Jam vos 27-eri, tačiau apie jį žino ne tik Lietuva. O tie, kurie nežino, bet kuria interneto svetaines, neretai naudojasi Edmundo ir jo kolegų sukurta programa „TrackDuck“.

„TrackDuck“ programa – lietuviška ir sukurta vieno iš startuolių (angl. “startup”) kūrimo lyderių mūsų šalyje Edmundo Balčikonio vadovaujamoje įmonėje. Tai specializuota paslauga, skirta interneto tinklalapių dizaineriams ir administratoriams, palengvinanti jų bendravimą su klientais kuriant interneto tinklalapius.

„Seniau reikėdavo rašyti ilgus elektroninius laiškus, susitikti, per skaipą aiškintis, ką ir kaip reikia padaryti. O jeigu komandos nariai išsibarstę po visą pasaulį, gyvena skirtingose laiko zonose, viskas užtrunka dar ilgiau. Pasinaudojęs mūsų programa, vienas komandos narys arba klientas paprasčiausiai atsidaro svetainę, pažymi vietas, kurios jam nepatinka arba kurias reikia pataisyti, ir dizaineris programuotojas iš karto viską mato. Todėl kurti svetaines tampa dar greičiau ir paprasčiau“, – aiškina E.Balčikonis, pernai pripažintas startuolių Metų ambasadoriumi – labiausiai Lietuvos startuolių bendruomenę užsienyje 2013-aisiais garsinusiu asmeniu.

Paprasta, daug kur pritaikoma Edmundo ir jo bendraamžių bei bendraminčių iš Baltarusijos Yauheno Ivaškevičiaus ir Antono Šaučenkos sumanyta, alternatyvų beveik neturinti programėlė greitai patraukė potencialių investuotojų dėmesį ir laimėjo ne vieną konkursą. Vienas naujausių laimėjimų – pergalė „TechChill Baltics 2014“ technologijų ir startuolių konferencijoje-konkurse Latvijoje.

Ilgas kelias namo

Edmundas neslepia esantis vienas tų, kurie laimės bandė ieškoti ir svečiose šalyse. Dar mokydamasis mokykloje per mainų programą išvažiavo į JAV, į Silicio slėnį, o baigęs 12 klasių išlėkė į Londoną padirbėti statybose. Sako, Anglijoje jam visai patikę, tačiau grįžo studijuoti į ISM universitetą. Ir vėl vietoje ilgai nusėdėti negalėjo – paskutinius studijų metus praleidęs Škotijoje, dabar džiaugiasi iš karto gavęs du diplomus: vadybos ir verslo administravimo bei ekonomikos ir vadybos.

„Metai Škotijoje, pusmetis Švedijoje pagal “Erasmus” programą, devyni mėnesiai Indijoje, kur buvau atsakingas už vienos didelės kompiuterinius žaidimus ir žaidimų kompiuterius platinančios įmonės interneto rinkodarą, pora metų JAV“, – vardija Edmundas ir greitai suskaičiuoja, kad užsienyje yra išgyvenęs daugiau nei ketverius metus.

Po šių klajonių grįžęs į Lietuvą jis nusprendė dalyvauti pirmą kartą mūsų šalyje organizuotoje pasaulinio ciklo konferencijoje-konkurse ,,Startup Monthly Vilnius“. Ten gimė idėja „GigBasket“, siūlanti patogesnę darbo paieškos sistemą. Už ją gautas prizas – galimybė kelis mėnesius dirbti su profesionaliais mentoriais ir pristatyti savo verslo idėjas tarptautiniams investuotojams.

„Vystyti savo verslo mus nemokamai priėmė „Startup Monthly“ Silicio slėnio akceleratorius – naujų verslų nuo idėjos iki pirmųjų pajamų skatinimo programa, kurios metu teikiamos mentorių konsultacijos ir finansinė parama pradedantiems verslą bei pagalba jį plėtojant“, – prisimena E.Balčikonis.

Grįžęs iš Silicio slėnio idėjų ir noro jas įgyvendinti nestokojantis jaunuolis netrukus išskubėjo į „Hakatoną“ kaimyninėje Baltarusijoje, Minske. Į šį renginį susirenka programuotojai, grafikos dizaineriai, projektų vadovai, kad dirbdami kartu sukurtų projektą, susijusį su IT sritimi ir galėtų pelnyti potencialių investuotojų dėmesį. Būtent čia Edmundas su dabartiniais savo verslo partneriai ir sukūrė „TrackDuck“ prototipą. „Jis buvo pripažintas geriausiu renginio dalyvių sukurtu verslo sprendimu, ir mus pakvietė dalyvauti atrankoje į akceleratorių „Startup Sauna“ Suomijoje“, – prisimena jaunasis verslininkas.

Nors iš pradžių vaikinai teturėjo kelis šimtus bandomųjų programos „TrackDuck“ vartotojų, būtent Suomijoje bendraminčių grupelė sulaukė pirmųjų investuotojų ir sukūrė naują programos versiją. O tada nusprendė – toliau dirbs Lietuvoje.

Aš nesu sėkmės istorija – aš ją kuriu

„Namai yra namai. Aš nemoku suomiškai. Be to, man patinka čia gyventi, – paprastai į klausimą, kodėl plėtoti „TrackDuck“, kurio vartotojų skaičius jau viršijo 6 tūkst., grįžo namo ir dar atsiviliojo kolegas, atsako E.Balčikonis. Ir jau rimtai priduria: – Suomijoje viskas vyksta lėčiau, viskas labai brangu. Lietuvoje mokesčiai mažesni, išlaidos maždaug tris kartus mažesnės. Aš galiu gyventi Lietuvoje, o dirbti visam pasauliui.“

E.Balčikonio teigimu, įsteigti įmonę Lietuvoje nebuvo sunku. „Viską padariau būdamas Suomijoje. Turėjau mobilųjį parašą ir įmonę įsteigiau elektroniniu būdu per Registrų centrą. Banko sąskaitą taip pat atsidariau elektroniniu būdu. Tai buvo gana lengva“, – sako jis.

Šiuo metu jauno vyro vadovaujamoje įmonėje dirba aštuoni žmonės, penki iš jų – lietuviai. Kai kurie, kaip ir pats Edmundas, sugrįžę namo iš klajonių po svečias šalis. O netrukus tokių gali dar padaugėti.

„Netiesa, kad Lietuvoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų: arba jie yra išvažiavę, arba sėdi labai didelėse brangiose įmonėse. Kai gauna įdomų pasiūlymą, jie susidomi. Juo labiau kad dirbant startuolyje atsiveria galimybės augti, gauti ne tik atlyginimą, bet ir įmonės akcijų. Štai mūsų stažuotojas neseniai grįžo į Lietuvą iš Škotijos, o dabar dirbti kartu baigiame įkalbėti dar vieną lietuvį, gyvenantį užsienyje“, – pasakoja E.Balčikonis.

„Bet aš nesu sėkmės istorija, apie kurią sužinoję visi skubės grįžti. Aš tik bandau ją kurti. Kuriu verslą ir noriu įtraukti į jį kuo daugiau lietuvių, kurie dabar yra išsibarstę įvairiose šalyse, – sako Edmundas ir priduria: – Nors pasiteisino ne visi projektai, kuriuose anksčiau dalyvavau, galiu drąsiai pasakyti, kad save realizuoti – kurti savo verslą ir savo ateitį namie, o ne svetur, gali kiekvienas, nes jei turi gerą idėją, tikrai atsiras norinčiųjų ją padėti įgyvendinti.“

Vienas startuolių kūrimo Lietuvoje lyderių, kurio patarimų dažnai prašo ir draugai, ir pažįstami, tikrai turi teisę taip sakyti, nes iš Suomijos į Lietuvą vyrai grįžo jau žinodami, kad gaus investicijų iš prancūzų „Kima Ventures“ ir lietuvių „Practica Capital“ rizikos kapitalo fondų.

„Su lietuvių rizikos kapitalo fondo ir akceleratoriaus atstovais Donatu Keru ir Ignu Kamantausku bei kitais bendravome nuo pat pradžių. Jie stebėjo mūsų darbą, ir kai paaiškėjo, kad prancūzų skiriamų lėšų nepakanka, labai greitai apsisprendė investuoti. Taigi 100 tūkst. eurų investavo „Kima Ventures“, dar tiek pat – „Practica Seed Capital“ fondas “, – pasakoja Edmundas.

Jei idėja gera – investuotojų atsiras

Idėjų auginimo programos, apie kurias pasakoja E.Balčikonis, įgyvendinamos ir Lietuvoje. Prie Edmundo minėto „Practica Seed Capital“ rizikos kapitalo fondo, kuris investuoja ES struktūrinių fondų lėšas į ankstyvosios stadijos verslus, veikia verslo akceleratorius „Startup.lt“. Kartu su šiuo fondu mūsų šalies Ūkio ir Finansų ministerijų bei Europos investicijų fondo įsteigtas kontroliuojantysis fondas JEREMIE jau investavo į daugiau nei 20 Lietuvos verslininkų sukurtų idėjų, tarp kurių yra ir „TrackDuck“.

Ūkio ministerija su Europos investiciniu fondu (EIF) bendradarbiauja nuo 2008 m. Per penkerius metus Lietuvoje pradėjo veikti ir į įmones aktyviai investuoja net penki rizikos kapitalo fondai, įsteigti pagal JEREMIE iniciatyvą, panaudojant 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas.

Fondai investuoja į įvairaus raidos etapo įmones: perspektyvią verslo idėją įgyvendinti gali padėti pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas (angl. „Practica Seed Capital Fund“), kartu su verslo angelais bendrai investuoja Verslo angelų fondas I, augančioms įmonėms sparčios plėtros siekti padeda rizikos kapitalo fondai „LitCapital Fund I“, „BaltCap“, valdomas „Lithuanian SME Fund“, ir „Practica Venture Capital Fund“. Iki šios dienos investicine parama pasinaudojo jau 66 įmonės, į kurias iš viso investuota daugiau nei 120 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir privačių investuotojų lėšų.