbui. Per aštuonerius darbo metus yra buvę visokių problemų, kontroversiškų situacijų, bet jos visos išsispręsdavo ir iš esmės paaiškėdavo, kokios čia priežastys, kas yra kas ir pan. Aš net neabejoju, kad jei kas nors mato dabar kažkokią įtampą, ji išsispręs, ir visuomenė viską žinos.

VEIDAS: Pasak kitos sąmokslo teorijos, jūs neįtinkate dėl to, kad VMI viršininku buvote paskirtas finansų ministro pareigas einant Zigmantui Balčyčiui, o jis dabar konkuruoja dėl įtakos su premjeru Algirdu Butkevičiumi.

M.K.: Vėlgi negaliu komentuoti, čia reikėtų paklausti politikų, su politika susijusių žmonių arba užkulisinių dalykų žinovų. Aš toks tikrai nesu.

VEIDAS: Kas, jūsų nuomone, inicijuoja viešųjų ryšių akcijas, diskusijas internete, užsakomuosius straipsnius, kuriuose nagrinėjamos dėl VMI vadovo posto vykstančios politinės peripetijos?

M.K.: Tai yra viešoji erdvė. Matyt, natūralu, kad kažkas kelia klausimus, kažkas versijas pateikia. Aš to pakomentuoti negalėčiau. Jei pradėčiau komentuoti, turbūt būtų pasaka be galo.

VEIDAS: Bet matote, koks reikšmingas pasidarė jūsų postas?

M.K.: Tai normalus valstybinės institucijos vadovo postas. Ir, beje, VMI nėra didžiausia valstybinė institucija. Vertinant pagal išlaidas „Sodra“ yra trečdaliu didesnė už VMI.

VEIDAS: Bet apie jus kalbama daug daugiau nei apie „Sodros“ vadovą.

M.K.: Taip būna tam tikrais etapais. Būna metas, kada apie kurią nors instituciją informacijos būna daugiau, bet paskui situacija pasikeičia.

VEIDAS: Kaip manote, ar dar ilgai išsilaikysite VMI viršininko poste?

M.K.: Reikėtų žiūrėti į įstatymą, reglamentuojantį valstybės tarnautojų, įstaigų vadovų veiklą. Yra kadencijos.

VEIDAS: Manote, kad jūsų nenuvers anksčiau, negu baigsis kadencija?

M.K.: Aš manau, kad Lietuvoje viskas vyksta pagal įstatymus.