„Sodros“ biudžeto skola pasiekusi 9,7 mlrd. Lt, nedarbas – 12 proc. Emigracija neslūgsta. Šių opių bei visiems valstybės piliečiams aktualių problemų sprendimas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija.

Tačiau atsakomybė vadovauti šiai sričiai prieš du mėnesius patikėta didžiosios politikos debiutantei Algimantai Pabedinskienei, iki ministravimo – Marijampolės kolegijos lektorei ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorei.
Ministrė į daugelį opiausių klausimų kol kas tebeatsako taip: sudaryta darbo grupė, kai ji pateiks išvadas, priimsime sprendimus. Ar ministrė turi savo viziją? A.Pabedinskienė savo nuomonę vadina tik savo nuomone. O neatsakytas klausimas apie Darbo partiją, kurios atstovė Vyriausybėje yra A.Pabedinskienė, iškalbingesnis už atsakymą.

VEIDAS: Kaip spręsite „Sodros“ biudžeto deficito problemą? Gal reiktų tiesiog sujungti „Sodros“ ir valstybės biudžetus, užuot iš valstybės vienos kišenės skolinusis kitai, ir dar su nemenkomis palūkanomis?
A.P.: Tai viena opiausių problemų, ją žinome, sudarėme darbo grupę, kuri ieško sprendimų. Tikrai gal nelabai teisinga, kai reikia iš valstybės skolintis Valstybės socialinio draudimo fondui, o palūkanų norma nėra tokia jau kukli – pastarąjį kartą skolintasi su 4,62 proc. palūkanomis.
VEIDAS: Kokių kitų instrumentų „Sodros“ biudžeto deficitui mažinti įžvelgiate?
A.P.: Galimybių yra įvairiausių, bet konkretinti nenorėčiau, nes darbo grupė analizuoja, pasiūlys konkrečius variantus, ir tada galėsime priimti sprendimus.
VEIDAS: Eksperimento tvarka pačios dalijusios socialines išmokas savivaldybės sutaupė daug lėšų. Jei eksperimentas toks sėkmingas, kodėl nuo šių metų nesiryžote tokios tvarkos taikyti visose savivaldybėse?
A.P.: Eksperimentas tikrai pasiteisino, nors jis vyko tik metus. Tose penkiose savivaldybėse, kurios pačios skirstė socialines išmokas, išmokų sumos sumažėjo per 20 proc., o kitose – maždaug 2 proc.
Tačiau norint tai įdiegti visose savivaldybėse ne eksperimento tvarka reikia parengti teisinę bazę, jos mechanizmą. Tai parengsime ir nuo 2014 m. ketiname atiduoti savivaldybėms socialinių išmokų mokėjimą kaip savarankišką funkciją. Savivaldybės žino, kad gali panaudoti sutaupytus pinigėlius, tad yra suinteresuotos nedalyti jų be reikalo. Tačiau reikėtų visos visuomenės iniciatyvos, nes vien socialinis darbuotojas negali nuspręsti, ar kuri šeima neturi kokių papildomų pajamų. Į šiuos procesus turėtų įsitraukti ir darbo inspekcijos, darbo biržos, „Sodra“, kad išmokas gaunančios šeimos būtų įvertintos kompleksiškai.
VEIDAS: Paini daugybės įvairiausių išmokų sistema sudaro galimybę nepagrįstai išlaidauti (kaip įrodė penkių savivaldybių eksperimentas), piktnaudžiauti (kaip įrodė Valstybės kontrolės auditas dėl išmokų neįgaliesiems) ar stabdyti būtinus projektus (kaip rodo kompensacijos už šildymą, neskatinančios renovuoti daugiabučių). Ar neketinate sistemą padaryti paprastesnę ir skaidresnę?
A.P.: Negali būti tiek daug rūšių išmokų. Suprantu, kad žmogui, kuris papuolė į keblią padėtį netekęs darbo ar ištiktas negalios, valstybė yra įsipareigojusi padėti, bet kai tai tampa piktnaudžiavimu, kai trunka dvylika ar net 36 mėnesius – taip neturėtų būti. Socialinių išmokų sistema artimiausiu metu bus peržiūrėta ir, manau, nuo 2014 m. bus keičiama.
VEIDAS: Ką patartumėte žmonėms – grįžti į „Sodrą“ ar likti antros pakopos pensijų draudimo fonduose? Beje, ar pati dalyvaujate antros ir trečios pakopos pensijų fonduose?
A.P.: Antros pakopos pensijų fonde dalyvauju, bet mano nuomonė neturėtų būti pavyzdys. Kiekvienas pilietis turės galimybę pasirinkti. Vasarį ministerijos interneto puslapyje paskelbsime skaičiuoklę, ir kiekvienas galės apsiskaičiuoti, kuris variantas jam naudingesnis. Bet kai kalbama apie socialines garantijas, akivaizdu, kad geriau gauti pajamų iš kelių šaltinių: jei viename kiltų rizika, kitas būtų balansas.
VEIDAS: Tai ar jau apsisprendėte, ką darysite balandį – grįšite į „Sodrą“ ar liksite antros pakopos fonde?
A.P.: Kai apsispręsiu, tada ir informuosiu.
VEIDAS: Vis dėlto ar tikite, kad „Sodra“ dabartiniams keturiasdešimtmečiams bus pajėgi mokėti pensijas, iš kurių būtų galima oriai gyventi? Ar, jūsų skaičiavimais, 2015 m.„Sodros“ biudžetas jau gali būti nedeficitinis, kaip anksčiau prognozuota?
A.P.: Be abejonės, tikiu, kad „Sodros“ deficitas bus sumažintas, o 2015 m. taps nedeficitinis. Tikiu ir tuo, kad „Sodra“ bus pajėgi mokėti pensijas, leisiančias oriai gyventi.
VEIDAS: Ar dabartinės motinystės išmokos, jūsų manymu, adekvačios valstybės finansiniam pajėgumui?
A.P.: Valstybė finansų turi tiek, kiek turi. Bet žinodami visuomenės senėjimo procesą, gimstamumo mažėjimą, bet kokiu atveju turėtume skatinti gimstamumą.
VEIDAS: Tik tapusi ministre žadėjote socialines paslaugas artinti prie žmogaus, o didžiules globos įstaigas pamažu pertvarkyti į nedideles šeimyninio tipo įstaigas, didinti socialinių paslaugų įvairovę. Ar dabar, jau pasėdėjusi ministro kėdėje, dar vis matote tam galimybių?
A.P.: Puikiai žinome, kad mūsų tauta, kaip ir visa Europa, senėja, kiekvieną dieną atsiranda vis didesnis šių paslaugų poreikis. Vienuose globos namuose vidutiniškai gyvena apie 170 žmonių, bet kai kuriuose – ir trys keturi šimtai. O juk yra ir vaikų, ir neįgaliųjų, ir psichinės negalios žmonių globos namų. Jei juose dirba 30 žmonių, ar jie gali suteikti tokią paslaugą, kurios šiems žmonėms reikia?
VEIDAS: Tačiau masto ekonomija šiek tiek sutaupo lėšų. Kur gautumėte lėšų 400 vietų senuose pastatuose įkurdintiems globos namų gyventojams perkraustyti į daug mažų jaukių namų?
A.P.: Tikiu, kad su struktūrine ES parama situaciją įmanoma keisti. Daug nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių galėtų teikti paslaugas. Džiugu, kad Lietuvoje atsiranda ir privačių iniciatyvų. Tokių instrumentų, kaip „Maisto fabrikas“, galėtų būti daugiau. Arba štai privati įmonė ketina statyti slaugos namus, skirtus Alzheimerio liga sergantiems žmonėms. Verslas tampa vis labiau socialiai atsakingas. Šioje srityje labai svarbus pačios visuomenės požiūris. Apie tai reikėtų daugiau kalbėti, šviesti žmones, būti kuo atviresniems, kuo nuoširdesniems. Ne viena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi spręsti šias problemas.
VEIDAS: Prezidentė Dalia Grybauskaitė du jūsų pirmtakus kritikavo už kompleksinės socialinio draudimo sistemos reformos nevykdymą, už bandymą taisinėti atskirus šios srities elementus, o ne visumą. Kaip jūs suprantate, ką turėtumėte padaryti?
A.P.: Sudėtingas klausimas. Kiekviena valdžia diskutuoja, dabar ir mums svarstymo laikotarpis. Gal balandžio mėnesį galėsime pasakyti konkrečiau.
VEIDAS: O jūs pati viziją turite?
A.P.: Reikėtų pasikliauti ekspertais.
VEIDAS: Bet jūs – ministrė.
A.P.: Mano nuomonė yra mano nuomonė.
VEIDAS: Jūsų vadovaujamai ministerijai priskirti ir socialiniai, ir darbo reikalai. Ar jums atrodo logiška, kad darbas siejamas su socialiniais, o ne ekonomikos klausimais? Kitose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, darbas priskirtas ekonomikos ministerijai.
A.P.: Svarstymų yra visokių. O europinė patirtis įvairi: vienur ministerijos – tik socialinių reikalų, Latvijoje – gerovės. Gal ateityje reikėtų pagalvoti apie tai, nes darbo politika – tik dalis socialinės politikos.
VEIDAS: Ar žvelgiant į „Sodros“ biudžetą ir nedarbo skaičius jau matyti minimalios algos didinimo padariniai? Ar tikrai darbdaviai, kaip gąsdinta, masiškai perveda dirbti ne visu etatu, ar smulkiosios įmonės pradėjo atleidinėti darbuotojus?
A.P.: Minimalios algos padidinimas turėjo įtakos apie 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų 50 tūkst., dirbančių biudžetinėse įstaigose. Buvo kalbama, kad smulkusis verslas, ypač regionų dimensijoje, smarkiau nukentės, kad jis neišgalės mokėti 1 tūkst. Lt minimalios algos.
Kiek turime informacijos iš Trišalės tarybos ir bendravimo su verslo įmonėmis, ažiotažas buvo didesnis nei tie pavieniai atvejai, kai smulkesnis silpnesnis verslas, kuriame tik kelios darbo vietos ir pinigų generavimas ne toks greitas, gal susiduria su sunkumais. Minimalios algos didinimas yra Vyriausybės programoje, ir tai turi daug pliusų, pavyzdžiui, didina žmonių perkamąją galią. O balandį tai aptarsime su savo socialiniais partneriais Trišalėje taryboje.
VEIDAS: Kokiomis priemonėmis siūlysite didinti darbo santykių lankstumą? Tai, darbdavių manymu, sumažintų nedarbą.
A.P.: Manau, darbo lankstumą reikia didinti. Turime sudarę grupę Darbo kodeksui peržiūrėti. Lig šiol Darbo kodeksas buvo vis lopomas, bet nebuvo kompleksinio požiūrio. Darbo grupė pateiks išvadas, šie klausimai keliami per pokalbius su partneriais Trišalėje taryboje. Bendromis pastangomis sprendimą rasime.
VEIDAS: Ką jūs pati siūlytumėte keisti?
A.P.: Pavyzdžiui, padaryti lankstesnį darbo laiką turintiems mažų vaikučių – gal jiems patogiau vėliau į darbą ateiti ir vėliau baigti.
VEIDAS: Europiniu mastu esame tarp didžiausio jaunimo nedarbo šalių. Ko konkrečiai imsitės šiai situacijai keisti? Ką reiškia jūsų siūlymas mažinti jaunimo nedarbą, įtraukiant jį į visuomeninę veiklą?
A.P.: Iki balandžio 1 d. ministerija parengs nacionalinę užimtumo programą. Joje išskirsime jaunimą, nes ir europinėje plotmėje tai labai akcentuojama, o Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai tai bus vienas iš svarbių keliamų klausimų. Bet ir kitos socialinės grupės pateks į rengiamą strategiją – neįgalieji, pensinio, ikipensinio amžiaus žmonės.
Jaunimo užimtumo didinimo klausimais, be abejonės, kalbamės su Švietimo ir mokslo, Ūkio ministerijomis, svarstome, kaip nuo pirmųjų studijų metų integruoti jaunimą į darbinę veiklą. Čia ir verslas turi pasakyti savo žodį.
Be to, vykdysime savanorystės programą, kuriai dvejiem metams skirta 4 mln. Lt. Per savanorystę bus ugdomas pilietiškumas, darbiniai įgūdžiai, pavyzdžiui, jaunas žmogus bus siunčiamas padirbėti į ligoninę. Ši priemonė labiau skirta tam jaunimui, kuris nesiintegruoja – nei mokosi, nei dirba.
VEIDAS: Bet savanorystė nėra mokama, o jaunuoliui reikia ir pajamų gyventi.
A.P.: Bet jis ir iki savanorystės iš kažko gyvena. Programa mokys darbo įgūdžių, kad žmogus galėtų ateityje savimi pasirūpinti ir nebūtų našta valstybei ar tėvams.
VEIDAS: Kaip didinsite darbo biržų veiklos efektyvumą?
A.P.: Mūsų darbo biržų veikla visiškai nelanksti ir neorientuota į galutinį rezultatą – žmogaus nuvedimą į darbo vietą. Darbo birža neatlieka pagrindinių funkcijų. Ji – instrumentas žmonėms įdarbinti ir kiekvienas biržos darbuotojas turėtų kalbėtis su verslo įmonėmis, joms pristatyti žmogų, turintį tam tikrų kompetencijų dirbti. Kalbėjausi su Darbo biržos direktoriumi, aptarėme, kaip matome Darbo biržos veiklą. Per savaitę jis turi pateikti priemones, kaip jis mano efektyvinti darbo biržų veiklą. Jos negali vien priimti žmones, užregistruoti, išregistruoti, kontroliuoti, atvyko ar neatvyko registruotis. Ypač regioninėje dimensijoje labai svarbus bendradarbiavimas su darbdaviais, jų organizacijomis, darbo vietų analizė, bent minimalus prognozavimas, rinkos paklausa – aibė dalykų, kuriuos turėtų padaryti darbo biržos.
VEIDAS: Premjeras minėjo, kad jūsų vadovaujama ministerija atsakinga ir už emigracijos mažinimą, turi parengti tam skirtą programą. Kokiomis konkrečiomis priemonėmis to sieksite?
A.P.: Nemanau, kad tik mūsų ministerija už tai atsakinga. Be abejo, emigracija – didžiulė problema. Per užimtumo didinimo programas, darbo vietų kūrimą sieksime mažinti emigraciją, bet šį klausimą reikia spręsti kompleksiškai, vieni negalime prisiimti atsakomybės už emigracijos srautus.
VEIDAS: Ar veiksite tik prevenciškai, kad žmonės neišvyktų, ar imsitės specialių programų emigrantams susigrąžinti?
A.P.: Pirmas mano vizitas į užsienį – į Dubliną, į ES Tarybos posėdį užimtumo klausimais. Bet pats pirmas susitikimas Dubline – su Airijos lietuvių bendruomene. Jie norėtų grįžti į Lietuvą, bet teiraujasi socialinių garantijų. Išklausę jų išsakytą informaciją siūlysime, kaip jiems pagelbėti.
VEIDAS: Tik tapusi ministre žadėjote mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio už analogišką darbą skirtumą. Kaip – juk privataus verslo negalite versti to daryti?
A.P.: Apie prievartą niekas nekalba. Dirba darbo grupės, kurios pateiks siūlymų. Žinoma, verslo negalime priversti mažinti atotrūkio tarp vyrų ir moterų analogiško darbo atlygio, bet moterys turėtų saugiai jaustis ir už savo darbą turėtų būti įvertintos.
VEIDAS: Manote, kad reikia kvotų moterims vykdomojoje valdžioje, partijų rinkimų sąrašuose, įmonių valdybose?
A.P.: Europos Komisijos direktyvos projekto pirminiame variante net buvo siūloma priverstinai taikyti 60 ir 40 proc. vyrų ir moterų proporcijas biržinių ES bendrovių valdybose. Bet EK nuostata sušvelnėjusi ir yra rekomendacinio pobūdžio. Tai svarstysime, bet nemanau, kad prievarta galima ką nors padaryti. Tai sąmoningumo reikalas.
VEIDAS: Ar kaip ministrė, atsakinga už sritį, priklausomą nuo valstybės piliečių sąžiningo mokesčių mokėjimo, nejaučiate moralinių dvejonių dėl savo narystės Darbo partijoje, kuri veikia vadovaudamasi kitokiais principais?
A.P.: Aš nesu kaltinama.
VEIDAS: Bet esate kaltinamos mokesčių slėpimu Darbo partijos narė ir jos atstovė Vyriausybėje.
A.P.: Kadangi Jos Ekscelencija prezidentė ir premjeras pasitikėjo manim, manau, kad pasitikėjimą pagrįsiu ir stengsiuosi daryti viską, kas pagal mano galias.
VEIDAS: Bet ar su Darbo partijos veiklos metodais sutinkate?
A.P.: Galėčiau į šį klausimą neatsakyti?