Iš žlugusio bandymo perduoti Drąsiaus Kedžio dukterį motinai Laimutei Stankūnaitei policija pasimokė: policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis mano, kad tokia dramatiška situacija Garliavoje daugiau nepasikartos.
S.Skvernelis pripažįsta, kad policija per šią operaciją padarė klaidų, bet jų esą neišvengė visos atsakingos institucijos: generalinio komisaro nuomone, D.Kedžio dukters perdavimas buvo organizuotas prastai ir pernelyg skubotai. Šiandien policijos vadui taip pat akivaizdu, kad tokį įvykių Garliavoje posūkį daugiausia lėmė nestandartinė situacija (tokios operacijos Lietuvoje lig šiol nėra buvę) bei nesiliaujantis politikų kišimasis.
Apie pedofilijos bylą, teisėsaugą pastaraisiais metais krečiančius skandalus bei policijos pastangas keistis ir kalbamės su generaliniu komisaru S.Skverneliu.
Bet pirmiausia – kokią jis mato galimą Garliavos dramos atomazgą ir ar teismo sprendimas grąžinti D.Kedžio dukterį motinai apskritai įvykdomas?

S.S.: Man širdis krauju srūva žiūrint į šį vaiką, kokia trauma jau padaryta mergaitei. Tačiau šios istorijos atomazga įmanoma tik tuo atveju, jei galų gale pavyks atsakyti į esminius klausimus, iškeltus kituose ikiteisminiuose tyrimuose. Nes iki šiol niekam nėra aišku, kas iš tikrųjų čia įvyko, buvo ar nebuvo daroma kas nors mergaitės atžvilgiu. Jei būtų sudėlioti taškai, šiandien turėtume visai kitokią situaciją.
Kaip generalinis komisaras, galiu pasakyti viena: policija visada veiks tik pagal įstatymus, patinka tai kam nors ar nepatinka. Man taip pat krūva teismų sprendimų nepatinka, bet teisinėje valstybėje kito kelio mes neturime. Pavyzdžiui, sulaukėme daug priekaištų, kad vaiko perdavimas motinai žlugo, nes neva policija nepadarė to ar ano, bet turime suprasti, jog fiziškai paimti vaiko mums taip pat neleidžia įstatymas. Be to, čia ne policijos karas. Mes tik įrankis galimoms kliūtims pašalinti.
VEIDAS: Ar yra pagrindo manyti, kad Lietuvoje iš tiesų veikia gerai organizuotas pedofilijos tinklas, kaip teigia D.Kedžio šalininkai? Ką rodo policijos duomenys?
S.S.: Tai tik sąmokslo teorija. Pedofilija Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, žinoma, egzistuoja, bet kalbėti apie tai kaip apie didelio masto reiškinį neturime pagrindo.
VEIDAS: Garliavos įvykiai, prieš kelis mėnesius praūžęs skandalas dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba, per kurį krito jūsų pavaduotojo Visvaldo Račkausko ir Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Tomo Ulpio galvos, vis dažniau į viešumą iškylančios susikompromitavusių teisėjų istorijos… Kokios priežastys lemia visą šalies teisėsaugą krečiančią krizę?
S.S.: Patikslinsiu, kad pas mus galvos nelėkė, – pareigūnai patys pasiprašė į pensiją. Minėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba, kuriame įtarimai pareikšti penkiems pareigūnams, o vienam suteiktas specialaus liudytojo statusas, deja, vis dar nėra baigtas, nors tai turėjo būti padaryta dar vasarį. Tačiau iki balandžio pabaigos jis lyg ir turėtų būti baigtas. Ko gero, įtarimai bus tikslinami ir byla keliaus į teismą.
Kalbėdamas apie priežastis, galiu pasakyti savo subjektyvią nuomonę: daug dabartinių teisėsaugos problemų paveldėtos iš praeities. Nors po 1990 m. kovo 11-osios ir buvo užbrauktas brūkšnys nuo sovietinės Lietuvos ir jau praėjo 22 metai, kai gyvename nepriklausomoje valstybėje, daug senųjų teisėsaugos problemų išliko. Nebuvo žengta teisingų žingsnių, kad turėtume tikrai nepriklausomą Lietuvos teisėsaugą.
VEIDAS: Pastarosiomis savaitėmis paaiškėjo, kad advokatai moka teisėjams kyšius už palankias nutartis bylose. Jūsų manymu, kiek išplitusi korupcija tarp teisėsaugos pareigūnų?
S.S.: Kiekvieną ketvirtadienį susitinku su Imuniteto valdybos, kuri pernai ir buvo įkurta siekiant kovoti su pareigūnų korupcija, vadovu ir galiu pasakyti, kad kas kartą išgirstu labai nemalonių dalykų. Mes policijoje tikrai turime tokių problemų.
Korupcija – tai ne vien kyšininkavimas. Mums ypač nerimą kelia pareigūnų bendradarbiavimas su nusikalstamomis grupuotėmis, darbas jų naudai, neteisėtas informacijos teikimas, operatyvinės veiklos naudojimas kitų asmenų atžvilgiu, bandymai pasinaudojant policijos resursais susidoroti su verslo konkurentais. Ir sumos čia kur kas didesnės nei keli šimtai litų.
VEIDAS: Vis dėlto ką darote, kad kyšių nebeimtų kelių policijos pareigūnai? Jūs pats karjerą policijoje pradėjote kaip kelių policijos komisaras inspektorius, tad padėtį gerai žinote.
S.S.: Ši problema egzistuoja dešimtmečius ir dar kurį laiką egzistuos, jei nebus priimami kardinalūs sprendimai. O tarp pareigūnų yra visokių žmonių. Daug lemia vidinis pareigūno nusistatymas. Aš džiaugiuosi, kad galiu drąsiai pažiūrėti į akis kiekvienam žmogui, nes nesu nė vieno lito iš nieko paėmęs, nors laikai irgi buvo sunkūs, pinigų trūko.
Kita vertus, ir visuomenė tebetoleruoja šį reiškinį. Pernai turėjome apie 400 ikiteisminių tyrimų dėl bandymo papirkti pareigūnus. Manau, problema būtų išspręsta, jei policijos darbuotojai pradėtų branginti savo darbą, jei oriai gyventų iš atlyginimo ir turėtų normalias socialines garantijas.
Mes jau anksčiau siūlėme, tik pritarimo nesulaukėme, o dabar ir vėl grįžtame prie idėjos dalį lėšų nuo už penkis pagrindinius kelių eismo taisyklių pažeidimus paskirtų ir į valstybės biudžetą išieškotų baudų nukreipti į pareigūnų skatinimo fondą. Dalis lėšų, kurios į valstybės biudžetą pateko vairuotojui mėginant papirkti pareigūną, taip pat galėtų būti nukreipta sąžiningiems pareigūnams premijuoti. Tereikia atitinkamų institucijų noro, nes Policijos departamentas įstatymų leidybos iniciatyvos teisės neturi.
Kai anksčiau pristatinėjome šiuos pasiūlymus, vienas valdininkas suskaičiavo, kad pareigūno atlyginimas tuomet gali būti didesnis negu ministro, o taip esą būti negali. Bet gal gerai, tegu tą vieną kitą mėnesį policininkas uždirba daugiau negu ministras, nes kuo toliau, tuo tokių pažeidimų mažės, tad mažės ir premijos. Jei požiūrio nekeisime, turbūt dar kokius dvidešimt metų kalbėsime, kad va mūsų keliuose kyšininkaujama.
VEIDAS: Ar tiesa, kad dirbti pradedantis policininkas dabar uždirba apie 1200 Lt į rankas – panašiai kaip parduotuvės kasininkas?
S.S.: Taip, ir aš sutinku, kad tai mažas atlyginimas. Man, beje, irgi gėda už valstybę, kad policijos vadovas uždirba apie 5300 Lt į rankas. Mano užsienio kolegos netiki, kad taip gali būti, o juk atsakomybės ribos plačios – nuo Garliavos iki viešojo saugumo. Tačiau turime vilties, kad pareigūnų algos didės. Seime prieš du mėnesius sudaryta darbo grupė, kuri įpareigota parengti naują Policijos įstatymą. Šis teisės aktas apims visą policijos veiklą, o pertvarkant vidinę struktūrą atsirastų galimybių didinti ir atlyginimus bei socialines garantijas. Šis įstatymas būtų didžiulė paspirtis policijai keistis.
VEIDAS: Pernai policiją paliko apie tūkstantį patyrusių pareigūnų – dvigubai daugiau negu 2010 m. Profsąjunga jau skambina pavojaus varpais, kad policija griūva.
S.S.: Dauguma pareigūnų išeina, nes jų sveikatos būklė nebeatitinka reikalavimų. Kiti nebemato policijoje perspektyvos. Mes, pareigūnai, atidirbę 20 metų turime galimybę išeiti į pensiją. Tik tos pensijos dabar labai mažos. Iš tiesų policiją paliko nemažai žmonių, ir kyla klausimas, kas ateis į jų vietą.
VEIDAS: Ar neatsitiks taip, kad nusikaltimus tirs pusantrų metų profesinėje mokykloje pasimokę pareigūnai?
S.S.: Taip tikrai nebus, tyrėjais dirba žmonės, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Bet čia yra kita problemna, kurią jau kelinti metai bandome pralaužti: nenormalu, kad praktiškai visi stojantieji į Mykolo Romerio universiteto policijos ir teisės programą privalo mokėti už mokslą – po 4600 Lt per metus. Jokioje ES valstybėje šitaip nėra, kad policininkai patys finansuotų savo išsilavinimą. Beje, šiandien tokių pareigūnų, kurie bet kada gali išeiti į pensiją, yra 20 proc., o po kelerių metų gali ateiti diena, kai jų bus jau per 60 proc. Jei būtų atkurtos pensijos, o darbo rinkoje vėl atsirastų didelis specialistų poreikis, kas tuomet liktų policijoje su šiandienine motyvacijos sistema?
VEIDAS: Na, o ar policininkų toliau mažės? Lietuvoje policininkų šiandien esama daugiau nei turtingesnėse Europos šalyse.
S.S.: Policijos struktūros įvairiose valstybėse skirtingos, tad sunku objektyviai palyginti. Vis dėlto pareigūnų kiekis priklauso nuo pačios valstybės apsisprendimo. Šiandien Lietuvoje norima, kad policija tirtų visas smulkmenas, atliktų net ir jai nebūdingas funkcijas, o tam reikia daug pareigūnų. Jei norime, kad kiekvienas nusikaltimas būtų tiriamas tokiomis apimtimis, kad ir toliau būtų neracionaliai naudojamos tiek mūsų, tiek kitų institucijų lėšos, vadinasi, tiek tų policininkų ir turės būti.
Pagal šiandienines funkcijas policijos sistema Lietuvoje yra brangi, gremėzdiška ir neefektyvi – tai galiu drąsiai tvirtinti. Įsivaizduokite situaciją: atvažiavo žmogus pavasarį į sodybą, kurioje dar rudenį kažkur lauke paliko traktorių, ir pamatė, kad degalai nupilti, dar pora detalių nuimta. Nėra nei liudininkų, nei nusikaltimo pėdsakų, visiškai “tamsus” nusikaltimas, bet mes vis tiek pradedame gremėzdišką ikiteisminį tyrimą, nes privalome tai daryti. O vieno ikiteisminio tyrimo kaina siekia 1600–1800 Lt. Nusikaltimo žala gali siekti 200 Lt, o policijos tyrimas atsieina kokius tris tūkstančius, nors puikiai suvokiame, kad yra tokių nusikaltimų, kuriuos ištirti nėra jokių galimybių. Galėtume dirbti kur kas efektyviau ir su mažiau pareigūnų, bet tam reikalingi atitinkami sprendimai. Gaila, bet mūsų siūlymai Vidaus reikalų ministerijos palaikymo dažnai nesulaukia.
VEIDAS: Užsienio žiniasklaida paskelbė Vilnių žmogžudžių sostine. Ar išties pas mus taip nesaugu?
S.S.: Tai vėlgi manipuliavimas skaičiais. Atrodo, kad Vilniuje kasdien po žmogų nužudoma, bet taip nėra. Du trečdaliai nužudymų yra buitiniai, be to, beveik visos žmogžudystės Lietuvoje ištiriamos. Tad Vilniaus gatvėse nešiotis ginklo tikrai nereikia.